Ribotos ir neribotos civilines atsakomybes juridiniai asmenys
5 (100%) 1 vote

Ribotos ir neribotos civilines atsakomybes juridiniai asmenys

1121314151617181

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………………..3

Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys……………………………………………………………………..4

1) Tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos…………………………………………………4

2) Individualios (personalinės) įmonės……………………………………………………………………………….11

Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys………………………………………………………………………15

1) Akcinė ir uždaroji akcinė bendrovė………………………………………………………………………………..15

2) Kooperatinė bendrovė…………………………………………………………………………………………………..22

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………….28

Įvadas

Juridiniai asmenys – tai įvairios įmonės, įstaigos ir organizacijos. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones:

• individualias įmones,

• tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas,

• akcines, uždarąsias akcines,

• investicines, žemės ūkio,

• kooperatines bendroves,

• valstybės ir savivaldybės įmones.

Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.

Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės.

Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako įmonės turtu, o tuo atveju, kai įmonės turto neužtenka, už įmonės prievoles individualioje įmonėje atsako savininkas savo turtu, ūkinėje bendrijoje – bendrijos tikrasis narys savo turtu.

Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

Tikrosios ūkinės bendrijos , komanditinės ūkinės bendrijos

Jeigu ūkinei komercinei veiklai pradėti neužtenka vieno asmens pastangų bei lėšų ir reikia pasitelkti verslo partnerius, galite steigti ūkinę bendriją. Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai, ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo. Tačiau, steigiant šios teisinės formos (rūšies) įmonę, reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto.

Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB.

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).

Štai kaip tikroji ir komanditinė ūkinė bendrija yra apibūdinamos Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme:

1. Tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai.

2. Komanditinė ūkinė bendrija yra įmonė, kurios dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai.

3. Kai šio Įstatymo normos taikomos ir tikrajai ūkinei bendrijai, ir komanditinei ūkinei bendrijai, vartojamas žodis „bendrija“.

4. Bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

5. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius.

6. Tikrosios ūkinės bendrijos pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „tikroji ūkinė bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „TŪB“. Komanditinės ūkinės bendrijos pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „komanditinė ūkinė bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „KŪB“.

7. Bendrijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

8. Bendrija savo veikloje vadovaujasi jungtinės veiklos sutartimi, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais.

Tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos steigėjai yra jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys. Jungtinės veiklos sutartis yra ir bendrijos steigimo sandoris, ir bendrijos steigimo dokumentas. Jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaroma notarine forma. Bendrijos steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Bendrijoje gali būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų. Bendrijos steigėjais negali būti šie išvardyti asmenys:

1. Bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės,
biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės.

2. Bendrijos tikraisiais nariais taip pat negali būti Europos ekonominių interesų grupės.

Steigiamos bendrijos jungtinės veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrijos įregistravimo.

Kai steigiama komanditinė ūkinė bendrija, su kiekvienu tapti komanditoriumi siekiančiu asmeniu turi būti sudaryta rašytinės formos komanditoriaus sutartis. Tapti komanditoriumi siekiančiam asmeniui steigėjai turi pateikti susipažinti sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Sudarius komanditoriaus sutartį, laikoma, kad komanditorius susipažinęs su jungtinės veiklos sutartimi.

Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Tikroji ūkinė bendrija įregistruojama po to, kai sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse nurodyti bendrijai registruoti reikalingi dokumentai. Komanditinė ūkinė bendrija įregistruojama po to, kai sudarytos jungtinės veiklos sutartis bei komanditorių sutartys ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse nurodyti bendrijai registruoti reikalingi dokumentai.

Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos tikraisiais nariais. Asmuo, sudaręs komanditoriaus sutartį ir įnešęs įnašą į steigiamą komanditinę ūkinę bendriją, nuo komanditinės ūkinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa komanditoriumi.

Tikrųjų bendrijų narių teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas ir jungtinės veiklos sutartis. Tikrasis narys turi šias teises:

1) dalyvauti tvarkant bendrijos reikalus ir priimant sprendimus;

2) veikti bendrijos vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip;

3) siūlyti pakeisti bendrijos jungtinės veiklos sutartį;

4) susipažinti su bendrijos dokumentais;

5) perleisti tikrojo nario teises kitam asmeniui;

6) gauti bendrijos pelno dalį;

7) bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka paimti bendrijos kasoje esančius pinigus kaip avansu išmokamą pelną savo asmeniniams poreikiams;

8) pasibaigus narystei bendrijoje, reikalauti grąžinti įnašą;

9) gauti likviduojamos bendrijos turto dalį;

10) kitas įstatymų ar jungtinės veiklos sutarties nustatytas teises.

Tikrasis narys gali perleisti tikrojo nario teises kitam asmeniui tik gavęs visų tikrųjų narių sutikimą, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Tikrasis narys privalo jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įnešti įnašą į bendriją. Buvęs tikrasis narys pagal bendrijos prievoles, atsiradusias, kol jis buvo tikruoju nariu, arba iš bendrijos sandorių, sudarytų iki jo narystės pasibaigimo, atsako taip, kaip jis atsakytų būdamas tikruoju nariu. Šios dalies nuostatos taikomos ir tikrojo nario teisių perėmėjui.

