Ribotos ir neribotos atsakomybės juridiniai asmenys
5 (100%) 1 vote

Ribotos ir neribotos atsakomybės juridiniai asmenys

11213141516171

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS 4

Individualios įmonės 4

Ūkinės bendrijos 5

Tikroji ūkinė bendrija 8

Komanditinė ūkinė bendrija 9

RIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS 10

Akcinės bendrovės 10

Kooperatinės bendrovės 16

Žemės ūkio bendrovės 17

Įmonių junginiai 18

Valstybės ir savivaldybės įmonės 20

Visuomeninės organizacijos 22

Viešosios įstaigos 23

Labdaros ir paramos fondai 25

IŠVADOS 27

NAUDOTA LITERATŪRA 28

ĮVADAS

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Pirminės juridinių asmenų klasifikacijos kriterijai yra: atsakomybės pagal prievoles ribos ir teisnumo turinys. Pagal pirmąjį kriterijų juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės, o pagal antrąjį – į viešuosius ir privačiuosius. Šio rašomojo darbo tikslas – nusakyti ir apibūdinti ribotos bei neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis. Darbas susideda iš dviejų skyrių: pirmajame nagrinėjami neribotos atsakomybės, o antrajame – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys.

Turtinė atsakomybė yra viena svarbiausių verslo organizavimo aplinką apibūdinančių sąlygų. Juridinio asmens valios autonomiškumo ir turto atskirumo klausimai glaudžiai susiję su juridinio asmens atsakomybe pagal prievoles. Kaltė yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Juridinio asmens valios autonomiškumo koncepcija pagrindžia ir juridinio asmens kaltę, o atskiras turtas suteikia galimybę patenkinti prievoles, todėl juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Tačiau jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS

Individualios įmonės

Individuali įmonė yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui. Individualių įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualiu įmonių įstatymas, Civilinis Kodeksas ir Individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmonę įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla. Individuali įmonė privalo tureli firmos vardą, kuriame nurodomi jos teisininę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba „IĮ“.

Individualios įmonės kaip verslo organizavimo įrankio pranašumai yra šie: įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo; IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, IĮ apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą; individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių, jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Tačiau IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Be to, IĮ savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. IĮ ir iš jos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis sudarę santuoką, tačiau jei IĮ nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui iki santuokos sudarymo, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.

Kai šeimos įmonė yra įsteigta vieno iš sutuoktinių vardu, kitas sutuoktinis turi būti ypač atidus ir domėtis, kaip tvarkoma ir valdoma įmonė, o prireikus net kreiptis į teismą dėl sutuoktinio nušalinimo nuo įmonės valdymo, nes tai tiesiogiai yra susiję ir su sutuoktinio, ir su šeimos turtiniais interesais.

Kaip ir bet kuriam juridiniam asmeniui, individualiai įmonei gali būti iškelta bankroto byla. Bankroto procedūros patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių interesus. Atliekant šią procedūrą, išieškojimas bus nukreipiamas tik į įmonės, savininko ir jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nukreipiant išieškojimą į dalyvio, kuris nėra savininkas, asmeninį turtą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai dėl to tikrai nenukentės, atvirkščiai, – nustačius, kad įmonė ar jos savininkas turi bent kiek likvidaus turto, tenkinant reikalavimus, asmeniui, kurio dalis reikalavimų patenkinta iš dalyvių, teks mažesnė dalis.

Asmenys, norintys verstis tam tikra ūkine veikla, gali steigti juridinį asmenį ir suteikti jam civilinį teisinį subjektiškumą. Tačiau atsižvelgdami į individualios įmonės pobūdį, t. y. į tai, kad nereikia
jokio pradinio kapitalo ūkinei veiklai pradėti ir suteikiama kitokių lengvatų ją steigiant, asmenys gali pradėti lengvai šia padėtimi piktnaudžiauti: neturėdami turto įsteigti individualias įmones, prisiimti įsipareigojimus, paskelbti bankrotą ir taip išvengti civilinės atsakomybės, nes nei įmonė, nei savininkas neturi tuo metu turto.

