Renesanso epochos parkai-sodai italijoje
5 (100%) 1 vote

Renesanso epochos parkai-sodai italijoje

Turinys

1. Įvadas

2. Renesanso Epochos Italijos sodai

2.1 Reljefas

2.2. Vanduo

2.3. Augmenija

2.4. Išplanavimas

2.5. Vila Kaprarola

2.6. Vila Lante

2.7. Vila d’Este

2.8. Pirmieji Botanikos sodai: medicinos sodai

3. Roma ir Renesanso sodas

3.1. Popiežių ir kardinolų sodai

4. Itališkojo sodo išplitimas

5. Išvados

7. Literatūra ir iliustracijų šaltiniai

Renesanso epochos parkai-sodai Italijoje

Įvadas

Senovės Graikijos ir Romos filosofų, poetų, išsilavinusių piliečių, politikos veikėjų gyvenime nemažą vaidmenį atliko sodas juosiantis būstą. Renesanso laikotarpio Italijoje šie sodai buvo panaudoti kaip pavyzdys vilų ir rūmų parkams. Lorenco Mediči sodas netoli San-Marko vienuolyno buvo sumanytas kaip skulptorių prieglauda ir jų darbo vieta. Čia buvo surinkta puiki antikinių skulptūrų kolekcija. Karedžio viloje, Florencijos Akademija rinkdavosi aplink neoplatonistą Marsilio Fičino (1443-1499). Abi grupės laikė mokslininko, architekto, meno teoretiko florentiečio Leono Batisto Alberčio (1404-1472) darbus sekimo pavyzdžiu. Jo traktatas “De re aedificatoria” išleistas 1485 metais, buvo skirtas antikos paveldo tyrinėjimui. Jame buvo teigiama, jog grožis yra harmonijos rezultatas. Alberčio kūrinyje aprašyta ideali kaimo vietovės vila, kurioje galima pilnai pasinaudoti visais gamtos teikiamais malonumais. Tai ideali vieta meditacijai. Sodo prototipas – romėniškas sodas, apsodintas bukmedžiais kalno šlaite, nuo kurio galima grožėtis puikiais vaizdais. Sodas turi būti aplenktas siena, kuri neužstoja vaizdo. Alberčio idealas – vilos, sodo ir gamtos harmonija.

Renesanso Epochos Italijos sodai

Renesanso epochos sodų-parkų menui būdingas išplanavimo ir kompozicijos architektūrinis ansamblis. Italų sodas susiformavo kaip vieningas kūrinys, kur harmoningai sulieti gamta ir menas. Apibendrinant galima išskirti sekančius bruožus:

Reljefas

Sodai buvo išdėstomi terasiniuose šlaituose. Terasos iš atraminių akmens sienų budavo puošiamos nišomis, skulptūromis, grotais, baliustradomis, tarnavo italų sodo struktūriniu pagrindu. Ryšio tarp terasų vaidmenį atliko turtingai puošti laiptai ir pandusai, vėlyvesnio Renesanso laikotarpiu laiptai tapo svarbių planuotės elementu – jie buvo įjungti į ašinę sodo kompoziciją, pabrėžiant namo architektūra, nurodant kompozicinę kryptį.

Vanduo

Vandens įrenginių yra labai daug, jie kuriami, kad tiekti kuo daugiau vandens. Vanduo vamzdžių pagalba nukreipiamas į skirtingus sodo taškus, kur išsilieja fontanais, kaskadomis į plokščius baseinus. Ramaus, statiško vandens praktiškai nerandame. Vandens įrenginiai išlieka sodų kompoziciniais centrais, išdėstyti pagal ašis, juose fokusuojami vaizdo spinduliai.

Augmenija

Alėjose paplitę platanai, ąžuolai, rečiau kiparisai, kurie naudojami kaip akcentai. Žaliųjų sienų sutverimui buvo sodinami augalai ilgai išlaikantys savo formą po apkirpimo – lauras, mirtas, samšitas. Samšitas naudojamas ažūriniams bordiūrams ir parterių arabeskoms. Žalieji masyvai buvo sudaromi pagrinde iš visus metus žaliuojančių medžių, ąžuolų. Jie augo laisvai, tačiau buvo juosiami žaliomis apkarpomomis, formuojamomis sienomis. Iš metančių lapus buvo naudojami topolis, kaštonas, alyvmedžiai, vaismedžiai. Grupėmis sodindavo pušis ir kiparisus. Dekoratyviniuose vazonuose buvo auginami citrusiniai medeliai. Vynuoges, rožes, gebenes, kitus vijoklinius augalus panaudodavo pergolose.

Italų soduose atsiranda naujas bosketas, tai sodo dalis apribota reguliariais takeliais turinčiais aiškią geometrinę formą – stačiakampio ar kvadrato. Vidinė erdvė užimta medžiais ir įrėminta gyvatvorėmis. Bosketo vidiniai sodiniai gali būti reguliarūs arba laisvi, dažnai bosketuose būna vidinių kelių surištu su bendru keliukų tinklu (Boboli vila). Gėlių asortimentas buvo labai turtingas – irisai, lelijos, gvazdikai ir kt. Tačiau apipavidalinime gėlės buvo naudojamos labai atsargiai, jų išdėstymas buvo griežtai pragalvotas.

Išplanavimas

Italų sodai priskiriami prie reguliariųjų. Jie yra uždari ir grįsti vidine kompozicija. Uždara erdvė jungiama su aplinkos landšaftu vieno ar kelių vaizdų, įjungtų į apžvalgą iš sodo išorinių taškų, pagalba. Dažnai sodas jungiasi su miško masyvais. Terasiniame šlaite, jo skirtingose vietose buvo išdėstomas namas (vila), tarnaujantis pagrindine dominante, į kurią buvo orientuota išplanavimo ašis. Visos ašys išdėstytos geometriškai, taisyklingai. Kompoziciniai mazgai – namas, parteris, fontanai ir kiti statiniai buvo išdėstomi ašių sankirtose arba galuose. Pagrindinė sodo dalis buvo užpildoma sodiniais bosketuose, suteikiančiais šešėlį, įrėminančiais vidines perspektyvas ir mazgus, akcentuojančiais dekoratyvius elementus. Parteriai išdėstomi palei pagrindinę ašį, priklausomai nuo reljefo – priešais namą arba šlaito papėdėje. Parteris – tai plokščias sodas, tapęs namo tęsiniu, dekoruojamas pavėsinėmis treljažais, pergolomis. Plokščioji sodo dalis užsibaigdavo pusapvale akmenine ar augalų siena ir laiptuotu stačiu šlaiteliu. Šitoks išdėstymas buvo vadinamas amfiteatru. Jo sienos buvo puošiamos nišomis, skulptūromis ir užsibaigdavo baliustradomis. Vienas
tipinių elementų – “slaptasis sodas”, izoliuota erdvė, skirta poilsiui. Kiekvienas mazgas turėjo būti logiškai pragalvotas ir pabaigtas visuotiniame sodo kontekste.

Vila Kaprarola

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 782 žodžiai iš 2262 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.