Rentgeno ir gama spinduliai. Jų savybės
Rentgeno spinduliai, X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji
spinduliai, kurių bangos ilgis ( = 10-14 – 10-7m. Rentgeno spinduliai,
kurių ( < 0,2 nm, sąlygiškai vadinami kietaisiais, kurių ( > 0,2 nm –
minkštaisiais. Rentgeno spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas,
priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skleidžia
radioktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal
sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba
baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Stabdomųjų rentgeno
spindulių intensyvumas tolydus pagal visus dažnius iki didžiausio dažnio
(0. Rentgeno spindulių kvantų energija h(0 (čia h – Planko konstanta) lygi
rentgeno spindulių žadinančių pagreitintų elektronų energijai eU; čia e –
elektrono krūvis, U – greitintuvo įtampa. Dažnį (0 atitinka rentgeno
spindulių spektro trumpabangė riba (0 = hc/eU; čia c – šviesos greitis
vakuume. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dėl atomo
jonizacijos, išlėkus elektronui iš atomo vidinių sluoksnių. Jei atomą
jonizuoja susidūrusi su juo didelės energijos dalelė, pvz., elektronas, yra
pirminiai rentgeno spinduliai, jei rentgeno arba gama kvantas – antriniai,
arba fluorescenciniai. Charakteringųjų rentgeno spindulių spektro linijų
dažnis būdingas kiekvieno cheminio elemento atomui; dažnio priklausomybę
nuo atomų skaičiaus nusako Mozlio dėsnis. Stabdomieji rentgeno spinduliai,
kurie sužadinami labai plonuose taikiniuose, arti dažnio (0 yra visiškai
poliarizuoti; mažėjant dažniui, poliarizacijos laipsnis mažėja.
Charakteringieji rentgeno spinduliai visiškai nepoliarizuoti. Rentgeno
spindulių ir medžiagos sąveika sukelia fotoefektą, rentgeno spindulių(iai)
absorbciją ir sklaidymą. Fotefekto metu medžiagos atomas, absorbavęs
rentgeno spindulių kvantą, išspinduliuoja vieną savo vidinių sluoksnių
elektroną ir charakteringųjų rentgeno spindulių kvantą arba antrąją – Ožė
elektroną.
Rentgeno spindulių naudojimo sritys : medicina (Rentgenodiagnostika,
Rentgenoterapija), technika (Rentgeno defektoskopija), moksliniai tyrimai
(Rentgenostruktūrinė analizė, Rentgenografija, Rentgeno mikroskopija). Iš
kosminių rentgeno spindulių sužinoma apie kosminių kūnų cheminę sudėtį ir
fizikinius procesus kosmose (Rentgeno astronomija). Rentgeno spinduliai
spartina kai kurias chemines reakcijas, medžiagų polimerizaciją, organinių
medžiagų krekingą (Radiacinė chemija), jais naudojamasi senovės tapybai
rasti po vėlesnės tapybos sluoksnių, maisto pramonėje (svetimkūniams
rasti), kriminalistikoje, archeologijoje.
Rentgeno spindulius 1895 atrado vokietis V. Rentgenas. 1985-97 jis
nustatė, kad rentgeno spinduliai jonizuoja dujas, sužadina medžiagų
fluorescenciją, veikia foto plokštelę; yra labai skvarbūs. Rentgeno
spindulių banginį pobūdį numatė Dž. Stoksas (D. Britanija), eksperimentais
1906 patvirtino È. Barkla (D. Britanija).
Gama spinduliai, ( spinduliai, trumpųjų bangų ( bangos ilgis ( < 4 *