Rentgeno spinduliai
X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai, kurių bangos ilgis = 10-14 – 10-7m. Rentgeno spinduliai, kurių < 0,2 nm, sąlygiškai vadinami kietaisiais, kurių > 0,2 nm – minkštaisiais. Rentgeno spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas, priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skledžia radioktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Stabdomųjų rentgeno spindulių intensyvumas tolydus pagal visus dažnius iki didžiausio dažnio 0. Rentgeno spinduliž kvantž energija h0 (čia h – Planko konstanta) lygi rentgeno spindulių žadinančių pagreitintų elektronų energijai eU; čia e – elektrono krūvis, U – greitintuvo įtampa. Dažną 0 atitinka rentgeno spindulių spektro trumpabangė riba 0 = hc/eU; čia c – šviesos greitis vakuume. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dël atomo jonizacijos, išlëkus elektronui iš atomo vidinių sluoksnių. Jei atomą jonizuoja susidūrusi su juo didelės energijos dalelė, pvz., elektronas, yra pirminiai rentgeno spinduliai, jei rentgeno arba gama kvantas – antriniai, arba fluorescenciniai. Charakteringøjø rentgeno spindulių spektro linijų dažnis būdingas kiekvieno cheminio elemento atomui; dažnio priklausomybę nuo atomų skaičiaus nusako Mozlio dėsnis. Stabdomieji rentgeno spinduliai, kurie sužadinami labai plonuose taikiniuose, arti dažnio 0 yra visiškai poliarizuoti; mažėjant dažniui, poliarizacijos laipsnis mažėja.
Charakteringieji rentgeno spinduliai visiškai nepoliarizuoti. Rentgeno spindulių ir medžiagos sąveika sukelia fotoefektą, rentgeno spindulių(iai) absorbciją ir sklaidymą. Fotefekto metu medžiagos atomas, absorbavęs rentgeno spindulių kvantą, išspinduliuoja vieną savo vidinių sluoksnių elektroną ir charakteringųjų rentgeno spindulių kvantą arba antrąjį – Ožė elektroną.
Rentgeno spindulių naudojimo sritys: medicina (rentgenodiagnostika, rentgenoterapija), technika (rentgeno defektoskopija), moksliniai tyrimai (rentgenostruktūrinė analizė, rentgenografija, rentgeno mikroskopija). Iš kosminių rentgeno spindulių sužinoma apie kosminių kūnų cheminą sudėtį ir fizikinius procesus kosmose (rentgeno astronomija). Rentgeno spinduliai spartina kai kurias chemines reakcijas, medžiagų polimerizaciją, organinių medžiagų krekingą (radiacinė chemija), jais naudojamasi senovės tapybai rasti po vėlesnės tapybos sluoksniu, maisto pramonėje (svetimkūniams rasti), kriminalistikoje, archeologijoje.
Rentgeno spindulius 1895 metais atrado vokietis V.Rentgenas. 1985-97 nmetais jis nustatė, kad rentgeno spinduliai jonizuoja dujas, sužadina medžiagų fluorescenciją, veikia foto plokštelę; yra labai skvarbūs. Rentgeno spindulių banginį pobūdį numatė Dž.Stoksas (Didžioji Britanija), eksperimentais 1906 metais patvirtino Č.Barkla (Didžioji Britanija).Siekiama aprūpinti gydymo įstaigas nauja rentgeno aparatūra
Rentgeno aparatai yra vienas iš pagrindinių medicinos diagnostikos instrumentų, tačiau didžioji dauguma šių aparatų Lietuvoje yra labai seni, dalis jų jau nebetinkami naudoti. Sveikatos apsaugos ministerija ieško būdų aprūpinti Lietuvos gydymo įstaigas kokybiškais rentgeno aparatais, kad nenutrūktų pacientams teikiamos gydymo paslaugos ir pagerėtų šių paslaugų kokybė.
Vienas iš galimų būdų užtikrinti, kad rentgenodiagnostika nesutriktų, yra panaudoti Čekijos Respublikos kreditą, kuriam LR Seimas pritarė dar 1998 metais. Čekijos Respublikos kredito sąlygos numato, kad už paskolą perkami rentgeno aparatai turėtų būti pagaminti Čekijoje. Sunki šalies ekonominė padėtis neleidžia naudoti kitų finansavimo šaltinių rentgeno aparatams pirkti.
90 proc. viceministro K. Štaro apklaustų gydymo įstaigų pareiškė, kad čekiški rentgeno aparatai jiems tinka ir yra reikalingi. Tačiau kyla abejonių dėl kai kurių čekiškų rentgenų kokybės parametrų.
Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas – užtikrinti, kad pacientams būtų atliekama rentgenodiagnostika, o rentgeno aparatai perkami remiantis išskirtinai kokybės principu. Todėl ministras Raimundas Alekna 1999 11 26 kreipėsi į Finansų ir Ūkio ministerijas prašydamas sudaryti kompetentingų specialistų darbo grupę, kuri visapusiškai įvertintų čekiškos rentgeno įrangos kokybę bei siūlomas tiekimo ir kreditavimo sąlygas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 316 veikiančių stacionarių rentgeno aparatų. 189 iš jų yra be elektronooptinių stiprintuvų. Pagal LR radiacinės saugos įstatymą (1999 sausio 19 d. Nr. VIII – 1019), nuo 2000 m. bus uždrausta naudoti rentgeno aparatus be elektronooptinių stiprintuvų, t.y. bus uždaryti 189 rentgenoskopijos kabinetai.Unikalus rentgeno lazeris
Vokietijos mokslo centro DESY patalpose vyksta unikalaus šviesos šaltinio, taip vadinamo „laisvųjų elektronų lazerio“ rentgeno spinduliuotei, statyba. Naudojant šį šaltinį bus galima tirti fizikinius, cheminius ir biologinius procesus, vykstančius per keletą femtosekundžių – milijonines milijardinės sekundės dalies dalis. Naujasis rentgeno lazeris ne tik generuos labai trumpus impulsus – jo galia bus dešimt milijardų kartų didesnė, nei kitų dabar esančių rentgeno
spinduliuotės šaltinių.
Naujajam lazeriui yra statomas 300 m ilgio tunelis. Kitų metų pasaulinės parodos Expo’2000 metu lazerio konstrukcija bus pimąkart parodyta visuomenei. Pirmieji elektronai pradės artimu šviesos greičiui greičiu iki -271oC atšaldytais metaliniais vamzdžiais skrieti 2002 metais. Vien šiam pirmajam bandymui prireiks 50 mln. Vokietijos markių. Jeigu jis bus sėkmingas, bus pradėtas įgyvendinti projektas „Tesla“. Šio projekto rėmuose yra numatoma rentgeno lazeriui panaudoti 33 km ilgio tiesišką elektronų greitintuvą. Projekte jau dalyvauja mokslininkai iš dešimtyje šalių esančių 38 institutų. Užsienio institutai finansuoja apie pusę visos projekto kainos.
Naujausi rentgeno aparatai
Siekiant, kad dirbant su naujausia rentgeno įranga ir naudojant didelio jautrumo juostą galutinė vaizdo kokybė būtų nepriekaištinga, būtina kokybiškai apdoroti fotografinę juostą. Bilijonai puikiai apdorotų vaizdų visuose įmanomuose formatuose iliustruoja Dürr ryškinimo aparatų efektyvumą. Fotografinės juostos apdorojimas yra visiškai automatinis, aparatą patogu valdyti. Darbas daug efektyvesnis ir greitesnis.
Trophy Windows programa
Ji apima visų tipų skaitmeninį vaizdą tame pačiame ekrane: RVG, STV ir panoraminį.
Patogu kaupti informaciją. Kiekvienam pacientui kompiuteryje sukuriama atskira byla. Vaizdus išsaugoti nesudėtinga, o atmintyje jie išlieka neribotą laiką.
Patogu dirbti, paprasta naudoti. Užtenka minimalių žinių dirbant su Windows programa. Specialiomis priemonėmis diagnozę nustatyti ypač paprasta ir efektyvu.
IRIX 70
aukštos įtampos generatorius 70 kV ir 8 mA
mikroprocesorinis valdymo pultelis (CCX) su skaitmenine laiko ekspozicija
galimybė pajungti du rentgeno spindulių vamzdžius
ELITYS
aukšto dažnio generatorius nuo 60 iki 70 kV ir nuo 4 iki 7 mA
radiacjos ekspozicijos sumažinimas iki 30%
ypač aukštas dažnis: 300 kHz
optimalios diagnozės su žymiai pranašesne vaizdo kokybe
distancinis valdymas
apsauga nuo rentgeno spindulių
skiriama iki 10 metų garantija
XR 04 – ryškinimo aparatas dentalinėms rentgeno nuotraukoms
praktiškas, kompaktiškas ir patikimas
ryškina rentgeno filmutes, kurių formatas: 2×3, 3×4 ir 2.7×5.4 cm
lengva naudoti
nesudėtinga techninė priežiūra
į aparatą integruotas dienos šviesos prietaisas, todėl nebūtina tamsinti patalpą
variantai su kaitinimu ar be jo
įvairi apdorojimo trukmė
kaitomas instaliavimas
Periomat Plu
kompaktiškas, ypač lengva naudoti
nereikia tamsinti patalpos
vienu metu per penkias minutes automatiškai apdorojamos aštuonios rentgeno filmutės
ryškina rentgeno filmutes, kurių formatas: 3×4, 5.7×7.6, 4×5, 2.7×5.4, 2×3.5, 2.4×4 cm
temperatūriškai kontroliuojamo cheminio kaitinimo dėka, filmučių archyvavimo trukmė dabar yra net iki 10 metų