Renesansas1
5 (100%) 2 votes

Renesansas1

Renesansas

XIV–XV a. Italijos miestai vystėsi daug sparčiau negu kitų Europos šalių miestai. Miestuose steigėsi manufaktūros, jie buvo didžiuliai prekybos su Rytais centrai. Susikaupę turtai buvo naudojami ir kultūrai, menui, mokslui. Italų miestuose atsirado protinio darbo žmonių, menininkų, literatų, publicistų, daktarų, gydytojų, inžinierių, „laisvųjų menų” meistrų–dailininkų, skulptorių, architektų.

Renesansas (iš prancūzų kalbos–Atgimimas) reiškia naujosios kultūros ryšį su Antika. Per Kryžiaus karus, Levanto prekybą europiečiai susipažino su senaisiais rankraščiais, įvairiais antikinio meno ir architektūros paminklais. Daugybė senienų buvo atvežta į Italiją. Čia jos būdavo tyrinėjamos ir studijuojamos, kolekcionuojamos. Italijos visuomenė labai susidomėjo klasikinėmis antikos kalbomis, filosofija, istorija ir literatūra–tuo labiau, kad ir pačioje Italijoje buvo begalės antikinių paminklų.

Senoji kultūra buvo ne tik įsisavinama, bet ir perdirbama. Taip formavosi nauja pasaulėžiūra, prieštaravusi Viduramžių pasaulio supratimui. Tą kaip tik liudija antrasis tuometinės italų kultūros pavadinimas–humanizmas. Humanistinė kultūra pasaulėžiūros centre matė žmogų (humanus–žmogiškas), o ne dievybę. Humanizmo ideologijoje neliko vietos asketizmui. Žmogaus kūnas, jo jausmai ir troškimai nebebuvo laikomi niekingu, nuodėmingu dalyku, atvirkščiai visa tai tapo savatiksliu, esminiu gyvenimo dalyku. Vieninteliu realiu gyvenimu pradėtas laikyti žemiškasis gyvenimas. Esminiu mokslo uždaviniu paskelbtas žmogaus ir pasaulio supratimas, pažinimas. Viduramžių scholastikams ir mistikams būdingas pesimizmas ir nusižeminimas buvo pakeistas optimizmu ir begaliniu tikėjimu žmogaus galia, jo protu.

Šiame didingame intelektualiniame judėjime dalyvavo visas žvaigždynas žymių poetų, rašytojų, mokslininkų ir menininkų. Galbūt žymiausias ankstyvojo Renesanso atstovas yra Dantė Aligjeri–tarpininkas tarp Viduramžių ir Renesanso. Jo „Dieviškoji Komedija” puikiai atspindėjo Viduramžių ideologiją, tačiau tuo pat metu poemoje yra naujų, realistinių motyvų–jo herojai yra individualybės, apdovanotos sugebėjimu turėti karštų troškimų ir gilių, tikrų jausmų. Svarbu ir tai, kad pati poema parašyta ne lotyniškai.

Žymiausieji ankstyvojo Renesanso literatūros atstovai yra Frenčesko Petrarka ir Džovani Bokačio, padėję pamatus literatūrinei italų kalbai.

Antroje XV a. pusėje humanizmas plačiai pasklido po visą Europą. Humanistiniai rašytojai, dailininkai, mokslininkai, naudodamiesi „atgimusia” lotynų kalba (Cicerono, Senekos, Tacito stiliuje), daug susirašinėjo, bendravo, sudarydami lyg kokią visos Europos humanistų broliją. Itin daug humanistų atsirado gretimoje Vokietijoje. Tačiau labiausiai Renesansas, humanistinė filosofija, literatūra ir politinė mintis suklestėjo XVI a.–vėlyvojo arba Aukštojo Renesanso epochoje.

XVI a. pirmojoje pusėje Italija liko humanistinės kultūros centru. Būtent dabar, vėlyvajame Renesanse, mokslas, menas, švietimas subrandino reikšmingiausius savo vaisius.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 449 žodžiai iš 852 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.