Ūkinės bendrijos

Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi vykdyti komercinę ūkinę veiklą. Ūkinių bendrijų steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Civilinis Kodeksas, Ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos, taip pat komanditoriaus sutartis. Ūkinė bendrija gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikroji ūkinė bendrija (TŪB) ir komanditinė ūkinė bendrija (KŪB).

Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt narių (KŪB ne mažiau kaip trys). Norint priimti naują tikrąjį narį būtinas visų bendrijos tikrųjų narių pritarimas. Be to, bendrijos nariais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Narių įneštas turtas bei bendra veikla užsiimant gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra bendrijos. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių popierių. Jos gali skolinti tik nuosavo kapitalo lėšas, taip pat skolintis piniginių lėšų.

Ūkinės bendrijos kaip verslo organizavimo įrankio pranašumai yra šie: 1) ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai; 2) ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir individualiai (personalinei) įmonei ūkinei bendrijai taikoma pajamų mokesčio lengvata; 3) įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo. Tačiau ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinės veiklos sutarties atsisakymas ir kt. gali būli pagrindas bendriją likviduoti. Dėl tos pačios priežasties įstatymais labai apribotos nario išstojimo iš bendrijos galimybės.

Steigiant bendriją, tarp steigėjų, kurie įregistravus bendriją tampa tikraisiais nariais, pasirašoma jungtinės veiklos sutartis. Ji gali būti terminuota, sudaryta tam tikram jungtinės veiklos tikslui, arba neterminuota. Civilinio Kodekso 2.47 straipsnis ir ŪBį įvardija nuostatas, kurios turi būti nurodytos jungtinės veiklos sutartyje, tačiau nariai gali susitarti ir dėl kitokių įstatymui neprieštaraujančių nuostatų. Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Partnerių įnašai, kuriais pripažįstama visa, kas įnešta į bendrijos veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, visų partnerių susitarimu įvertinami pinigais ir sudaro bendrijos nuosavą kapitalą. Įstatymai ne-reglamentuoja bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo dydžio. Bendrija turi savo pavadinimą (firmos vardą), kuriame turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „tikroji ūkinė bendrija“ arba „komandinė ūkinė bendrija“.

Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taisykles. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Už bendro turto apskaitą yra atsakingas vienas iš narių, paskirtas visų narių bendru sutarimu.

Bendrijos nariai turi ir pareigų bendrijai bei kitiems bendrijos nariams. Išskirtinos tokios bendrijos narių pareigos: būti lojaliems; laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir bendrijos narių nutarimų; elgtis atidžiai ir protingai; pateikti informaciją.

Narius sieja fiduciariniai, pasitikėjimo santykiai. Narys turi vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams, be. to, privalo pranešti apie tokias aplinkybes kitiems nariams. Būti lojaliems pareigos nesilaikymas dažniausiai pasireiškia tokiomis formomis: sandorių sudarymu su bendrija, kurios nariu yra kita sandorio šalis; konkuravimu su bendrija (be visų bendrijos narių sutikimo bendrijos tikrasis narys neturi teisės turėti ar dalyvauti įmonėje, užsiimančioje tokios pat rūšies komercine ūkine veikla); konfidencialumo pažeidimu (nariai turi pareigą neatskleisti tretiesiems asmenims bendrijos informacijos, tokios kaip komercinės pa-slaptys, klientų, tiekėjų sarašai; netinkamu bendrijos turto naudojimu (pvz. asmeniniams poreikiams tenkinti).

Jeigu narys sudaro sandorį, viršydamas savo įgaliojimus, ir kiti nariai dėl tokio sandorio patiria nuostolių, jie turi teisę, reikalauti, kad narys, sudaręs sandorį, šiuos nuostolius atlygintų. Bendrijos narys privalo ne tik laikytis jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir bendrijos narių nutarimų, bet ir elgtis apdairiai ir protingai, priešingu atveju tampa atsakingas bendrijai už dėl nerūpestingumo atsiradusius nuostolius.

Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ji
pagal savo prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam priklausančiu turtu, tačiau jei prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš nariu arba visi jie bendrai. Solidarią pareigą įvykdęs narys turi atgrežtinius reikalavimus į visus kitus bendraskolius. Beje, į bendriją įstojęs naujas tikrasis narys yra asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam tapus nariu.

