Rentgeno spinduliai
5 (100%) 1 vote

Rentgeno spinduliai

Kėdainių M. Daukšos pagr. m-kla

E. Kimantas

K. Račys

R. Ramanauskas

10a

Rentgeno spinduliai

Mokytoja :

V. Orlienė

Kėdainiai

2006

Turinys

Įvadas ————————————————————————————————————03

V. Rentgenas ir rentgeno spindulių atradimas ———————————————————-04

V. Rentgeno spindulių savybės —————————————————————————–05

Rentgeno spindulių gavimas ir prigimtis —————————————————————–05Radioaktyvumas ———————————————————————————————-06

Rentgeno spinduliai ir jų panaudojimas ——————————————————————07

Išvados ———————————————————————————————————–09

Naudota literatūra ———————————————————————————————–10

Įvadas

XIX amžiuje buvo atrasti infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai, radioaktyvusis spinduliavimas ir radijo bangos. Tačiau mokslininkus ir visuomenę labiausiai sudomino vokiečių fiziko Vilhelmo Rentgeno (1845 – 1923) atrastieji spinduliai. 1895 m. mokslininkas pastebėjo, kad greitų elektronų srautui susidūrus su kokia nors kieta medžiaga, skleidžiami ypatingi spinduliai, kurie prasiskverbia pro šviesai neskaidrias medžiagas. Šie spinduliai vėliau buvo pavadinti Rentgeno spinduliais. Rentgeno spinduliai – elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai. Šiuos spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas, priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skleidžia radioaktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dėl atomo jonizacijos, išlėkus elektronui iš atomo vidinių sluoksnių. Jei atomą jonizuoja susidūrusi su juo didelės energijos dalelė, pvz., elektronas, yra pirminiai rentgeno spinduliai, jei rentgeno arba gama kvantas – antriniai, arba fluorescenciniai.

V. Rentgenas ir rentgeno spindulių atradimas

V. Rentgenas eksperimentiškai įrodė, kad judančio elektriškai poliarizuoto dielektriko sukurtas magnetinis laukas (Rentgeno srovė) tapatus elektros srovės sukurtam magnetiniam laukui. 1895 m. atrado spindulius, kuriuos pavadino X spinduliais, ir ištyrė jų savybes, numatė spindulių pritaikymo galimybes medicinoje ir technikoje. Svarbūs Rentgeno pjezoelektroninių ir piroelektroninių kristalų savybių, elektrinių ir optinių reiškinių ryšio kristaluose tyrimai. Mokslininkas labai tiksliai išmatavo įvairias fizikines konstantas. V. Rentgeno atradimai buvo viena šiuolaikinės atomo teorijos ištakų. Rentgeno srovės atradimas davė pradžią H. A. Lorenco elektroninei teorijai, o Rentgeno spindulių atradimas tiesiog stimuliavo radioaktyvumo atradimą.

V. Rentgenas pastebėjo, kad atokiai nuo vamzdelio stovėjęs ekranas, padengtas bario oksidu, švyti. Ekranas buvo naudojamas aptikti katodiniams spinduliams: jiems veikiant bario oksidą, ši medžiaga imdavo švytėti arba, anot fizikų, fluorescuoti (tas reiškinys vėliau buvo panaudotas televizorių ekranuose). Betgi ekrano negalėjo veikti katodiniai spinduliai, nes juos sugerdavo net nedidelis oro tarpas. Mokslininkas suprato atradęs naujus, dar skvarbesnius spindulius, kuriuos skleidė katodinis vamzdelis. Kiek atsitiktinis buvo tas atradimas, nėra žinoma, nes V. Rentgenas nemėgo pasakoti apie atradimo aplinkybes; jam atrodė, kad svarbu rezultatai, o ne mokslininko kelias į juos. Vykdydami mokslininko valią, palikuonys po jo mirties sunaikino asmeninį V. Rentgeno archyvą.

V. Rentgenas iš karto suvokė šio atradimo svarbą. Jam teko didžioji lemtis, ir jis norėjo būti jos vertas. Tad mokslininkas neskubėjo pranešti apie savo atradimą, nesigyrė netgi savo kolegoms nei žmonai. Jis užsidarė savo laboratorijoje, pasistatė ten lovą, o maistą žmona palikdavo prie laboratorijos durų. V. Rentgenas ėmėsi visapusiškai tirti naujųjų spindulių savybes. Mokslininkas nustatė, kad nežinomus spindulius, jo pavadintus X spinduliais, skleidžia katodinio vamzdelio stiklas toje vietoje, kur į jį pataiko katodiniai spinduliai. V. Rentgenas kruopščiai ištyrė jį nustebinusį X spindulių
skvarbumą: jie lengvai praeidavo ne tik pro popieriaus palą, bet ir per storą knygą, netgi 3 cm storio eglinę lentą. Tiesa, juos smarkiai sugerdavo metaliniai, ypač švininiai, daiktai. Naudodamasis tuo, kad X spinduliai veikia fotografinę plokštelę, V. Rentgenas fotografavo svarsčius, sudėtus į dėžutę, metalo gabalą, kurio nevienalytiškumas išryškėjo X spinduliuose, ir kt. Mokslininkas bandė atskleisti ir šių spindulių prigimtį. Jeigu tai yra bangos, turėtų būti stebimi jų lūžiai arba difrakcija, tačiau šių reiškinių jam nepavyko aptikti.

V. Rentgenas per septynias įtempto darbo savaites atliko didžiulį darbą. Gruodžio pabaigoje atradėjas pasikvietė į laboratoriją savo žmoną, paprašė jos padėti ranką ant fotografinės plokštelės, įvyniotos į tamsų popierių, ir išryškinęs plokštelę, gavo jos rankos kaulų atvaizdą. V. Rentgenas atsisakė patentuoti savo atradimą ir nepasinaudojo galimybėmis pralobti iš jo. Staigi šlovė ir visuomenės dėmesys trukdė jo moksliniam darbui, tad atradėjas vengė pagerbimų ir apdovanojimų. Vis dėlto 1901 m. jis nuvyko į Stokholmą atsiimti jam skirtos pirmosios Nobelio premijos.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 698 žodžiai iš 2082 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.