Renesanso ir reformacijos bruožai ldk1
5 (100%) 1 vote

Renesanso ir reformacijos bruožai ldk1

ĮVADAS

Kultūros sаjądžiui, telkusiam kūrybinę mintį, žadinusiam skvarbа į žmogų ir gamtа, gaivinusiam antikinės kultūros lobynа, asketizmа keitusiam į laisvesnes dorybes ir naujа gyvensenа, o Europа vedusiam iš agrarinės į industrinę sanklodа, skatinusiam miesto kultūros raidа ir ugdžiusiam imanentizuotа individualybę, prigijo pagarbus Renesanso (pranc. Renaissance — atgimimas) vardas. Terminas „renesansas“, manoma, paimtas iš Evangelijos pagal Jonа: „nisi prius renascitur denuo, non potest videre regnum Dei“ . Daugelis tautų šį vardа vartoja gimtаja kalba. Taigi ir lietuviškai šis istorijos tarpsnis bei kultūros tipas dar vadinamas Atgimimu . XVI a. Renesansas pasiekė ir Lietuvą, augo miestai kartu su amatais ir prekyba. Taip pat XVI a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje Lietuvoje iš Mažosios Lietuvos pradėjo plisti Reformacija, kaip ir Europoje buvo susijusi su švietėjiškų idėjų plitimu, mokyklų steigimu, knygų lietuvių kalba leidimu.

Šio darbo tikslas:

 apžvelgti pagrindinius renesanso ir reformacijos bruožus LDK.

 apžvelgti renesanso kultūros propaguotojus ir reformacijos įdėjų skleidėjus LDK.

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………….1

Dėstymas…………………………………………………………………………………………………………………..3

Renesanso kultūros pradžia LDK………………………………………………………………………………….3

Renesanso kultūros propaguotojai…………………………………………………………………………………3

Renesanso stilius dailėje ir architektūroje……………………………………………………………………….5

Reformacijos sąjūdis LDK……………………………………………………………………………………………6

Abraomas Kulvietis, jo veikla……………………………………………………………………………………….6

Trys reformacijos srovės………………………………………………………………………………………………9

Reformacijos įdėjų skleidėjai LDK……………………………………………………………………………….9

Mikalojus Daukša ir jo renesansinis požiūris į kalbą………………………………………………………10

Reformacijos ir renesanso įdėjų plitimas kitose kultūrinio gyvenimo srityse…………………….11

Reformacijos reikšmė………………………………………………………………………………………………..13

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….15

Bibliografija……………………………………………………………………………………………………………..16



DĖSTYMAS

1. Renesanso kultūros pradžia LDK

Renesansas – XIV – XVI a. Vakarų ir Vidurio Europos kultūros istorijos epocha, prasidėjusi Italijoje. Jai būdinga dailės, mokslo, muzikos pakilimas, polinkis į antikinę kultūrą, humanistinės tendencijos, dėmesys asmenybei, vadavimasis iš bažnyčios ideologijos. Renesansas prasidėjęs Italijoje XIV a. paplito ir kitose Vakarų Europos šalyse, apimdamas visas gyvenimo sritis.

Skiriami 3 Renesanso laikotarpiai :

– ankstyvasis ( XIV a. vid. – XV a.)

– brandusis ( XVI a. pirmas trečdalis)

– vėlyvasis ( XVI a. trečdalis – XVII a. pradžia)

XVI a. Renesansas pasiekė ir Lietuvą, augo miestai kartu su amatais ir prekyba. XVI a. apie 30 Lietuvos miestų turėjo Magdeburgo teises. Miestų plėtra nebuvo sparti, nes šalia didesnių miestų kūrėsi mažesni miesteliai, kuriuose taip pat gyvavo amatai ir vyko prekyba. Gyviau plėtėsi užsienio prekyba ir jos centrai. XVI a. pradžioje Lietuvai sąlygos prekiauti su užsienio valstybėmis buvo palankios. Per LDK ėjo svarbiausi Rytų ir Vakarų Europos prekybos keliai. Lietuva, nors ir neturėjo jūrų ousto, stengėsi eksportuoti javus. Prekes laivai gabeno Nemunu į uostus ir iš jų valstiečiai pastotėmis vežė krovinius. Lietuvos miestuose savos sandėlių turėjo Rygos, Karaliaučiaus ir Klaipėdos pirkliai. Atsirado vis daugiau ir vietos pirklių. Daugelis bajorų tenkinosi tuo, ką galėjo parduoti ir pirkti vidaus rinkoje, tačiau XVI a. dauguma Lietuvos didikųkeliavo po užsienį ir čia susipažino ne tik su šių šalių prekyba, bet ir kultūra. Lietuvos feodalinė diduomenė leido savo vaikus į mokslus užsienyje. Mokydamiesi Italijos, Čekoslovakijos, Vokietijos universitetuose, susidūrė su vienu, atrodytų nereikšmingu dalyku. Įrašant į metrikų knygas arba tituluojantis reikėjo nurodyti kilmę, vadinasi valstybinę ir tautinę priklausomybę. Anksčiau į lietuvius, kaip į paskutinių pagonių palikuonis, Europoje buvo žiūrima priešiškai, o dabar, plintant humanizmui, pagonybe ima domėtis ir didžiuotis. Garbingai tautos
praeičiai nušviesti reikėjo savo istorigrafijos, pradžią jai davė Lietuvos metraščiai.