Tikroji ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija priskiriama asmenų susivienijimui arba personalių prekybos bendrijų kategorijai ir žinoma visų Šalių teisės sistemose. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnis tikrąją ūkinę bendriją apibūdina kaip bendriją, kurioje jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto, o bendrijos nariai už bendrijos įsipareigojimus atsako bendrijos ir visu savo turtu solidariai. Taigi skiriamasis šios bendrijos bruožas yra tas, kad jos dalyviai turi neribotą ir solidarią turtinę atsakomybę už bendrijos įsipareigojimus. Už bendrijos narių įsipareigojimus, nesusijusius su bendrijos veikla, bendrija neatsako. Tikroji bendrija privalo turėti savo firmą (pavadinimą) ir veikti šiuo vardu. Firma privalo atspindėti jos narių vardus ar pavardes ir turėti nuorodą apie tokios bendrijos egzistavimą.

Pagal Lietuvos įstatymus tikrosios bendrijos nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir kitos valstybės institucijos, taip pat ir valstybės bei savivaldybių įmonės. Tikroji bendrija steigiama jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Komercinėse sutartyse ypač svarbi aplinkybė – kontrahento patikimumas ir verslo rizikos minimumas. Todėl visose šalyse esminiais veiksniais laikomi bendrijos materialinis pajėgumas ir atstovavimas komerciniuose santykiuose. Įstatymai tiksliai reguliuoja vidaus ir išorės santykius ir juos atskiria. Vidaus santykiams priskiriama sprendimų priėmimo tvarka, pelno paskirstymas, nuostolių padengimo tvarka ir kt. Išoriniams santykiams priklauso bendrijos atstovavimas, bendrijos atsakomybė kontrahentams ir kreditoriams.

Asmenys, įgalioti tvarkyti bendrijos reikalus, gali vykdyti tik tuos veiksmus, kurie yra būdingi tik tikrajai ūkinei bendrijai ir privalomai susiję su jos veikla. Jeigu šie veiksmai išeina už įprastos veiklos ribų, jiems reikia bendrijos narių sutikimo. Pagal prievoles tikroji ūkinė bendrija atsako savo turtu; trūkstant priklausančio bendrijai turto už bendrijos įsipareigojimus atsako bendrijos nariai savo turtu; kreditoriams bendrijos nariai atsako solidariai, jų turtinė atsakomybė neribojama.

Sutartimi neleidžiama atleisti nė vieno bendrijos nario nuo atsakomybės tretiesiems asmenims. Esant tokioms sutartinėms nuostatoms jos galioja tik bendrijos nariams. Visų šalių įstatymai numato, kad bendrijos narys atsako už bendrijos įsipareigojimus ir išstojus iš bendrijos ir nesvarbu, kada jis į bendriją įstojo. Pagal Lietuvos ŪBį įstatymą, atsakomybė nenutrūksta trejus metus po to, kai bendrijos narys išėjo iš bendrijos ar kitokiu būdu nutraukė narystę bendrijoje, jei šis santykių nutraukimas įregistruotas registre. Ypatingas tikrosios bendrijos pobūdis pasireiškia nutraukiant jos veiklą ir keičiantis nariams:

a) vieno iš narių išstojimas reikalauja bendrijos perregistravimo;

b) dalyvio mirtis; sutartis keičiama arba veikla nutraukiama;

c) varžytinių paskelbimas yra bendrijos nario pašalinimo iš bendrijos

pagrindas;

d) bendrijos bankrotas.

Bendrija gali būti likviduota narių susirinkimo sprendimu, pasibaigus registracijos terminui ir bendrijai pasiekus tikslą.

Komanditinė ūkinė bendrija

Draugija, veikianti kaip pagrindinė prekybos įmonė ir turinti firmą, vadinama komanditine draugija, jeigu vienas ar keletas draugijos narių (draugų) atsako kreditoriams už bendrijos įsipareigojimus pajaus (įnašo) ribose, o kiti draugijos nariai atsako savo turtu neribotai. Taigi komanditinės bendrijos ypatybės yra šios:

a) ją sudaro asmenys, turintys neribotą atsakomybę kreditoriams – tikrieji nariai;

b) ją sudaro asmenys, turintys ribotą turtinę atsakomybę ir atsakantys kreditoriams tik savo įnašo į bendriją ribose – komanditoriai.

