Renesansas5
5 (100%) 1 vote

Renesansas5

Įvadas

XIV – XVIa. pirmiausia Italijoje, o vėliau ir kitose V. Europos šalyse

ėmė plisti savitas ekonominis, kultūrinis ir politinis atgimimas –

renesansas. Po kurio laiko F. Engelsas pavadins jį vienu pažangiausiu

žmonijos perversmu, kokius ji tik kada nors išgyveno. Renesanso epochoje

vėl atsigręžta į antiką, imta naujai vertinti jos palikimą, o visa

renesanso kultūra grindžiama humanizmo idėjomis. Pirmiausia renesansas

įsigalėjo literatūroje, vėliau – dailėje, o galiausiai ir architektūroje.

Architektai ieškojo naujų fasado ir interjero sprendimų, tobulino statybos

techniką. Fasaduose stengtasi pabrėžti horizontalias, statiškas linijas,

įsigalėjo elementų pusiausvyra. Pastatams būdinga harmonija, dominuoja

aiški erdvės struktūra.

Lietuvoje nauja architektūros kryptis pasirodė daug vėliau negu

Italijoje, bet nedaug atsiliko nuo Š. ir V. Europos, kadangi su kaikuriomis

Europos šalimis buvo palaikomi intensyvūs ekonominiai bei politiniai

ryšiai. Be to, XVI a. Lietuva dar buvo savarankiška valstybė, jos ekonomika

bei kultūra buvo tolygi pietinių šalių ekonomikai ir kultūrai.

Pirmiausia renesansas Lietuvoje ėmė plisti per turtingąjį sluoksnį:

didikus, kurie savo vaikus mokė Prahos, Bolonijos, Sienos, Leipcigo,

Vitenbergo universitetuose, kur šie susipažindavo su humanizmu ir renesanso

kultūra. Kai kurie didikai (Goštautai, Radvilos, Sapiegos), vyskupai,

vienas kitas turtingesnis miestietis kolekcionavo dailės kūrinius, meniškus

ginklus, komplektavo bibliotekas.

Renesanso stiliaus pamoka Lietuvoje buvo italų renesansas, įgijęs

manierizmo tendenciją, tačiau Lietuvos renesansas turėjo ir daug unikalių,

savitų bruožų, jam būdinga savo krašto tikrovės matymas ir perteikimas.

Dažniausiai didikų pilis, rezidentinius rūmus projektuodavo vietiniai

arba iš kitur atvykę architektai. Iš užsienio didikai kviesdavosi

architektus dar ir tam, kad pademonstruotų savo pranašumą prieš lenkų

feodalus.

Iki XVI a. vidurio renesansas reiškėsi greta gotikos. Abiejų stilių

elementai derinami tarpusavyje, tik vėliau pereinama prie renesansinių

konstrukcijų, formų, proporcijų. Didžioji dalis Lietuvoje išlikusių

renesansinių pastatų yra dviejų epochų kūriniai, o kartais net ir trijų –

gotikos, renesanso ir baroko. Daugiausiai išlikę renesanso laikotarpiu

statytų bažnyčių, gynybinių rezidentinių pilių, mažiau – gyvenamųjų namų.

Gynybinės rezidentinės pilys

Tai buvo privačios feodalų pilys, tinkamos nuolatiniam gyvenimui –

rezidentavimui ir gynybai, nes Kryno totorių puldinėjimai, karai su Švedija

bei Rusija vertė galvoti ir apie saugumą. Dažnai, šalia pilies buvo kuriami

sodai – parkai, tapę neatsiejama architektūros ansamblio dalimi.

Ankstyvesniu laikotarpiu statytoms pilims būdingi uždari kiemai,

įvairūs gynybiniai įtvirtinimai, vėlesnės jau atviro tipo, iš gynybinių

įtvirtinimų likę tik bokštai. Pastarosios vis labiau panašėjo į rūmus.

Viena anksčiausių ir žymiausių pirmojo tipo pilių buvo Vilniaus žemutinė

pilis, kurioje rezidavo Lietuvos didysis kunigaikštis. Žygimanto senojo

iniciatyva 1520 – 1530 metais pastatyta pagal renesanso stilių.

Rūmus sudarė keli korpusai, supę uždarą kiemą. Kiekviename aukšte buvo

vis skirtingo dydžio renesansiniai langai su nevienodais apvadais. Fasadai

buvo lygūs, be įmantresnių puošybinių elementų, bet sienas užbaigė puošnus

atikas. Priekinius rūmų fasadus į nelygias dalis skaidė keturkampiai

bokštai su šaudymo angomis. Nesimetriškai išdėstytos durų ir vartų angos

gausiai papuoštos orderiniais elementais. Sprendžiant pagal Smuglevičiaus

akvarelę, šiaurinis korpusas buvo dviejų aukštų, irgi su atiku.

Rezidentiniai kunigaikščių rūmai buvo vieni pirmųjų ir svarbiausių

renesanso architektūros statinių LDK. Labai gaila, bet 1655 m. gaisras

padarė rūmams labai daug žalos, po to jie palaipsniui sunyko ir XIX a.

pirmaisiais metais buvo nugriauti, dabar išlikusi tik rytinio korpuso

dalis.

