Revoliucinės dainos
5 (100%) 1 vote

Revoliucinės dainos

Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla

Referatas

[pic]Darbo vadovė:

Angelė BagdonavičienėDarbą parengė:

Akvilė Strelčiūnaitė

8b klasė2005m.

ĮvadasLietuvių liaudies dainos yra gana senos, o atskiri jų motyvai

siekia tolimus laikus. Dainų senumą rodo jų turinys ir stilius, poetiniai

vaizdai, palyginimai, epitetai ir kt. Pats žodis daina irgi yra labai

senas. Jo šaknis indoeuropiečių kalbose reiškia skardenti, šaukti, šokti.

Senovėje, kai dainos ir šokio bei žaidimo tarpusavio ryšiai buvo labai

glaudūs, šis žodis galėjo turėti tokią prasmę ir lietuvių kalboje.

Lietuviškų žodžių su šaknimi dain istoriniuose šaltiniuse randame nuo XIII

a. Žodis daina yra žinomas visame lietuvių etnografiniame plote.

Bėgant laikui, keičiantis ekonominėms-istorinėms formacijoms,

keitėsi liaudies gyvenims, o kartu su juo ir liaudies dainų repertuaras, jų

turinys, meninė forma. Feodalizmo epochoje liaudis, paveldėjusi pirmykštės

bendruomenės dainas, savaip jas suprato, įprasmino, suteikė joms atitinkamą

poetinę – kalbinę išraišką, taip pat sukūrė daug naujų dainų. Didžiausia

dalis mūsų laikus pasiekusių dainų ir atsirado feodalizmo epochoje. Nuo XIX

a. Liaudies dainos imtos vartoti skirtingais atvejais, jas savo kūrybai

ėmė naudoti poetai, taip pat nemažai rašytinių kūrinių paplito liaudyje,

įsiliejo į jos dainų repertuarą ir virto neatskiriama liaudies poetinės

kūrybos dalimi. Visa tai veikė tolesnį liaudies dainų vystymąsi.

Ir visdėlto, kiekvienu skirtingu atveju vartojamos skirtingos

dainos ilgainiui išsivystė į atskirus žanrus, pasižyminčius daugiau ar

mažiau skirtinga tematika, turiniu, melodijomis, vaizdais kitomis formos

ypatybėmis. Pagal funkciją, t. y. pagal paskirtį gyvenime, dainuojamoji

tautosaka skirstoma į dvi dalis: apeiginę ir neapeiginę. Apeiginei

dainuojamajai tautosakai priklauso kalendorinių apeigų, šeimos apeigų

dainos, taip pat raudos. Neapeigines dainas sudaro darbo, karinės-

istorinės, revoliucinės, meilės, jaunimo vaišių kitokių žanrų dainos.

Taigi, šiame referate skaitysite apie revoliucines dainas;

koks jų žanro pobudis, kilmė bei vystimosi laikotarpiai. . .- 2 –

REVOLIUCINĖS DAINOSRevoliucinių dainų atsiradimo ir gyvavimo laikotarpis sudaro

atskirą lietuvių liaudies poetinės kūrybos raidos etapą. Savo ištakomis

šios dainos skiriasi nuo senųjų lietuvių liaudies dainų. Senosios

tradicinės dainos – tai didžiausia valstiečių poetinė kūryba, tuo tarpu

revoliucinės dainos – XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje gimusi

vargininkų valstiečių poezija. Revoliucinės dainos Lietuvos liaudyje ėmė

plisti XIX a. pabaigoje, kai sustiprėjo darbo žmonių išsivadavimo

judėjimas, nukreiptas prieš carizmo jungą, kapitalistinį išnaudojimą ir kai

šio judėjimo priešakyje atsistojo darbininkų klasė. Nuo antifeodalinių

dainų revoliucinės skiriasi tuo, kad jos atsirado kitomis socialinėmis

sąlygomis ir kad jose atsispindi ne vien valstiečių, bet ir proletariato

revoliucinė kova.

Revoliucinės dainos yra internacionalinio pobūdžio. Dėl to įvairių

tautų revoliucinėms dainoms yra būdingi tie patys motyvai. Revoliucinės

dainos skelbė socializmo idėjas ir tuo darė didžiulį poveikį liaudies

politiniam sąmonėjimui, auklėjo žmones neapykantos išnaudotojams dvasia.

Revoliucinių dainų kilmė taip pat kitokia, negu senųjų liaudies

dainų. Senosios dainos yra kilusios tradicijos būdu betarpiškai iš

liaudies, o daugumą revoliucinių dainų sudaro autorinės kilmės dainos,

neretai atėjusios į Lietuvą iš kitų kraštų, arba tai yra senųjų dainų

perdirbimai. Tik palyginti nedidelę revoliucinių dainų dalį sukūrė pačios

liadies dainininkai.

Revoliucinės kovos uždaviniams buvo naudojamos ir senosios

lietuvių liaudies dainos, jas perkuriant, pritaikant naujoms sąlygoms,

gyvenamojo momento uždaviniams, revoliucijos tikslams. Kaip senosios dainos

buvo perkuriamos į revoliucines, matyti, pavyzdžiui, iš tradicinės liaudies

dainos ,,Sėjau rūtą‘‘ perdirbimo: šios dainos posmas, pakeičiant trečiąją

jo eilutę ,,augo mano jaunos dienos‘‘, buvo dainuojamos šitaip:Augo rūta, augo mėta,

Augo lelijėlė,

Augo laisvės pageidimas

Kaip žalia rūtelė.Panašiai pakeičiant visą tekstą, šioje dainoje sukuriamas

mergaitės revoliucionierės paveikslas, skirtingas nuo senųjų dainų mergelės

paveikslo.

Revoliucinėmis dainomis virto ir kai kurie lietuvių poetų

eilėraščiai, atspindėję liaudies masinius siekimus, revoliucines nuotaikas.

Pažangūs poetai ir patys stengėsi rašyti revoliucinių dainų. Antai poetas

J. Krikščiūnas-Jovaras, sekdamas ,,Marseljete“ ir papildydamas jos atskirus

motyvus lietuvių liaudies- 3 –

gyvenimo vaizdais, parašė ,,Jaunųjų darbininkų dainą“. Liaudies taip pat

buvo dainuojami J. Krikščiūno-Jovaro eilėraščiai, skirti ,,dūminei

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 717 žodžiai iš 2367 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.