Renesanso istorija
5 (100%) 1 vote

Renesanso istorija

Renesansas

Žodis Renesansas reiškia atgimima, atgijima. Tai buvo antikos atgaivinimo, mokslo, meno ir literaturos pakilimo laikotarpis. Renesansas prasidejo velyvaisiais viduramžiais Vakaru Europoje XV- XVIa. Renesanso tevyne laikoma Italija, nes cia Atgimimas prasidejo anksciau, dar XIV a. Nors dar randama Renesanso užuomazgu Italijoje jau XIII a.

Kadangi Italijoje greiciausiai ekonomiškai sustiprejo buržuazija, kuri virto svarbiausia klase, veržliai kopiancia i ekonominio ir kulturinio Italijos miestu gyvenimo viršunes, todel galima pagristi kodel Renesansas pirmiausiai pradejo formuotis Italijoje.

Italijoje nebuvo centralizacijos, užtat nebuvo ir perejimo prie absoliutizmo. Treciojo luomo veiklos niekas nevarže, ir jis, iškovojes ne viena pergale, miestuose ivede savo tvarka. Ypac svarbus miestas yra Florencija. Jis anksciau ir ryžtingiau atsikrate senjorines priklausomybes nuo Toskanos baronu. Pramones, prekybos ir banku išaugimas suteike jegu ir pasitikejimo „popolanu“ klasei – pirkliams, pinigu keitejams ir amatininkams. Florencijos popolanai išleido 1293 metais „Teisingumo istatumus“, pagal kuriuos iš dvarininku buvo atimtos rinkimu ir politines teises. Pirkliai, amatininkai tapo pilnavaldžiu organu, o popiežiaus valdžia pergyveno krize, germanu imperatoriu ketinimai užimti valdžia Italijoje buvo nesekmingi.

Veliau nevienodu tempu ir savitomis realistinemis formomis renesansas plito kitose šalyse. Jis išreiške nauja pasaulietini požiuri i gyvenima. I šiaure už Alpiu renesansa skatino buržuazines revoliucijos prieš feodalizma, jo ideologija ir kapitalistiniu visuomeniniu santykiu stiprejimas. Šiuos procesus gilino ir spartino reformacija, apemusi Vakaru ir Vidurio Europa.

HUMANIZMAS

Humanizmas – tai nauja pasaulio vizija, žiniu atnaujinimas, naujas literaturos ir meno vertinimas, naujai apmastyta pedagogika, kritiškas žvilgsnis i tradicijas ir institucijas, naujas požiuris i žmogu. Lotyniškai humanus reiškia žmogiškas, susijes su žmogumi. Humanistai norejo atkreipti demesi i gyvenima žemeje, surasti pasaulio prasme, kiekvieno žmogaus sugebejimus ir galimybes. Humanistams buvo svarbu ieškoti kulturos ištaku. jie norejo grižti prie pirminiu antikos raštu ir pagal juos vertinti viduramžiu visuomenes gyvenima. Meno kuriniuose ieškojo objektyviu grožio pažinimo kriteriju, naudojosi ivairiais mokslais – fizikos ir statikos, anatomijos ir geometrijos desniais. Humanistai vertino visapusiškai išsilavinusi žmogu, pasireiškianti ivairiose srityse: moksle, mene, politineje veikloje. Nemaža humanistu kaip tik ir buvo tokie – rašytojai ir politiniai veikejai, menininkai ir mokslininkai: L.B.Albertis, T.Moras, F.Rable, F.Bekonas, Leonardas da Vincis. Noredami susipažinti su kitu kraštu gyvenimu, humanistai daug keliaudavo. Humanizmo idejomis ir mokslu pagristas renesanso menas tapo gyvenimiškesnis, daugiau susijes su žmogaus butimi. Humanizmo idejoms plisti padejo reformacija. Ji suteike humanizmui politini klasini, net revoliucini pobudi, nukreipe ji prieš feodalus ir prieš iškylancia buržuazija. Feodalineje visuomeneje buvo reikalaujama paklusti autoritetams.

Humanistai pabreže žmogaus protinius ir fizinius sugebejimus, dvasini ir kuno groži. Svarbiausia dvasine jega laike valia. Žmogaus idealas – tvirta, savimi pasitikinti asmenybe, siekianti isitvirtinti pasaulyje pasikliaudama savo jegomis. Kiekvienas žmogus savitas, jo orumas priklauso nuo sugebejimu parodyti, kaip ir kiek jis gali. Toks Renesansui budingas individualizmo skatinimas turejo dvejopas pasekmes: ugde ne tik žmogaus savarankiškuma bei savigarba, bet ir egoizma, kitu žmoniu niekinima.

Del atsiradusiu spaustuviu greitai humanizmas paplito po visa Europa. (Pirmaja rašomaja mašinele sukure vokietis Gutenbergas.)

REFORMACIJA

Spaudos išradimas paspartino ideju apykaita, be kurios gal niekada ne nebutu atejusi reformacija. Reformacija laikoma pirmaja buržuazine revoliucija. Reformacija – velyvojo feodalizmo, politinio, socialinio, ekonominio vystymosi idealogine išraiška. Reformacija, trumpai tariant, yra bažnycios reforma.