Tikrasis narys – juridinis asmuo, kuris yra bankrutuojantis ar likviduojamas, ne vėliau kaip per dešimt dienų po to, kai jam teisme iškelta bankroto byla ar pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka arba kai jis įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą, apie tai privalo raštu pranešti kitiems tikriesiems nariams.

Komanditoriai turi šias teises:

1) gauti komanditinės ūkinės bendrijos pelno dalį, nustatytą komanditoriaus sutartyje;

2) pasibaigus komanditoriaus sutarčiai, reikalauti grąžinti įnašą;

3) perleisti kitam asmeniui komanditoriaus teises;

4) susipažinti su jungtinės veiklos sutartimi ir jos pakeitimais;

5) susipažinti su komanditinės ūkinės bendrijos bendrų reikalų tvarkymo dokumentais ir su metine finansine atskaitomybe, jeigu komanditinė ūkinė bendrija ją sudaro;

6) susipažinti su visa informacija, kuri pagal Civilinį kodeksą turi būti teikiama komanditinės ūkinės bendrijos kreditoriams;

7) kitas įstatymų ir komanditoriaus sutartyje nustatytas teises.

Komanditorius privalo šiame Įstatyme ir komanditoriaus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įnešti įnašą į komanditinę ūkinę bendriją. Komanditorius sutartyje gali būti ir kitų komanditoriaus įsipareigojimų, neprieštaraujančių Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.

Kiekvienas bendrijos dalyvis turi įnešti tam tikrą turtinį įnašą į bendriją. Įnašu gali būti pinigai ir kitoks turtas, priklausantis bendrijos dalyviui nuosavybės teise. Bendrijos dalyvio nepiniginis įnašas įvertinamas visų bendrijos tikrųjų narių sprendimu, kuris priimamas bendru sutarimu. Bendrijos dalyvių įnašai nuosavybės teise priklauso bendrijai.

Bendrijos reikalus tvarko ir sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais priima bendrijos tikrieji nariai. Sprendimai priimami visų tikrųjų narių bendru sutarimu. Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti numatyta, kad sprendimai priimami tikrųjų narių balsų dauguma, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. Sprendimai turi būti įforminami raštu.

Kiekvienas tikrasis narys, įgyvendindamas priimtus sprendimus, turi teisę veikti bendrijos vardu, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu bendrijos vardu turi teisę veikti tik visi tikrieji nariai kartu, sandorius pasirašo visi tikrieji nariai,
kitų tikrųjų narių rašytinis įgaliojimas sudaryti sandorius, juos gali pasirašyti vienas tikrasis narys.

Bendrijoje turi būti paskirti tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas.

Tikrųjų narių sprendimas, kuris vieną iš tikrųjų narių visiškai atleidžia nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, nušalina kurį nors iš dalyvių skirstant pelną, apriboja ar panaikina dalyvių teisę susipažinti su bendrijos dokumentais, apriboja tikrųjų narių teisę atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties arba šią teisę panaikina, negalioja.

Bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Bendrija įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinę atskaitomybę, jeigu tai yra nustatyta bendrijos jungtinės veiklos sutartyje. Bendrijos metinė finansinė atskaitomybė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti bendrijos tikrųjų narių patvirtinta ir pateikta juridinių asmenų registrui.

Bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, privalo įstatymų nustatyta tvarka sudaryti finansinę atskaitomybę nepaisant to, ar tai nustatyta jų jungtinės veiklos sutartyse.

Bendrijų reorganizavime gali dalyvauti ir tikrosios ūkinės bendrijos, ir komanditinės ūkinės bendrijos. Nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą dienos bendrija, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos bendrijos statusą, o bendrija, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, – reorganizavime dalyvaujančios bendrijos statusą.

Sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrijos visi tikrieji nariai bendru sutarimu. Sprendimą reorganizuoti bendriją patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

Reorganizavimo būdu sukurta tikroji ūkinė bendrija įregistruojama po to, kai yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir juridinių asmenų registrui pateikti įstatymuose nurodyti bendrijai registruoti reikalingi dokumentai. Reorganizavimo būdu sukurta komanditinė ūkinė bendrija įregistruojama po to, kai yra sudarytos jungtinės veiklos sutartis bei komanditoriaus sutartys ir juridinių asmenų registrui pateikti įstatymuose nurodyti bendrijai registruoti reikalingi dokumentai.

Reorganizavimas laikomas baigtu, kai įregistruojamos visos po reorganizavimo sukurtos naujos bendrijos ar įregistruojami visų tęsiančių veiklą bendrijų jungtinės veiklos sutarčių pakeitimai.

Tikroji ūkinė bendrija gali būti pertvarkoma į šios teisinės formos juridinius asmenis:

1) komanditinę ūkinę bendriją;

2) akcinę bendrovę;

3) uždarąją akcinę bendrovę;

4) žemės ūkio bendrovę;

5) kooperatinę bendrovę (kooperatyvą);

6) individualią įmonę;

7) viešąją įstaigą;

8) labdaros ir paramos fondą.

