Rentgeno ir gama spinduliai jų savybės
5 (100%) 1 vote

Rentgeno ir gama spinduliai jų savybės

Rentgeno ir gama spinduliai. Jų savybės

Rentgeno spinduliai, X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji

spinduliai, kurių bangos ilgis ( = 10-14 – 10-7m. Rentgeno spinduliai,

kurių ( < 0,2 nm, sąlygiškai vadinami kietaisiais, kurių ( > 0,2 nm –

minkštaisiais. Rentgeno spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas,

priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skleidžia

radioktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal

sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba

baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Stabdomųjų rentgeno

spindulių intensyvumas tolydus pagal visus dažnius iki didžiausio dažnio

(0. Rentgeno spindulių kvantų energija h(0 (čia h – Planko konstanta) lygi

rentgeno spindulių žadinančių pagreitintų elektronų energijai eU; čia e –

elektrono krūvis, U – greitintuvo įtampa. Dažnį (0 atitinka rentgeno

spindulių spektro trumpabangė riba (0 = hc/eU; čia c – šviesos greitis

vakuume. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dėl atomo

jonizacijos, išlėkus elektronui iš atomo vidinių sluoksnių. Jei atomą

jonizuoja susidūrusi su juo didelės energijos dalelė, pvz., elektronas, yra

pirminiai rentgeno spinduliai, jei rentgeno arba gama kvantas – antriniai,

arba fluorescenciniai. Charakteringųjų rentgeno spindulių spektro linijų

dažnis būdingas kiekvieno cheminio elemento atomui; dažnio priklausomybę

nuo atomų skaičiaus nusako Mozlio dėsnis. Stabdomieji rentgeno spinduliai,

kurie sužadinami labai plonuose taikiniuose, arti dažnio (0 yra visiškai

poliarizuoti; mažėjant dažniui, poliarizacijos laipsnis mažėja.

Charakteringieji rentgeno spinduliai visiškai nepoliarizuoti. Rentgeno

spindulių ir medžiagos sąveika sukelia fotoefektą, rentgeno spindulių(iai)

absorbciją ir sklaidymą. Fotefekto metu medžiagos atomas, absorbavęs

rentgeno spindulių kvantą, išspinduliuoja vieną savo vidinių sluoksnių

elektroną ir charakteringųjų rentgeno spindulių kvantą arba antrąją – Ožė

elektroną.

Rentgeno spindulių naudojimo sritys : medicina (Rentgenodiagnostika,

Rentgenoterapija), technika (Rentgeno defektoskopija), moksliniai tyrimai

(Rentgenostruktūrinė analizė, Rentgenografija, Rentgeno mikroskopija). Iš

kosminių rentgeno spindulių sužinoma apie kosminių kūnų cheminę sudėtį ir

fizikinius procesus kosmose (Rentgeno astronomija). Rentgeno spinduliai

spartina kai kurias chemines reakcijas, medžiagų polimerizaciją, organinių

medžiagų krekingą (Radiacinė chemija), jais naudojamasi senovės tapybai

rasti po vėlesnės tapybos sluoksnių, maisto pramonėje (svetimkūniams

rasti), kriminalistikoje, archeologijoje.

Rentgeno spindulius 1895 atrado vokietis V. Rentgenas. 1985-97 jis

nustatė, kad rentgeno spinduliai jonizuoja dujas, sužadina medžiagų

fluorescenciją, veikia foto plokštelę; yra labai skvarbūs. Rentgeno

spindulių banginį pobūdį numatė Dž. Stoksas (D. Britanija), eksperimentais

1906 patvirtino È. Barkla (D. Britanija).

Gama spinduliai, ( spinduliai, trumpųjų bangų ( bangos ilgis ( < 4 *

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 403 žodžiai iš 791 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.