KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA
VERSLO FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
RIBINIS PRODUKTAS IR RIBINĖS PAJAMOS
MIKROEKONOMIKA
Referatas
Darbą atliko 1f kurso studentė Dovilė Grevytė
Darbą tikrino: dėstytoja I. Kalnėnienė
Klaipėda, 2003
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….
…………………………………………………………….3
Ribinės
pajamos……………………………………………………………
……………………………………………….4
Ribinis
produktas………………………………………………………….
……………………………………………….7
Išvados……………………………………………………………
……………………………………………………………9
Literatūra…………………………………………………………
…………………………………………………………10
ĮVADAS
Ekonomika – tai mokslas padedantis iš visų ribotų išteklių
panaudojimų elternatyvų pasirinkti geriausiąjį. Žmonijios patyrimas namų
ūkio įmonėse ir šalies ūkio tvarkymo srityse buvo kaupiamas ir
apibendrinamas, formavosi ekonomikos mokslas, nuo ekonominių minčių,
senovės Egipto papirusuose iki naujausių Nobelio premijos laureatų darbų.
Ekonomikos teorijos mokslas yra skirstomas į dvi dalis tai yra mikro
ir makro ekonomiką. Mikroekonomika – tai mokslo šaka nagrinėjanti atskirų
nacionalinės ekonomikos sektorių: namų ūkių, verslo firmų, ūkio šakų bei
kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkinių subjektų veiklą.
Mikroekonomikos teorijoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas individas
elgiasi racionaliai tai yra, kad vartotojai veslininkai, firmų valdytojai,
išteklių savininkai ir kiti ekonomikos veikėjai, vadovaujasi savo
interesais, siekia maksimizuoti gaunamą pasitenkinimą ir naudą. Kitaip
tariant mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų,
individualių vartotojų, įmonių, firmų, išteklių, savininkų, ekonomikos šakų
elgseną bei tai kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas.
Mikroekonomika nagrinėja taip pat konkrečius dalykus tai yra ribinį
produktą, ribines pajamas, paklausą ir t.t.
Šiame kontroliniame darbe Nr. 1 panagrinėsime ribines pajamas ir
ribinį produktą.
Ribinės pajamos
Kiekvienas įmonės veiklos produktas vadinamas pajamomis. Pajamų
sąvoka galima aiškinti įvairiai. Pajamų dydį lemia paklausa, kaina, našumas
ir kt. skiriamos šios pajamų formos: Bpaj., Vpaj., Rpaj.
Pirkėjų paklausa firmai yra ne jos tikslas, bet priemonė gauti
pajamas. Paklausa išreiškia vartotojų (pirkėjų) interesus, gaunamos pajamos
atspindi firmų (gamintojų) interesus.
Nagrinėdami pajamų priklausomybę nuo paklausos kiekio ir kainų
dydžio, darome prielaidą, kad firmos pajamose slypi grynosios pajamos arba
pelnas.
[pic]
Tam tikslui, kad iš paklausos kreivės būtų galima išvesti firmos
pajamų funkciją, nubrėžėme hipotetinę paklausos kreivę (3.1 pav.)
Paklausos kreivė rodo firmos siūlomų produktų kiekį Q1, kurį ji nori
bei gali parduoti už P1 kainą. Pastaroji yra didžiausia kaina, kurią
pasirengę mokėti pirkėjai. Apskritai paklausos kreivėje esančios kainos yra
maksimalios, jas atitinka tam tikras paklausos kiekis tam tikru periodu.
Paklausos kreivė yra kartu ir firmos pajamų kreivė. Atskirai paėmus
P1 yra vidutinė firmos produkto prekės vieneto kaina. Jeigu firma parduoda
produktus už įvairią kainą (tai neišvengiama rinkos sąlygomis), pavyzdžiui,
mažindama kainą tiesiog proprcingai parduotų prekių kiekiui, vidutinė kaina
bus lygi svertinei vidutinei kainai. Svertinai savo ruožtu yra parduotos
produkcijos kiekiai už tam tikrą kainą.
