Retorikos šperos pavidalu
5 (100%) 1 vote

Retorikos šperos pavidalu

Bet koks viešas diskursas yra POPULIZMAS

DEMAGOGAs – tuščiažodžiaujantis, žmogus, kuris vartoja nuvertėjusias sąvokas.

AMPLIFIKUOTI – išplėtoti mintį.

Bet koks apibendrinimas gali virsti DOGMA.

Stiprus argumentas -> Tie, kurių įrodyti negal -> Stiprus argumentas

Sakytinis ir rašytinis tekstas – DISKURSAS

Manipuliavimo diskursas – sąmoningas piršimas žmogui.

TIKROJI RETORIKA – neįkyri, save gerbianti, ironiška (šiuolaikinėje retorikoje).

NETIKROJI RETORIKA – sofistiška, didaktiška, save mylinti ir trokštanti kraujo.

Pragmatinės vertybės formuojamos iš santykio su žmogumi.

ENTIMEMA – kai mes pateikiame argumentą su praleista prielaida.

PROBABILIZMAS – leidimas daryti tiek, kiek tu gali (etine prasme) (pvz., eiti išpažinties ne po kiekvienos nuodėmės).

RETORIKA – labai gerai argumentuota kalba.

Aristotelis: tai yra argumentų atranka ir jų struktūravimas, tinkantis bet kuriam dalykui įrodyti.

SOFIZMAS – sąmoninga argumentacijos klaida.

Sąžininga retorika: 1) logos; 2) etos; 3)patos.

SOFISTIKA – 1) į logos įvedamos klaidos (pvz., prielaida klaidinga); 2) etos nesvarbus, pakeičiamas imidžu; 3) patos svarbus, bet iš esmės gali netikti temai.

Kalbos dalykai priskiriami prie stilistikos .

Dalykai, kuriuos oratorius turi žinoti: kultūra, moderni situacija, kaip mes joje atsidūrėme, kas yra civilizuotas žmogus, psichologija (konfliktologija – sociologija+psichologija).

TOPOSAS – retorinis argumentas.

Masinės kultūros egzistavimas – kas tai?

Oratorius vienintelis gali užklausti problemą.

SKURDO KULTŪRA – žmogus kritikuoja visus valdžios institutus, jais nepasitiki, vyrai aukštesni nei moterys, kai vyrai slepiasi už elementų, pakantūs socialinėms patalogijoms, priima tik heteroseksualumą, nėra fizinės savigarbos jausmo (išsivysto žmonės bjauriai pasitikintys savimi – ne skurdo kultūroje).

PATOS‘as – visada būna kalboje. Pasireiškia per emocijas. Skiriami:

1) Herojinis (be refleksijos) – pakylėtumo lygis. Refleksija – kai kalbėdamas galvoju, kaip atrodau.

2) Sentimentalusis – savęs gailėjimasis (masinė kultūra – susitapatinimas). Jis sužlugdo žmogaus kūrybines galias. Neproduktyvus.

3) Realistinis

(čia trūksta patosų)

Aristotelis: retorika daro išvadas iš priešingų teiginių.

Žmonės negali būti tolerantiški. Jis tolerantiškas tol, kol nepažeidžiami jo interesai.

(Maslow piramidė)

Tolerancija – tai pakantumas kitam.

Retorikos argumentai – techniniai. Neretorikos argumentai – juridiniai.

Prie techninių įrodymų yra TOPAI – tai įtikinantys argumentai. Oratorius neturi būti kategoriškas, griežtas, nusistatęs.

RŪŠIES argumentai

VERTYBINĖ PREDIKACIJA – kai parodomas savo požiūris. Predikacija – suteikti papildomą požymį.

Užduotis: retorinis tekstas ir išsirinkti vertybines predikacijas.

DOGMA – dedukcinis argumentas

Lietuvių dorybės:

· Darbštumas

· Atsakingumas

· Vaišingumas

· Racionalumas

· Išradingumas

· Kuklumas

· Erudicija

· Patriotizmas

· Dvasingumas

· Muzikalumas

· Charakterio stiprumas

· Mandagios moterys

· Adaptyvumas

Įstatymai iš esmės yra dogmatiniai.

Dogma teigiama prasme – retorikos pagrindas.

Oratoriaus tikslas – sulaukti iš auditorijas pritarimo, o ne įtikinimo.

Oratorių tikslas – išlaikyti, kad visuomenė nedegraduotų. Tai galim pasiekti teisingai argumentuojant.