Lietuvos feodalinėje visuomenėje daugėjo gamybinio darbo nedirbančių žmonių. Tie žmonės feodalinė inteligentija, gyveno didikų dvaruose ir atliko protinį darbą ne už sutartą atlyginimą, o už gaunamą iš savininko išlaikymą bei apdovanojimus iš jo, kaip mecenato.

Didikų rūmuose dirbo nemažai ateivių iš Vakarų Europos, ypač iš Italijos. Užsieniečiai, bei Lietuvos feodalinė inteligentija ir sudarė terpę humanistinėmis idėjomis sklisti.

2. Renesanso kultūros propaguotojai.

Iš visų Lietuvoje pasireiškusių humanistų aiškaiusiai savo visuomenines pažiūras išdėstė Mykolas Lietuvis, lotyniškai parašęs politinius memuarus ir įteikęs juos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Jie buvo išspausdinti 1615 m. Bazelyje. Mykolas Lietuvis tarnavo Žygimanto Augusto dvare, važinėjo su diplomatiniais reikalais po užsienį. Jis siūlė priemones santvarkai tobulinti. Mykolo lietuvio socialinės kritikos daugiausia kliuvo teismų tvarkai ir bažnyčiai. Anot jo, didžiausia teismų yda – priklausymas administracijai bei žemėvaldai. Mykolas Lietuvis teigė, jog teismai yra savivaliavimo ir pasipelnymo šaltinis, o ne teisingumo vygdytojai. Politiniuose memeuaruose jaučiamas susirūpinimas LDK žmonių dorove. Jis, sielodamasis dėl valstybės silpnėjimo, priekaištavo privelegijuoto luomo žmonėms už šiurkštų artimo meilės, kaip dorovės normos, pažeidinėjimą. Didele valstybės ir visuomenės gyvenimo rykšte jis laikė girtavimą, santuokos nepaisymą, skatinantį daugpatystę.

Mykolas Lietuvis nebuvo vienišas ir atsitiktinis Renesanso kultūros propaguotojas Lietuvoje. Be jo, buvo žinomas ir Mikolas Husovianas, dirbęs vyskupo diplomato Erazmo Cioleko dvare, 1523 m. išleido lotyniškai parašytą „Giesmę apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“. Joje poezijos žodžiais kalbama apie gamtą, gyvulius, žmones, praeitį. Praeitis lyginama su dabartimi. Autorius save vadina lenku, tačiau iš poemos teksto matyti, kad jis LDK pilietis. Patriotas bei karštas humanistas. Husovianas smerkė susiklosčiusią tvarką, aukštindamas praeitį, Vytauto laikus. Vytautas jam buvo nepralenkiamo proto žmogus. Poema skirta karalienei Bonai, parašyta popiežiui Leonui X susidomėjus stumbrais ir paprašius atsiųsti iš Lietuvos stumbro kailį.

Humanistines idėjas savo kūriniuose skleidė Jonas Radvanas, Andrius Volanas, Petras Roizijus.

Jonas Radvanas buvo globojamas didikų M.Radvilos Rudojo, G.Chotkevičiaus, J.Abramovičiaus. Jis Vergilijaus „Eneidos“ pavyzdžiu hegzametru parašė keturių giesmių poemą, išspausdintą knygoje „Radviliada“ (1588 m.). Andrius Volanas buvo Mykolo Lietuvio amžininkas. Knygoje „Radviliada“ išspausdinta jo kalba. Pasakyta per Radvilos laidotuves.