Šitame architektūriniame ansamblyje, į rytus nuo kunigaikščio rūmų

stovėjo turtingų renesanso stiliaus formų Šv. Onos – Šv. Barboros bažnyčia.

Žygimantas Augustas perstatė ją iš senesnės, gotikinės Šv. Onos bažnyčios.

Manoma, kad ją kūrė italų architektas D. Činis, tačiau po Žygimanto Augusto

mirties ji likusi neužbaigta. Tai buvo vienanavė, su pusapskritu

pagrindiniu fasadu bažnyčia, dengta nerviūriniu skliautu. 1666 m. Šv. Onos

– Šv. Barboros bažnyčia nugriauta ir dabar tik likę pamatai liudija apie

originalų renesansinį bažnyčios planą.

Dar vienas aukšto inžinerinio lygio ir savitas architektūros statinys

– Biržų pilis, pastatyta 1586 – 1589 m. Kristupo Radvilos Perkūno

iniciatyva. Pilis užėmė 9 ha. plotą, o stačiakampį kiemą juosė aukštutinis

pylimas, gynybinis griovys ir žemutinis pylimas. Rezidentiniai rūmai buvo 3

– jų aukštų, o galinius fasadus
puošė frontonų dekoratyviniai stulpeliai ar

bokštai.

Pilis 2 kartus buvo nuniokota švedų, po ko jos atstatymo projektą

parengė architektas Teofilis Spinofskis. Įrengti tikslių geometrinių formų

pylimai ir gynybiniai grioviai. Rūmai, arsenalas, arklidės ir kiti pastatai

buvo vėlyvojo renesanso stiliaus, kai kurios architektūrinės dalys

pasižymėjo manieristiniu puošnumu. Pietinio rūmų fasado sienai gyvumo teikė

įvairios renesansinės detalės: kampų rustika, vis kitokios formos langai

bei karnizai.

XVI pab. – XVII pr. pradėtos statyti rezidentinės pilys pagal naujus

statybos principus. Dužiausiai tokios pilys sustiprintos tik gynybiniais

bokštais turi uždarus kiemus.

Turbūt pirmas tokią pilį XVII am. Pradžioje pasistatydino Benediktas

Sapiega Alšėnuose. Erdvų stačiakampį kiemą juosė dviejų aukštų rūmų

korpusai. Korpusų fasadai lygūs, monumentalūs, vyravo horizontalios linijos

ir plokštumos. Mūras – mišrios plytų ir akmenų konstrukcijos, rištas kalkių

skiediniu. Perdangos, kaip ir būdinga renesansui – sklaitinės, sienos

dekoruotos stiuko lipdiniais. Horizontalių korpusų ir vertikalių bokštų

tūrių kompozicija komplekso siluetui teikė dinamikos ir plastiškumo. Deja,

bokštai, uždengti smailėjančiais stogeliais, buvo gyvenami ir beveik jokios

gynybinės reikšmės neturėjo.

Alšėnų pilis artima kitų LDK pilių architektūrai, bet turėjo ir savitų

bruožų, kurie buvo būdingi Niderlandų renesansui, ypač dekoratyvinėse

formose ir puošyboje.

Jurbarko rajone, Nemuno žemupyje, raiškiai į kraštovaizdį įsijungusi

stovi Raudonės pilis. Pastatyta XVI amžiuje turtingo feodalo Krišpino

Kiršenšteino iniciatyva. Iš pradžių buvo pastatyti tik du korpusai, kurie

su aptvarinėmis sienomis formavo uždarą kiemą. Amžiaus pabaigoje buvo

pristatytas renesansinis korpusas ir bokštas, kurį užbaigė karnizai ir

kūginis stogas. Taip XVI – XVII a. riboje buvo sukurtas monumentalus

renesansinis ansamblis.

Korpuse ir bokštuose buvo daug įvairių formų šaudymo angų. Interjeras

buvo turtingai dekoruotas taikomosios dailės dirbiniais. Pirmo aukšto salę

dengė cilindrinis skliautas. Aplink rūmus 25 ha. plote plytėjo parkas

prisodintas įvairios augalijos.

Nepaisant to, kad XVIII a. vakarinė siena su vartų statiniu buvo

nugriauta, pilis išliko kaip vienas ryškiausių renesanso architektūros

pavyzdžių.

Renesanso formų išliko ir monumentalioje Panemunės (Gelgaudų) pilyje,

pradėtoje statyti 1604 m. ant dešiniojo Nemuno kranto. Manoma. Kad ją

statęs architektas P. Nonchartas. Trapecijos plano kiemą supo trys korpusai

bei gynybinė siena su šaudymo galerijomis. Korpusų fasadai tinkuoti pilku

tinku, karnizai ir langų kraštai baltinti. Langai dideli, renesansiniai, su

metalinėmis grotelėmis. Svarbiausi pilies architektūriniai akcentai – du

keturaukščiai cilindriniai bokštai. Skirtingų spalvų horizontalios juostos

dalino juos į tarpsnius. Kiemo fasadų vaizdą įvairino asimetriškai

įkomponuotos durų ir langų arkos.

Rūmus supo peizažinis parkas ir penki kastiniai tvenkiniai.

Vėlesnės rekonstrukcijos keitė pilies struktūrą, bet ji iki šiol liko

vienu įspūdingiausiu rezidencinių pilių pavyzdžiu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1196 žodžiai iš 3984 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.