Renginio projektas
5 (100%) 1 vote

Renginio projektas

Užgavėnės

Vaikų globos namų auklėtiniai per tradicines šventes dažnai jaučiasi keistai – tuo metu, kai kiti vaikai šventes švenčia šeimoje, jie tenkinasi šventimu su įstaigos personalu. Panašiai jaučiasi ir seni žmonės, gyvenantys pensionate. Jiems trūksta jaunų žmonių klegesio, tuo tarpu savo namuose gyvenantys seni žmonės švenčia su vaikais ir anūkais. Tad kodėl nesuvedus vaikų globos namų ugdytinių ir pensionate gyvenančių senelių į vieną būrį švęsti tradicinių švenčių, pavyzdžiui, Užgavėnių?

Renginio tikslas – skatinti stacionarių globos įstaigų gyventojų bendravimą. Renginyje dalyvaus Antakalnyje veikiančių vaikų globos namų ir Fabijoniškių pensionato gyventojai.

Renginio uždaviniai:

• Supažindinti vaikų globos namų auklėtiniams su lietuviškos šventės (Užgavėnių) tradicijomis.

• Skatinti vaikų ir senelių bendravimą, keičiantis žiniomis, draugyste, pagarba ir pan. vertybėmis.

• Mažinti vaikų ir senų žmonių atskirtį stacionariose įstaigose.

• Aktyviai įtraukti vaikus ir senelius į bendros šventės organizavimą.

Laukiami rezultatai. Užgavėnių šventės organizavimas padės tiek vaikams, tiek seneliams realizuoti savo žinias ir gebėjimus, išmokti dirbti komandoje, konstruktyviai bendrauti, gerbti vienam kitą, sukurti džiaugsmą sau ir kitiems. Stacionarių globos namų ugdytiniai, organizuodami šventę, nesijaus socialiai izoliuoti, labiau pasitikės savimi ir kitais. Vaikai susipažins su Užgavėnių tradicijomis ir jų reikšme, o palikę globos įstaigą, perduos tradicijas savo vaikams. Seneliams bus suteikta galimybė perduoti vaikams liaudies paveldą, pasijusti reikalingiems.

Renginio vieta – Fabijoniškių pensionatas ir jo teritorija.

Renginio organizatoriai. Žiemos palydas organizuos specialus šventinis komitetas iš 9 žmonių: 5 bus iš vaikų globos namų, 4 – iš pensionato. Vaikų globos namus atstovaus socialinė darbuotoja, psichologė, 2 pedagogai ir 17 metų vyresnė mergina (globos namų gyventoja). Iš pensionato į organizacinį komitetą įeis vėlgi socialinė darbuotoja, medicinos sesuo, pensionato direktorė, iniciatyvi 70 metų močiutė (pensionato gyventoja), garsėjanti tradicijų žinojimu ir puoselėjimu. Organizacinis komitetas palaikys kontaktus vieni su kitais, parengs bendrą programą, numatys, kokius žmones parinkti šventės vaidmenims.

Renginio partneriai ir rėmėjai: kaimiška kapela, studentai savanoriai, maisto ir drabužių labdarą teikiantis Vokietijos krikščioniškasis fondas, prekybos centras ‘‘Media‘‘.

Renginio laikas. Užgavėnės bus pradėtos organizuoti prieš tris savaites iki Užgavėnių pradžios. Užgavėnės švenčiamos vasario 8 d.

Užgavėnių tradicijos. Pasirengimas šventei

Vaikams, augantiems vaikų globos namuose, labai svarbu skiepyti lietuviškąsias tradicijas. Šeimose augantys vaikai tradicijas ir papročius perima iš tėvų, senelių. O vaikų globos namų auklėtiniams belieka pasikliauti socialiniais darbuotojais, mokytojais, laisvalaikio organizatoriais. Beje, mokykloje vaikų globos namų auklėtiniai gauna „iškreiptą‘‘ tradicinių švenčių vaizdą: per Užgavėnes iš mokyklos grįžta išteplioti, purvini, neretai –pažeminti, suplėšytais drabužiais. Mokykloje neretai manoma, kad vaikai gali daryti,ką nori- jie prisineša butelių su vandeniu, visokių dažų, kuriuos pilsto vieni ant kitų. Vyresni vaikai per Užgavėnes girtauja – taip suprantamas šventimas.

Taigi labai svarbu ne tik per Užgavėnes kepti blynus, deginti Morę, bet ir paaiškinti vaikams, ką kiekvienas veiksmas simbolizuoja. Juk išties Morės deginimas simbolizuoja negandų ir negerovių sunaikinimą. Persirengėliai velniais, čigonėmis, giltinėmis buvo žinomi jau Smetonos laikais. Būtinai turėjo būti ir Lašininis su Kanapiniu, taip pat ir Gavėnas. Lašininio kova su Kanapiniu – tai žiemos ir pavasario kova, kurioje laimi Kanapinis. Dabar Užgavėnių šventėjai, ypač vaikai, triukšmingai prašo praeivių pinigų. O juk anksčiau persirengėliai prašydavo blynų, taikydavosi pavogti kokią smulkmeną – šaukštą ar šluotą. Jei šeimininkas tai pastebėdavo, apliedavo vandeniu – štai kodėl iki šiol per Užgavėnes laistomasi vandeniu (deja, daugelis vaikų to nežino). Beje, pavogtus daiktus „vagys‘‘ sunešdavo pas kaimynus, iš kurių tikrasis šeimininkas turėdavo išsipirkti: pašokti, padainuoti. Tada kaimas aidėdavo nuo juoko ir dainų, o dabar neretai mokyklos aidi nuo ašarų. Mat vyresni moksleiviai per Užgavėnes tiesiog vagia jaunesnių moksleivių daiktus ar užkelia juo ant spintos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 669 žodžiai iš 2214 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.