Tačiau paklausos kreivių padėtys yra nevienodos: vienos yra
nuožulnesnės, kitos – statesnės. Esama ir kraštutinių atvejų, kai paklausos
kreivė yra horizontali arba statmena linija. Horizontali paklausos linija
rodo visišką (absoliutų) paklausos elastingumą kainai, tuo tarpu statmena –
visišką (absoliutų) paklausos neelastingumą kainai.
Esant tiesinei paklausos kreivei, vadybininkams svarbią reikšmę turi
ne tik ryšys tarp paklausos kreivės, kainų, parduotų prekių kiekio. Tai
aktualūs firmai kausimai. Svarbiausias klausimas, kiek firma gali pagaminti
ir parduoti prekių siekiant
gauti didžiausias bendrąsias pajamas. Į šį
klausimą atsako ribinės pajamos.
Firmos ribinės pajamos priklauso nuo kainų dydžio bei parduotų prekių
kiekio:
TR = P * Q = (a – bQ)Q = aQ – bQ2 (1)
Tai reiškia, kad bendrosioms pajamoms didinti nėra ribų.
Bendrųjų pajamų pokytį ( TR) parodo ribinės (MP) arba papildomos
pajamos, kurias gauna firma, pardavus papildomą produkcijosvienetą (n) arba
jų siuntą. Kitaip tariant, ribinės pajamos parodo bendrųjų pajamų pokytį
pasikeitus pardavimų apmčiai:
MR = TR
Q
(2)
Jeigu galima parduotas prekes išreikšti vienetais, tai pajamos
vadinamos diskretinėmis ribinėmis pajamomis.
Ne visuomet firma gali skaičiuoti parduotas prekes vienetais. Sunku
įsivaizduoti apskaitos apimtį, jeigu reikėtų, tarkime, pieno kombinatui
įvertinti pardavimus pagal atskiras jogurtų, varškės ir t.t rūšis. Tokiu
atveju tenka pasinaudoti bendru pajamų ir pardavimų padidėjimu bei
apskaičiuoti ribines pajamas. Taip skaičiuojamas pardavimų ir pajamų
padidėjimas vadinamas nepertraukiamomis pajamomis.
Nepertraukiamas ribines pajamas galima apskaičiuoti pasinaudojus (1)
lygtimi, išvedant bendrųjų pajamų išvestinę parduotos produkcijos kiekiui.
TR = aQ – bQ2
Pirmoji išvestinė:
dTR= a – 2bQ
dQ (3)
Iš pateiktos lygties matyti, kad nepertraukiamų ribinių pajamų
išvestinė yra labai artima tiesinei paklausos funkcijai: ta pati
vertikalios ašies kertamoji (a), tas koeficientas, tik nepertraukiamų
ribinių pajamų išvestinė dvigubai nuožulnesnė. Ribinės pajamos yra dvigubai
mažesnės už vidutines bendrąsias pajamas, nes firma, norėdama daugiau
parduoti prekių, priversta mažinti kainą visoms parduodamoms prekėms. Kaina
mažėja ne tik papildomai parduodamiems, bet ir papildomai pagamintiems
prekės vienetams, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti parduoti
aukštesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, firma parduoda 50 vnt. produkto, vieneto
kaina 1 Lt ir gauna bendrąsias pajamas 50 Lt. Firma, norėdama parduoti
papildomai vieną prekės vienetą, turi sumažinti prekėskainą 1 ct., t.y. iki
0,99 Lt už vnt. (Tai pati madingiausia kaina. Kuri kaina pirkėjui yra
patrauklesnė – ar 5 lt, ar 4,99 Lt? Aišku, pastaroji, nes prasideda ne 5,
bet 4 Lt. Tą psichologinę pirkėjo nuostatą plačiai panaudoja parduotuvės,
nustatydamos prekės kainą.) Bendrųjų pajamų sumažinimas parduodant 51-ą
prekės vienetą bus lygus ne 50,99 Lt, bet 50,49 Lt (0,99-0,500, nes firma
turi sumažinti kainą ne tik 51 prekės vienetui, bet visoms parduotoms ir
pagamintoms prekėms 0,01 Lt.
Todėl bendrosios ribinės pajamos sudarys ne 50,99 Lt, bet 50,49Lt.
Rezultatą nesunku pasitikrinti dauginant parduotą prekių kiekį (51)