Tikrųjų narių teisinis statusas analogiškas tikrosios ūkinės bendrijos statusui. Jie atstovauja bendrijai, solidariai atsako už bendrijos prievoles ir kitus įsipareigojimus. Komanditoriai neturi teisės tvarkyti bendrijos reikalų ir atstovauti bendrijos interesams. Komanditinei bendrijai įsteigti pakanka vieno komanditoriaus ir vieno tikrojo nario. Komanditoriais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Komanditinės bendrijos, sujungdamos personalios (individualios) ir kapitalistinės bendrijos elementus į visumą, tapo pereinamąja tikrosios ūkinės bendrijos ir akcinės bendrovės forma.

Komanditinės bendrijos steigimo tvarka analogiška tikrosios ūkinės bendrijos steigimui. Ji steigiama sutarties pagrindu. Steigėjų teisės ir pareigos apibūdinamos sutartimi, komanditinė bendrija veikia turėdama vienodą pavadinimą (firmą). Sutartyje privalomai turi būti nurodytas kiekvieno nario įnašo dydis, dalies dydis – tikrojo nario ir komanditoriaus, pelno
pasidalijimo taisyklės, kiekvieno nario atsakomybė atlyginant nuostolius ir kt.

RIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS

Akcinės bendrovės

Akcinė bendrovė (toliau – bendrovė) yra vyraujanti verslo organizacijos forma Lietuvoje. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovių veiklą reglamentuoja Civilinis Kodeksas, Akcinių bendrovių, Vertybinių popierių rinkos ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Bendrovei būdingi šie esminiai požymiai, atribojantys ją nuo neribotos civilinės atsakomybės įmonių:

1. Ribota civilinė atsakomybė. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

2. Bendrovės akcijomis, kurios pažymi dalį bendrovės įstatiniame kapitale, galima laisvai disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ar perleisti kitu būdu.

3. Bendrovė egzistuoja nepriklausomai nuo akcininko, kitų bendrovės organų narių bankroto, neveiksnumo ar mirties.

4. Įstatymo nustatytos sudėtingos bendrovės valdymo struktūros tikslas yra suformuoti autonomišką bendrovės, kaip juridinio asmens, valią, skirtingą nuo jos dalyvių ar kitų asmenų, suinteresuotų jos veikla, valios.

Akcinės bendrovės yra klasifikuojamos pagal organizavimo formą ir veiklos tikslą. Pagal organizavimo formą akcinės bendrovės skirstomos į atviro tipo (AB) ir uždarąsias akcines bendroves (UAB). Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būli mažesnis kaip 150 000 litų; akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų; joje negali būti daugiau kaip 250 akcininkų; akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.Bendrovės pavadinime privalomi žodžiai „akcinė bendrovė“ arba „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „AB“ arba „UAB“.

Pagal veiklos tikslą išskiriamos bendruoju teisnumu pasižyminčios bendrovės, galinčios užsiimti bet kokia įstatymo nedraudžiama ūkine veikla, bei specialiu teisnumu, teisiniu reguliavimu bei ypatinga veiklos priežiūra pasižyminčios bendrovės.

Vienas iš svarbesnių motyvų steigti akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę yra jų, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų statusas. Akcininkai įsteigę Akcinę bendrovę arba Uždarąją akcinę bendrovę gali būti ramus, kad bendrovei tapus skolingai ar nemokiai jie rizikuoja tik turtu, investuotu į bendrovę. Tuo tarpu visas kitas jų asmeninis turtas lieka nepasiekiamas bendrovės kreditoriams. Tačiau akcininkai turi atsižvelgti į tai, kad ši taisyklė nėra be išimčių. Tiek Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, tiek užsienio šalių teisė numato tam tikras sąlygas, kuriomis juridinio asmens dalyvis (akcininkas) gali tapti kartu su bendrove atsakingas tretiesiems asmenims pagal bendrovės įsipareigojimus.