Vakarų argumentavimo menas virtęs sofistika. Lietuviai neturi oratorystės meno. Visuomenės nuomonė nėra tas argumentas, kurį reikia priimti už tikrą (pagal rusus).

GEROKAI VEDĘS – VADINASI, LAISVAS!

Topai gali būti daliniai.

Negali nepatikti poezija. Tai yra žmogaus subtilumo rodiklis.

Oratorius pasirenka ne griežtus argumentus, o tuos, kurie atrodo teisingi.

RETORINIS KANONAS – retorinės kalbos struktūra:

· Inventio (atrasti argumentus, topus)

· Dispositio (sudėlioti argumentus)

· Elocutio (nežinau, ar taip – neįskaičiau) (kalbos estetika)

Topai turi tikti tai auditorijai, su kuria komunikuoji:

PATOSAS

LOGOSAS

ETOSAS

Geriausias būdas paveikti auditoriją – pasiimti iš jos porą atstovų, kurie pritaria kalbančiajam.

PATOSAS – tai reikiamos emocijos sukėlimas iš auditorijos. Jis tam naudojamas.

LOGOSAS – kuo tikslesnės argumentacijos parinkimas ir pateikimas.

ETOSAS – kaip oratorius atrodo auditorijoje. Sukuriamas įvaizdis.

Logoso galima išmokti.

Patosas – žmogaus individualumo išraiška, kurią sukuria logosas ir etosas.

ARGUMENTAI iš PATOS:

I. Argumentas (ad hominem) – „į žmogų“. Tai manipuliavimo priemonė. Negalima, kai kalbama apie objektyvius dalykus (dažnai mokslinius ginčus). Padeda sužadinti emociją. Argumentai į žmogų:

1. Apeliacija į žmogaus trūkumus. Rizikuojam pažeisti savo etosą. Pagal argumentus sprendžiama apie oratorių.

2. Apeliacija į žmogaus teigiamus bruožus. Kai taikoma“nešvarios reputacijos“ žmogui, kai tampa manipuliavimo priemone.

II. Sužadinti gailesčio jausmą.

III. Apeliavimas į publiką. Naudojamas netinkamai. Kai oratorius bando įtikti publikai ir priima jos nuostatas. O oratorius turi įvesti dogmas. Geras, kai reikia sužadinti bendrą jausmą.

IV. Argumentas į tuštybę.

V. Argumentas iš tautos vienybės jausmo.

ARGUMENTAI iš LOGOS:

I. Dalykinis argumentas (ad rem), kuris yra paremtas kokio nors dalyko esme, aplinkybėmis; techniniai
argumentai.

II. Patirties (aposteriori) – svarbūs verslininkams, politikams.

III. Priešybės (ad contrario) – kai imame tezę ir nagrinėjame nepriimtiną tezę (jei aš būčiau daręs… bet nepadariau)

IV. Sprendimo/sveiko proto (ad judicium) – pvz., politizuotas, norint pasėt abejonę. Reikia susimąstyti, ką tai reiškia.

V. Absurdo (ad absurdum) – reikia parodyti argumento absurdiškumą.

VI. Argumento pakreipimas (savižudiškas argumentas). Vienas iš būdų – išprovokavimas.

VII. Bumerango – kai pateikiante esminį argumentą (teisiniai arg.) ir grąžinate jį įrodydami, kad jūs neteisus taip kalbėdamas. Todėl, kad teigia, todėl ir neteisus.

VIII. Iš nutylėjimo (ex silentio)

IX. Padariastolė – kai atskiriamos frazės ir parodoma, kad jos netikslios (šitas butas brangus <-> šitas butas MAN brangus). Taip pat, kai atsakoma ne į tą klausimą (pvz., aš ne to klausiau)

„DUODA – IMK, MUŠA – BĖK“ – sofizmas.

Kuo skiriasi gudrybė nuo sofizmo?

Sofizmas yra sąmoningas klaidinimas. Gudrybės būna mechaninės ir psichologinės, o sofizmas – loginis.

TRANSGRESYVUMAS – kai nuolat peržiangiama riba. Dorovės normos veikia žmogaus ketinimus.

Leistinos gudrybės:

1. Delsti argumentuoti – leistina gudrybė

2. Jei žmogus pateikia silpną argumentą, galima leisti jam išargumentuoti iki galo. Teisingiausias ginčas – dėl tiesos. Ginčas dėl įrodymo ne toks teisingas.

