Rene descartes samprotavimai apie metodą
5 (100%) 1 vote

Rene descartes samprotavimai apie metodą

Įvadas

Naujųjų laikų filosofijos atstovas Rene Descartes (1596-1650) idėjų istorijoje turbūt ryškiausiai iškėlė proto ugdymo ir taisyklingo mąstymo svarbą.

Kasdieniniame gyvenime dėl įvairių priežasčių įsivelia klaidf7 samprotavimuose. Tai gali d4l būti mąstymo kultūros stokos, mąstymo dėsnių nepaisymo. Pavyzdžiui, kai žmogus vienu metu gina teiginį ir jam prieštaraujančią mintį pats to nepastebėdamas. Arba mąsto taip, kad iš prielaidų plaukia bet kokia išvada. Vargu, ar daug kas priima tokią mąstymo metodiką.

Man pasirodė labai aktuali R.Dekarto filosofinė metodo problema, todėl šitame darbe trumpai apžvelgsiu kūrinį “Samprotavimas apie metodą”. Mano trumpo darbo tikslas yra gėriau suprasti taisyklingo mąstymo metodą.

***

Mąstymo taisyklingumas, mąstymo metodas, ryšys tarp kūno ir sąmonės yra Dekarto veikalo”Samprotavimas apie metodą” tema.

Visą Dekarto pateikiamų taisyklingo mąstymo principų aibę jis pats “Samprotavimo apie metodą” 2 dalyje suveda į keturias taisykles ir nutaria “tvirtai ir griežtai laikytis” tik jų.

“Pirmoji taisyklė: niekuomet nepriimti jokio dalyko, kaip tikro, kol akivaizdžiai nesužinosi, kad jis tikrai toks yra, kitaip sakant, rūpestingai vengti skubotumo bei išankstinio nusistatymo, o į savo sprendimus jungti tik tai, kas mano protui yra taip aišku ir ryšku, jog nebekelia jokios abejonės”

“Antroji taisyklė: kiekvieną sunkiai analizuojamą dalyką skaidyti į tiek dalių, kiek įmanoma ir būtina jam įveikti”.

“Trečioji taisyklė: laikytis tam tikros mąstymo tvarkos, pradedant nuo pačių paprasčiausių ir lengviausiai suprantamų dalykų ir palaipsniui pereinant prie sudėtingiausių pažinimo, įvedant tvarką ir ten, kur mąstymo objektai neina vienas po kito natūraliai”.

“Ir paskutinioji taisyklė: visada daryti tokius nuodugnius išskaičiavimus ir tokias išsamias apžvalgas, kad būtų galima būti tikram, jog nieko nepraleista”.

Taigi, pirmiausia Dekartas teigia, kad negalima ko nors laikyti tiesa, kol iki galo neįsitikiname, jog tai teisinga. Tam reikia sudėtingą problemą, suskaidyti į kiek įmanoma daugiau dalių. Tada galime pradėti nuo pačių paprasčiausių minčių. Kitaip tariant, kiekviena mintis turi būti pasveriama ir pamatuojama. Visiškai sutinku su tuo, kad reikia atrasti paprasčiausius elementus, gerai apsvarstyti juos ir jų tarpusavio santykius. Po to galima mėginti pamažu plėsti savo žingsnį, apimant vis platesnę dalykų aibę, kol aiškiai suvoksime visą problemą. Tuomet ir sprendimas taps akivaizdus, mat aiškus, išskleistas problemos matymas, kai aiškios visos jos dalys, savaime veda į problemos sprendimo matymą.

Tačiau svarbiausias dalykas, apie kurį kalba 3 taisyklė yra tvarka. Dekartas kelia protui reikalavimą – virsti tvarkančiuoju pradu ir tobulėti šia linkme. Tvarkymas – esminis proto veiksmas, atliekamas susidūrus su bet kokia medžiaga, kuri patenka į proto lauką.

4 taisyklėje, mano manymu, išskaičiavimas reiškia reikalavimą apgalvoti visas reikšmingas aplinkybes, detales, apmąstyti visas elementarias tiesas, suformuoti mąstymo medžiagos sankaupą – kiek galima pilnesnę duotai problemai.

Taigi filosofas gali eiti nuo paprasto prie sudėtingo. Tik taip galima pasiekti aukštesnę pažinimo pakopą. Galiausiai, viską suskaičiavus ir patikrinus, reikia pažiūrėti, ar nieko nepraleista. Tik tada galima daryti filosofinę išvadą.

Dekarto tikslas – susidaryti tikrą būties prigimties vaizdą, ir pradeda jis teiginiu, kad iš pradžių reikia viskuo abejoti. Galima abejoti viskuo, ką visuotiniai priimta laikyti esant teisinga. Jis metodiškai ir radikaliai panaudoja abejojimą. Abejoti galima ne nuomonėmis, o pažinimo šaltiniais. Tačiau tikslas yra ne sustoti ties pačia abejone, o rasti ką nors, kuo nereikia abejoti, – taigi tikrumą. Savo filosofines sistemos jis nenori statyti ant smėlio, nes kai sujuda pagrindas, gali sugriūti visas namas. Svarbu, prieš pradedant filosofinius tyrimus, atsikratyti senojo mąstymo palikimo. Norėdamas būti visiškai tikras, kad naujasis filosofinis statinys bus patvarus, jis norėjo naudoti tik naująsias medžiagas. Dekarto abejonės prasiskverbia dar giliau. Mes negalim pasitikėti net savo pojūčiais.

Galiausiai Dekartas suabejoja absoliučiai viskuo. Tačiau, remdamasis šiuo nuliniu tašku,Dekartas bandė eiti toliau. Jis padarė išvadą, kad abejoja viskuo, o tai – vienintelis dalykas, kuriuo jis gali būti tikras. Tada jam dingteli: vadinasi, vienu dalyku galima neabejoti – kad jis abejoja. Bet jeigu jis abejoja, taip pat aišku, kad mąsto, o jeigu mąsto, vadinasi yra mąstanti būtybė. “Cogito ergo sum”, “mąstau, vadinasi, egzistuoju”. Staiga su tikrumu jis suvokė save, kaip mąstantį Aš. Jis manė, jog tai, ką suvokiame protu, yra dayg realiau negu tai, ką suvokiame juslėmis.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 756 žodžiai iš 1475 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.