Petras Roizijus buvo ispanų kilmės teisininkas, poetas, metęs profesoriaus vietą Krokuvos universitete, perėjo dirbti į karaliaus dvarą kaip teisių žinovas ir su Žygimantu Augustu 1551 m. atsikėlė į Vilnių. Jis redagavo II Lietuvos Statutą, parašė teisės bei bažnytinių veikalų lotynų kalba, poemų, eiliuotų sveikinimų, epigramų it t.t.

Lietuvių bajorų tautinė sąmonė praeities priminimu buvo žadinama ir Lietuvos metraščio variante (Bychovo kronikoje) sudarytame XVI a. per. Jame vaizdžiai pasakojama apie Gedimino sapną, geležinį vilką, Kęstučio prisipažinimą Birutei, Vytauto pabėgimo iš kalėjimo ir kitos legendos, aukštinami Vytauto valdymo laikai. Nustatyta, kad šis patriotiškas metraščio variantas sukurtas kanclerio Alberto Goštauto rūmuose.

Humanistai politinių programų nesudarinėjo ir griauti valstybės valdžios neragino. Pati jų pasaulėžiūra, buvo miestietiška atitinkanti ankstyvuosius buržuazijos siekius, ir griovė feodalinę ideologiją. Humanistai menkino dvasininkus, į jų veiklą žiūrėjo kaip į visuomeninę tarnybą, kaip į pilietines pareigas, atliekamas pagal išmanymą, o ne pagal bažnyčios dogmas ir kanonus. Veikdami pagal savo protą ir sąžinę, humanistai darėsi eretikais, pragyvenimo ieškančiais didikų dvaruose. Čia norėjo susilyginti savo kultūra su užsienio aristokratais, todėl tapdavo humanistų mecenatais. Didikai ir jų sūnūs iš užsienio parsiveždavo meno kūrinių, mokytojų savo šeimoms, architektų, dailininkų.

3. Renesanso stilius dailėje ir architektūroje.

XVI a. pirmoje pusėje Lietuvoje paplito Renesanso stiliaus dailės kūriniai. Tai Vilniuas katedros antkapinės plokštės – kancleriui A.Goštautui ir vyskupui P.Alšeniškiui. XVI a. be gotikinių, buvo statomi ir renesansiniai pastatai (Vilniaus katedra, pilys Klaipėdoje, Biržuose, Vilniaus universiteto ansamblis)

Kaune renesanso architektūra klestėjo nuo XVI a. iki XVII a. vidurio. Iš pradžių susimaišiusi su gotikos, o vėliau su baroko stiliais.

Vilniuje pirmuosius renesanso
architektūros daigus pasėjo italų architektai, tuo tarpu Kaunas glaudesnius ryšius palaikė su Šiaurės Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos miestais, ypač su Gdansku iš kur atvykdavo pirklių, statybos meistrų, architektų.

Renesanso epochoje buvo statomi įvairūs statiniai : gyvenamieji namai, sakraliniai ir gynybiniai pastatai. Gyvenamų pastatų pastatyta daug, bet vėliau jie perstatyti, pakeisti. Iki šių dienų išliko tik keletas namų su to stiliaus formomis. Daugiausia jie dviaukščiai, su erdviniais rūsiais, kampiniai ir pusiau uždaro plano, įjungti į vientisą gatvės arba aikštės apstatymą. Gyvenamų namų architektūros elementai iš dalies kartojasi vienuolynų pastatuose. Renesansinis Bernardinų vienuolynas kūrėsi buvusiuose miestiečių sklypuose – jo pastatuose gausu ankstesnių namų fragmentų. Vienuolynų trobesiai dviaukščiai arba vienaaukščiai, stačiakampio plano. Vienuolyno pastatai sudaro kompaktišką uždarą kompleksą, kuriame išsiskiria stambesniu tūriu.

Švenčiausios Trejybės bažnyčia – vienintelė išlikusi Kaune iš renesanso epochos.

Renesanso epochoje Kaune statyta iš gynybinių statinių. XVI a. pilies pietryčių bokštą apjuosia bastėja pritaikyta gintis artilerijos ugnimi. Kauno bastėja yra tarpinis įrenginys tarp visuramžių įtvirtinimų ir naujųjų amžių bastioninių pilių. Ji kiek archaiškesnė už vėliau statytą Vilniaus bastėją su šešiomis šaudymo angomis, be flanginių patalpėlių patrankoms statinio sienos sumūrytos plytomis renesansiniu būdu, netinkuotos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1494 žodžiai iš 4962 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.