Maras, 1340m. ištikes Europa, nusineše daugelio žmoniu gyvybe, todel reikejo žmonems ieškoti išsigelbejimo. Tai buvo viena iš priežasciu bažnycios nuosmukiui. Taip pat bažnycios nuosmuki leme ir pralaimetos kovos su Anglija, Prancuzija del karaliu teises apmokestinti Bažnycios turtus. 1305m. Prancuzijos karalius, padedamas savo agentu Italijoje, pasieke, kad popiežiumi butu išrinktas prancuzas. Nuo tada septyni popiežiai rezidavo ne Romoje, o Avinjone. Visi jie buvo prancuzai, kuriems didele itaka dare karalius. Nauju rumu statyba Avinjone kainavo milžiniškus pinigus, o labai daug pinigu reikejo ir popiežiaus karams Italijoje, norint išlaikyti bažnycios sriti. Taciau labiausiai nuskurdino bažnycia didysis skilimas. Jo metu buvo bažnycia valdoma vieno popiežiaus Romoje, o kito Avinjone. Todel abiem popiežiu rezidencijom reikejo išlaikymui dideliu lešu. Lešom rinkti buvo prekiaujama indulgencijomis – medžio raižinys. Ju pirkimui buvo susiklosciusi tokia padetis, kad už pinigus buvo sakoma, kad galima nupirkti viska. Pasak prekiautojo Tecelio „vos dežutej pinigai suskambes, siela iškart iš skaityklos išskries“.

Dar XIV a. anglu teologas Džonas Viklifas ragino Bažnycia atsisakyti turtu ir pasaulietines valdžios. Vieninteliu tikybos šaltiniu jis laike Biblija ir nepripažino
popiežiaus ir Bažnycios susirinkimu autoriteto. XV a. šias mintis pletojo ceku dvasininkas Husas. Tai turejo dideles reikšmes, nes ji reme visu socialiniu sluoksniu cekai. Popiežius kovai su Husu negailejo jegu ir jis buvo apgautas ir sudegintas kaip eretikas.

Plintant humanizmui, atsirado naujas požiuris i bažnycia. Humanistai nurode klaidas Kataliku bažnycios Biblijos vertimuose iš hebraju ir graiku kalbu. Jie reikalavo religinio Bažnycios atsinaujinimo, sake, kad gyvenimas pagal Biblijos mokyma yra svarbiau negu išorines Kataliku bažnycios apeigos.

XVI a. pradžioje iš Romos imta reikalauti didesniu mokesciu. Iš Romos imperijos gyventoju popiežius surinkdavo didžiaja dali pajamu. Nyderlandu ir Vokietijos biurgeriai ir bajorai sieke ekonomines ir politines nepriklausomybes nuo savo valdovo, šv. Romos imperijos imperatoriaus. Valstieciai buvo taip pat varginami dideliais mokesciais, ir jie galejo kiekvienu metu sukilti.

Susikloscius tokioms aplinkybems, Bažnycios mokyma eme kritikuoti Martynas Liuteris. Liuteris nusprende pasipriešinti indulgenciju prekybai. Liuteris savo pažiurom susilauke daug šalininku, ir jam padejo skleisti jo mintis spauda. Kovai su Liuteriu Kataliku bažnycia buvo pasirinkusi ta pacia taktika kaip ir prieš Husa, taciau jiems nepavyko. Liuteriui likti gyvam padejo jo pritarejai ir Saksonijos kunigaikštis. Liuteris tvirtino, kad krikšcionis privalo vadovautis tik Biblija. Liuteris abejojo popiežiaus ir bažnycios tevu autoritetu.

Liuteriui slapstantis Saksonijoj, kilo valsiteciu sukilimas. Jie reikalavo teises patiems rinkti kunigus, panaikinti baudžiava ir gražinti žeme valstieciams. Ši sukilima numalšino patys bajorai, nes jiems buvo nenaudinga. Tada Liuteris suprato, kad išsaugoti jo idejoms reikia atsižvelgti ir i bajorus. Jis suprato, kad bažnycia gali ramiai dirbti tik tada, kai kunigaikšciai rupinsis tvarka ir ramybe. Ramybe gales buti tik tada, kad bus paklusni bažnycia. Tai viena iš reformacijos priežasciu. Kita butu siekimas pigios bažnycios.

Anglijos, Skandinavijos, Lenkijos ir Vengrijos karaliai, taip pat Vokietijos, Livonijos ir Prusijos kunigaikšciai uždare vienuolynus, prisijunge bažnyciu žemes ir pereme ju pajamas. Vokietijos kunigaikšciai reikalavo teises parinkti tikejima, nepaisant daugumos ju valstybes gyventoju valios. Jie sake „kieno valdžia, to ir tikejimas“. Šiaures Vokietijoje ir Skandinavijoe vieninteliu leidžiamu tikejimu tapo evangeliku liuteronu mokymas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1108 žodžiai iš 3615 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.