Akcininko ribota atsakomybė glaudžiai siejasi su pačios akcinės bendrovės samprata. Akcinė bendrovė yra juridinis asmuo, kuris turi savarankišką organizacinę ir valdymo struktūrą, nuo steigėjų arba dalyvių kapitalo atskirtą kapitalą, savarankiškus tikslus ir interesus. Akcininkas turi tam tikras turtines teises bendrovės atžvilgiu, tačiau jis negali pačios bendrovės ir jos turto naudoti kaip savo asmeninės nuosavybės. Mainais už savo, kaip į bendrovę investuoto turto savininko ir valdytojo teisių apribojimą, akcininkas gauna ribotą atsakomybę už bendrovės prievoles. Akcininko ribotos atsakomybės kaina yra atsisakymas savo teisių tiesiogiai valdyti bendrovę, naudotis jos kapitalu ir jos tikslus ir interesus tapatinti su savo asmeniniais interesais. Ir priešingai, bet kokie akcininko veiksmai, kurie patvirtina, jog akcininkas faktiškai valdo bendrovę ir jos turtą kaip savo asmeninę nuosavybę, gali sąlygoti jo atsakomybės už bendrovės prievoles atsiradimą. Būtent dėl akcinėms bendrovėms būdingo akcininkų teisės apribojimo valdyti investuotą turtą yra netikslu akcininkų susirinkimą vadinti bendrovės valdymo organu. Todėl Civilinis kodeksas teisine prasme yra tikslesnis nei Akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės steigėjais yra Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybė, įstatymo nustatyta tvarka sudarė bendrovės steigimo sutartį (aktą). Balsavimo teisę steigiamajame susirinkime turi steigėjai. Bendrovė įregistruojama juridinių asmenų registre, po to, kai sudaryta steigimo sutartis (aktas), pasirašyti steigiamos bendrovės įstatai, įmokėti visi pradiniai įnašai, įvyko steigiamasis susirinkimas, įvykdytos kitos įstatymuose bei steigimo sutartyje nustatytos prievolės, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.

Akcininkai, perdavę į bendrovės įstatinį kapitalą turtą, tampa tik akcijų savininkais, o bendrovė – (nors ir įsteigta akcininkų iniciatyva, o kapitalas sukauptas iš akcininkų įnašų, teisės požiūriu yra atskiras nuo akcininkų) asmuo bei turto savininkė. Tuo tarpu bendrovės akcininkų teisės bendrovės atžvilgiu yra jų finansinis turtas. Šiuos
patvirtina Civilinio Kodekso 2.48 straipsnis, nurodantis, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise, o Civilinio Kodekso 2.45 straipsnis nustato, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ar pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Šių teisės normų bei Akcinių bendrovių įstatymo nuostata, kad akcininkas neišsaugo nuosavybės teisės į bendrovės turtą, leidžia daryti išvadą, jog bendrovės santykius vertintini kaip prievoliniai. Akcinės bendrovės įstatinį kapitalą sudaro akcininkų investuotos lėšos. Europos Sąjungos direktyvos numato minimalų akcinės bendrovės įstatinio kapitalo reikalavimą , todėl iki 2001 m. Lietuvoje galiojęs minimalus atvirojo tipo akcinės bendrovės įstatinis kapitalas – 100 tūkst. Lt buvo pakeistas. Remiantis šiuo metu galiojančiu Akcinių bendrovių įstatymu, įstatinis akcinės bendrovės kapitalas negali būti mažesnis nei 150 tūkst. litų.

Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Kapitalas -tai gamybos priemonių visuma, arba turto kompleksas, kuris suformuojamas steigiant juridinį asmenį ar plečiant jo veiklą, siekiant jį panaudoti pajamoms gauti.

Bendrovės nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

1) įstatinis kapitalas – bendrovės kapitalo dalis, nurodyta įstatuose, atspindinti visų bendrovės dalyvių įnašų bendrą nominalią vertę ir kiekvieno bendrovės dalyvio dalį, išreikštą procentais. Jo dydis yra lygus visų bendrovės pasirašytų akcijų nominalių verčių sumai;

2) kitas kapitalas – akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas); perkainojimo rezervas; privalomasis rezervas ir kiti rezervai; nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); dotacijos ir negrąžintos subsidijos; atidėtosios išlaidos.

Bendrovės įstatinio kapitalo paskirtis yra: užtikrinti bendrovės materialinę bazę, apibrėžti bendrovės atsakomybės už savo įsipareigojimus ribas (finansinės kontrolės instrumentas); priemonė kiekvieno akcininko daliai bendrovės kapitale nustatyti, akcininkų teisių apimties matas ir bendrovės valdymo instrumentas.

