Renesanso ir reformacijos bruožai ldk
5 (100%) 1 vote

Renesanso ir reformacijos bruožai ldk

Pirmasis renesanso (rinascila – atgimimo) terminą pavartojo italų tapytojas ir meno istorikas Dž. Vazaris. Vėliau jį perėmė prancūzų literatūros ir meno istorikai ir įvesdino į visuotinę istoriją. Renesansas ir humanizmas buvo pasaulinės kurtūros reiškiniai. Renesansas, prasidėjęs Itilijoje XIVa ir paplitęs kitose Vakarų Europos šalyse XV-XVIa, reiškė ne tik antikinės kultūros su klasikine lotynų kalba atgimimą, bet ir tautinės samonės žadinimą. Visos Europos tautos didžiuojasi pergyvenusios tą epochą ir turinčios kultūrinį palikimą. Apie Lietuvą tai būtų sunku pasakyti. Čia renesansas ir humanizmas nieko negriovė ir prieš nieką nekovojo. Kiti istorikai neneigia, kad Lietuva buvo paliesta renesanso, bet visa tai suvedė į Bonos Sforcos nuopelnus. Ji kvietė pas save renesanso architektus ir dailininkus ir tokiu būdu importavo humanizmą.

Renesanso epochos ideologai humanistai buvo suinteresuoti įtaka svetimiems kraštams ir kartu savosios šalies gerove. Taigi renesansas buvo suvokiamas kaip geros lotyniškosios literatūros ir vaizduojamosios dailės atgimimas. Akivaizdžiai ypatingą reikšmę gerai lotynų kalbai to amžiaus žmonės teikė pirmiausiai dėl to, kad ji buvo įsigalėjusi kaip bendra išsilavinusių žmonių kalba; kiekvienoje šalyje bent nedidelis procentas žmonių mokėjo lotyniškai. Kita mažiau akivaizdi priežastis buvo naujų Europos valstybių atsiradimas: kai kurių jų, pvz., Prancūzija ir Anglija, susiformavo kaip centralizuotos monarchines valstybes, kitos, pvz., dauguma Italijos valstybelių, buvo nepriklausomos pirklių bendruomenės. Šioms valstybėms reikėjo profesionalios administratorių klasės, kuri turėtu gerus vis dar galiojusios Romos teisės pagrindus.Norom nenorom šiems teko imtis naujoviškų pasulietinių studijų, o jų, kaip profesionalios dvasininkijos, pagrindas buvo lotynų kalba. Greta tarptautinės lotynų kalbos jiems buvo reikalingos ir šnekamosios kalbos, kurias jie laikė pagrindine vienos tautos narių bendravimo priemone. Italų poetai humanistai savo veikalus kūrė ne tik lotynų, bet ir italų kalba, kuria kalbėjo liaudis.

Plisdami kapitalistiniai santykiai griovė feodalinės visuomenės pamatus, o kartu ir senają feodalinę pasaulėžiūrą. Naujoji, savo socialine esme buržuazinė, ideologija reiškėsi dviem kryptim: religine ir pasaulietine. Pastangos sukurti naują bažnyčią, priešingą feodalinei katalikų bažnyčiai, išsiliejo į reformacinį judėjimą. Kovai su feodaline ideologija pasaulietine forma prigijo humanizmo vardas. Humanistai savo pažiūras priešpastatė bažnytinei ideologijai, jų žvilgnis buvo kreipiemas į žmogų, aukštinant kūrybines žmogaus jėgas, iškeliant asmenybę. Humanizmas buvo suprantamas, kaip veržimasis prie žinių, išprusimo, kaip žmogaus gerųjų privalumų ugdymas.

Humanistai iš klasikinės senovės paėmė nepriklausomą nuo religijos filosofiją, mokslą, apimantį visas pažinimo sritis. Juos žavėjo antikos žmogaus akiratis, jo laisvė, asmenybės ir aplinkinio pasaulio vertinimas. Sielodamiesi dabartim, atmesdami viduramžių mistiką ir asketizmą, jie atsigręžia į tautų praeitį, istoriją laikydami gyvenimo mokytoja.

Renesansas – tai buržuazinės kultūros gimimas, pasireiškęs plačiu susidomėjimu materialistinėmis antikinės kultūros pažiūromis gamtos moksluose ir filosofijoje, realistinėmis – literatūroje ir mene. Šis susidomėjimas paskatino atgaivinti antikinę kultūrą po daugiau kaip 1000 metų trukusios dvasinės priespaudos, kurią vykdė bažnyčia, paniekindama bei žalodama antikinę ir stiprindama feodalinę kultūrą, persunktą religinės mistikos ir asketizmo.

Renesanso menas išreikšdamas pažangiasias to laikotarpio pažiūras ir siekimus, žengė didelį žingnį į realizmą. Realistinis vaizdavimas ir aiški teorinė programa buvo toji jėga, kuri renesansinį meną padarė galingą ir amžiną. Pastangos išsivaduoti iš feodalinės priespaudos ir asketiškos bažnytinės ideologijos kėlė susidomėjimą žmogumi, jo pergyvenimais, mintimis ir poelgiais. Simbolius ir visokius sutartinius ženklus mene pakeitė gyvas, ryškus ir tuo pačiu sudėtingas žmogaus paveikslas. Renesansinis menas buvo kupinas naujo, pasaulietiško, gyvenimo persunktu turiniu. Tačiau renesanso realizmas, nepaisant jo pažangaus vaidmens visuomenėje, buvo ribotas. Dailininkai kūrė realistiškai, pagal tradicinius religinius ir mitologinius siužetus. Dailininkai dar nesuprato ir nejautė žmogaus darbo ir liaudies didingumo.

XVIa atsirado lietuvių raštija, buvo parašyta Lietuvos metraščių plačiosios redakcijos, išspausdintas Lietuvos Statutas ir įsteigta aukštoji mokykla. Feodalinės Lietuvos valstybės ir visuomenes progreso kreivėje tas amžius buvo viršūnė, nuo kurios XVIIa vidury prasidėjo ūkinis, politinis ir kultūrinis kritimas, trukes iki XVIIIa paskutinio ketvirčio. Tuo amžiumi daugiausiai domėjosi istorikai ir poetai, apie jį parašyta daugiausiai veikalų.

Lietuvos miestuose daugėjo amatininkų ir pirklių, stiprėjo amatininkų cechai, plito verslai. Augant miestams, miestiečiai vis atkakliau siekė padaryti juos laisvus nuo feodalinės priklausomybės ir panaikinti buvusias feodalines, dažniausiai bažnytines valdas. Miestiečiai kovojo už tai, kad ‘miesto oras darytų žmogų laisvą’, o feodalai stengėsi paversti miestiečius savo
baudžiauninkais. Taigi miestiečiai, išskyrus jų sufeodalėjusias viršūnes, buvo valstiečių sąjungininkai kovoje su feodalais. Tačiau Lietuvos miestai neišsikovojo tokių teisių, kaip Vakarų Europoje, nesivystė buržuazinė klasė. Priešingai, dar labiau stiprėjo feodalizmo sistema. XVI a. viduryje valstiečiai galutinai buvo įbaudžiavinti ir įstatymiškai atiteko tiesioginei feodalų valdžiai. Nors Valakų reforma iš pradžių pakėlė krašto ekonomiką, bet nuolatinis lažinių prievolių didinimas smukdė žemės ūkį, stabdė gamybinių jėgų vystymasi, skurdino valstiečius, atėmė jiems galimybę šviestis, kultūrėti, rodyti kūrybinę iniciatyvą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 884 žodžiai iš 2822 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.