Renesansas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Renesansas Lietuvoje

RENESANSAS

LIETUVOJE

Renesansas išplito Lietuvoje, kaip ir kai kuriose Vidurio Europos šalyse, XVIa. pradžioje. Jis truko iki XVIIa. vidurio. Renesansą skatino Lietuvos ekonominis stiprėjimas ir naujos humanistinės idėjos, einančios iš tų šalių, su kuriomis buvo palaikomi ekonominiai ir politiniai ryšiai. Tuo metu Lietuvoje intensyvėjo žemės ūkis ir didėjo jo produktų pasiūla, Plėtėsi vietinė ir užsienio rinka, augo senosios gyvenvietės, kūrėsi nauji miestai, kuriuose gausėjo amatininkų, steigėsi nauji cechai, kilo buities ir meno dirbinių gamyba. Tačiau Lietuvos miestai neišsikovojo tokių teisių, kaip Vakarų Europoje, nesivystė buržuazijos klasė, tik stiprėjo feodalizmas. Ekonominiam stiprėjimui ir feodalų pajemoms turėjo reikšmės padidėjęs valstiečių baudžiavinis išnaudojimas, kuris įteisintas Žygimanto Augusto Valakų reforma, kuri įvyko 1557 metais. Nemažai pajamų davė miestai, todėl feodalai rūpinosi jo augimu: plėtė amatus, skatino didesnę jų specilizaciją, produkcijos kokybę. Valstiečių priešinimasis, bajorijos nepasitenkinimas, karai su Rusija ir totoriais alino feodalinę santvarką, stabdė kultūros plitimą ir privedė prie Lietuvos ir Lenkijos unijos, kuri buvo pavadinta Lublino unija ir pasirašyta 1569 metais. Ji sukėlė ekonominį ir politinį smukimą.

Kultūrinius ryšius plėtė feodalinės diduomenės kelionės po Europą. Didikai, turtingi pirkliai, amatininkai savo vaikus siuntė mokytis į Europos universitetus: Prahos, Bolonijos, Leipcigo, Vitenbergo, Krokuvos ir kt.. Jie ten susipažindavo su humanizmu, renesansu, o vėliau su reformacija. Tai matydama smulkioji bajorija ir miestiečiai reikalavo, kad ir jų krašte būtų tokių mokyklų. Abraomas Kulvietis įsteigė humanistinio pobūdžio kolegiją, kuri veikė 1539-1542m., o vėliau buvo atgaivinta Mikalojaus Radvilos Juodojo. Žygimanto Augusto leidimu buvo įsteigta 1568m. Vilniaus kolegija, į kurią buvo pakviesti jėzuitai profesoriai. Svarbiausiais kultūros centrais tapo Vilnius, Kaunas.

Plintant humanizmui, Vilniaus universitete imta kreipti dėmesį į vietines kalbas. Konstantinas Sirvydis mokslo reikalams išleido lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyną, kuriuo tartum suteikiamos lygios teisės su kitomis kalbomis. Mikalojus Daukša į lietuvių kalbą išverstos “Postilės” įžanga kėlė lietuvių kalbos vaidmenį tautos gyvenimui. Visi to meto leidiniai lietuvių kalba buvo pažangus nacionalinis reiškinys. Mykolas Lietuvis kėlė lietuvių kalbą, jis ją tapatino su lotynų kalba.

Demokratinę humanistinės kultūros pusę stiprino tarp miestiečių ir smulkiųjų bajorų plintanti reformacija. Lietuvos didikai į savo rūmus priėmė humanistus, nes norėjo susilyginti kultūra su užsienio aristokratais, kad nebūtų žiūrima į jų valdomą valstybę kaip į atsilikusį kraštą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 420 žodžiai iš 827 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.