Pirma tradicinė įstatinio kapitalo funkcija yra užtikrinti bendrovės materialinę bazę ir dalyvauti kapitalo rinkoje. Investuoto ir skolinto kapitalo apyvarta rinkoje priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų kapitalo prieinamumo, jo kainos (palūkanų), administravimo kaštų, teisės aktų apribojimų ir kitų. Administruoti skolintą kapitalą dažniausiai yra daug paprasčiau ir pigiau, tačiau jis yra mažiau prieinamas, ypač tiems, kurie negali pasiūlyti prievolių užtikrinimo priemonių. Be lo, teisės aklai, kurių turi laikytis ribotos turtinės atsakomybės juridiniai asmenys, nustato tam tikrą skolinto kapitalo santykį su juridinio asmens nuosavu kapitalu.

Antra įstatinio kapitalo funkcija – užtikrinti bendrovės įsipareigojimus, Įstatymai numato kad akcinei bendrovei reikia išlaikyti tam tikro lygio kapitalą. Jei bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei pusė įstatuose numatyto įstatinio kapitalo, pagal Akcinių bendrovių įstatymą privaloma sušaukti akcininkų susirinkimą. Jame turi būti sprendžiamas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, bendrovės likvidavimo ar skirtumo padengimo akcininkų papildomais įnašais. Įdomu tai, kad dabartinis Lietuvos akcinių bendrovių įstatymas papildytas: akcininkų, norinčių prisidėti prie bendrovės įstatinio kapitalo, nepiniginiai įnašai turi būti peržiūrėti kvalifikuotų turto vertintojų. Šios papildomos garantijos atsiradimą lėmė tam tikra problema: dažnai bendrovės kapitalas yra formalus, nei kreditoriams, nei akcininkams neatliekantis jokios užtikrinančios funkcijos.

Trečia įstatinio kapitalo funkcija yra ta, kad įstatinis kapitalas yra priemonė, nustatanti kiekvieno bendrovės akcininko kapitalo, išskaidyto į nominaliąją vertę turinčias akcijas, dalį bendrovėje. Pagrindinis nominaliosios akcijos vertės tikslas yra užtikrinti akcininkų lygybę. Manoma, kad bendrovės akcijų kaina turėtų būti ne mažesnė ir ne didesnė nei nominalioji akcijos vertė. Taip akcininkas būtų užtikrintas, kad kilų akcininkų įnašas į bendrovės kapitalą ne mažesnis. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymu akcijos emisijos kaina, t. y. akcijų apmokėjimas pinigais, turi būti ne mažesnė už jos nominaliąją vertę. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės tiesiogiai priklauso nuo turimų akcijų skaičiaus, t. y. dalies bendrovės įstatiniame kapitale.

Bendrovės skolintą kapitalą sudaro lėšos, įgytos išplatinus obligacijas bei įstatymų nustatyta tvarka pasiskolinus pinigų iš kredito įstaigų, kitų ūkio subjektų ir savų akcininkų.

Kiekvienas investuotojas, įnešantis lėšų į bendrovės įstatinį kapitalą, turi atitinkamas turtines ir neturtines teises. Kita vertus, akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimų padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Kiti akcininkai turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Tačiau akcininkas savo veiksmais
kenkti bendrovei, nes Civilinio Kodekso 2.50 straipsnis nustato:

„[…] kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“

Taigi išimtiniais atvejais teisė leidžia padaryti išimtis ir nukreipti reikalavimus į bendrovės dalyvius, o jei tai yra glaudžiai susijusių juridinių asmenų grupė, – ignoruoti kiekvieno tos grupės dalyvio identiškumą pripažįstant tos grupės dalyvių ekonominį ir administracinį vieningumą.

Paprastąja akcija galima laisvai disponuoti, ji suteikia teisę investuotojui į bendrovės pelno dalį kartu apribodama investuotojo turtinę atsakomybę investicijos suma. Ji taip pat suteikia teisę gauti informacijos apie bendrovę ir daryti įtaką bendrovės veiklai dalyvaujant visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsavimo teisėmis.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3876 žodžiai iš 7732 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.