Grubios mechaninės gudrybės (neleistinos)

1. Mechaniškai nutraukti ginčą

2. Dėmesys į valdžios organus (kas jam gresia, jei…)

3. Lazdos argumentas (pinigai ar gyvybė)

4. Skaitymas širdyje – slaptų motyvų išskaitymas

5. Insinuacija – klastingi, neatsakingi kaltinimai, užuominos.

Retorika atsirado V a. pr. kr. Atgimė XX a. vid. pirmas retorikos vadovėlis – Platono. Kaip mokslas prasideda nuo Aristotelio knygų. Jis pasiūlė retoriką kaip įtikinimo meną. Griežčiausi argumentai – loginiai, t.y. aksiomos, tačiau logikos nepakanka. Retorika prasideda ten ,kur griežtas įrodymas persipina su įtikinimu. Įtikinti auditoriją prieš jos valią. Modernioji retorika prasideda nuo teisingo įrodymo ir įtikinimo derinimo. Aristotelio retorikoje atkrito poetika ir liko tik logika. Retorika atsirado kaip tarpininkas tarp filosofų ir sofistų. Filosofai laikėsi absoliučios tiesos; turėti absoliučią tiesą – monopolį – klausyti Dievo balso. Sofistai – turėti pragmos monopolį: tau reikia, aš padarysiu taip, kad tu gautum tai, ko tau reikia (Sokratas). Sofizmas – logikos klaidos. Sofistai pirmieji retorikos mokytojai.

Manipuliavimo menas – išsigimusi retorika.

Retorikos specialistai turi išmanyti logiką ir kaip daryti logikos klaidas. Modernioji retorika prasidėjo nuo sofistikos. Šiuolaikinėje retorikoje išliko: LOGOSAS – viskas, kas susiję su argumentacija (tezės pateikimas ir pan.). PATOSAS – laukimas reakcijos iš auditorijos. ETOSAS – dalykai, kurie kelia pasitikėjimą.

Retorikos kanonas Graikijoje susideda iš: 1) kalbos parengimas (oratoriaus savybės) – invencija; 2) kalbos išdėstymas – dispozicija; 3) kalbos pasakymas – elokucija.

Oratoriaus būdo ypatybės: 1) geranoriškas požiūris į auditoriją. Negali būti arogantiška ir manyti, kad yra pats gudriausias; 2) turi būti teisingas (Aristotelis), t.y. bandyti sakyti tik tai, kuo pats yra įsitikinęs. Kai įsitikinimų nėra, jie formuojami; 3) kompetencija (Sen. Graikijoje – žinoti 6 mokslus); 4) kuklumas. Bet dabar realiai – “tipo ryklio menas”. Kuklumas atsiranda, kai žmogus daug išmano.

Patetika – reakcija, kurios laukiama iš auditorijos (Aristotelis). Priklauso nuo būdo ypatybių, argumentų rikiavimo. Yra daug neprognozuojamų reakcijų. Prognozavimu daug užsiima mass media. Logosas – viskas, kas susiję su argumentacija. Ginčas. Turtingoji kalbos dalis. Objektyvieji patosai derinami su personalijomis. Moderniajam žmogui herojinis patosas nebūdingas. Objektyvusis patosas, tai pvz. herojinis patosas. Oratoriai objektyviuosius patosus derina su savo objektu, t.y. su situacija. Tačiau reikia atsižvelgti ir į psichologines ir kitas auditorijos savybes. Objektyvieji patosai skirstomi į: 1) herojinis patosas. Kai šnekama iškilmingai. Tinka, kai šnekama nerefleksuojant, t.y nesekama, ką sakai ir kaip į tave reaguoja; 2) sentimentalusis. Užmuša kūrybingumą. 3) romantiškasis. Bandymas kategoriškai paveikti žmogų. Didelės prasmės. Nedetalizuojama, kalbama chaotiškai; 4) natūralistinis. Tikrovės fotografavimas. Dažniausiai naudojamas populistų. Susitapatinimas su personažu ir būtina tai pademonstruoti, tačiau tai lengvai pastebima, todėl subtilumas čia – privalumas, tai visai ne konstruktyvus dalukas; 5) ironiškasis. Žmogus nešneka labai tiesiogiai. Pagrindinis demokratijos svertas. Kai ironizuojama, o klausytojas ironijos nemato, ji darosi pavojinga. Platono dėka buvo išmestas iš retorikos, bet moderniojoje šis patosas vėl grįžo. Ironiškai šnekėti su intelektualiais ir tave suprantančiais žmonėmis galima, bet jei ironiškai šnekama su to nesuprantančiu žmogumi, tai jis sąmoningai žeminamas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1419 žodžiai iš 4713 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.