Komanditinė ūkinė bendrija gali būti pertvarkoma į tikrąją ūkinę bendriją ar į 28 punktuose nurodytos teisinės formos juridinį asmenį.

Kai visi bendrijos tikrieji nariai bendru sutarimu priima sprendimą pertvarkyti bendriją, kartu turi būti priimami naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai. Šie dokumentai turi atitikti to juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus.

Nuo sprendimo pertvarkyti bendriją priėmimo dienos bendrija įgyja pertvarkomos bendrijos statusą. Sprendimą pertvarkyti bendriją patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie bendrijos pertvarkymą dieną.

Apie sprendimą pertvarkyti bendriją turi būti viešai paskelbta jungtinės veiklos sutartyje nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba viešai paskelbta jungtinės veiklos sutartyje nurodytame dienraštyje vieną kartą ir raštu pranešta visiems bendrijos kreditoriams. Pranešime turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nustatyta informacija apie bendriją, taip pat turi būti nurodyta juridinio asmens, į kurį pertvarkoma bendrija, teisinė forma, kur ir nuo kada galima susipažinti su naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentais.

Bendrija gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, jeigu bendrijos turtas, atėmus visus bendrijos įsipareigojimus, yra ne mažesnis už Akcinių bendrovių įstatyme akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį. Iki sprendimo pertvarkyti bendriją į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę priėmimo bendrijos turtas, kuris perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus nepiniginio įnašo vertinimo ataskaitai, ir ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki sprendimo pertvarkyti bendriją priėmimo turi būti pateikta bendrijai ir juridinių asmenų registrui. Sprendime pertvarkyti bendriją į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, be kita ko, turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės
įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė. Kai bendrija pertvarkoma į akcinę bendrovę, be kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų veiksmų, akcinės bendrovės akcijos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įregistruotos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje ir išrinkta audito įmonė.

Bendrija gali būti pertvarkoma į žemės ūkio bendrovę, jeigu bendrijoje yra ne mažiau kaip du dalyviai ir jos pajamos už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui per praėjusius finansinius metus sudarė daugiau kaip penkiasdešimt procentų visų realizavimo pajamų.

Bendrija gali būti pertvarkoma į kooperatinę bendrovę (kooperatyvą), jeigu bendrijoje yra ne mažiau kaip penki dalyviai.

Bendrija gali būti pertvarkoma į individualią įmonę tuo atveju, kai tikrųjų narių skaičius tampa mažesnis už šio Įstatymo nustatytą minimalų. Tokiu atveju bendrijoje likęs vienas tikrasis narys – fizinis asmuo tampa po pertvarkymo veiksiančios individualios įmonės savininku.

Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre ir pakeičiami juridinių asmenų registro duomenys po to, kai išrinkti (sudaryti) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai, sudarytas pertvarkomos bendrijos balansas, įvykdytos šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos su bendrijos pertvarkymu į naujos teisinės formos juridinį asmenį susijusios sąlygos ir juridinių asmenų registrui pateikti įstatymuose nustatyti dokumentai.

Pertvarkymas laikomas baigtu, kai naujos teisinės formos juridinio asmens pakeisti steigimo dokumentai įregistruoti juridinių asmenų registre.

Bendrijos likvidavimo ypatumai:

1. Nuo visų bendrijos tikrųjų narių bendru sutarimu priimto sprendimo likviduoti bendriją priėmimo dienos bendrija įgyja likviduojamos bendrijos statusą.

2. Bendrijos likvidatorius įgyja bendrijos tikrųjų narių kompetenciją dėl sandorių sudarymo bei teises ir pareigas, numatytas šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, nuo jo paskyrimo, išskyrus Civilinio kodekso numatytus atvejus.

3. Po atsiskaitymo su likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos kreditoriais likęs turtas padalijamas tikriesiems nariams proporcingai jų įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti tikrąją ūkinę bendriją priėmimo dieną, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip.

4. Po atsiskaitymo su likviduojamos komanditinės ūkinės bendrijos kreditoriais likęs turtas padalijamas komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams. Pirmiausia įnašai grąžinami komanditoriams, po to – tikriesiems nariams. Likęs komanditinės ūkinės bendrijos turtas padalijamas visiems dalyviams proporcingai jų įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti komanditinę ūkinę bendriją priėmimo dieną, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip.

5. Likviduojamos bendrijos dalyviui įnašas grąžinamas pinigais. Jeigu likviduojamos bendrijos dalyvis, kurio įnašas nepiniginis – individualiais požymiais apibūdintas daiktas, sutinka, jam šis įnašas gali būti grąžintas. Jungtinės veiklos sutartyje ar komanditoriaus sutartyje gali būti nustatyta ir kitokia tikrojo nario ar komanditoriaus įnašo, kuris yra individualiais požymiais apibūdintas daiktas, grąžinimo tvarka.

6. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrijos likvidatorius privalo:

1) jungtinės veiklos sutartyje nurodytame dienraštyje viešai paskelbti apie bendrijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendriją, bei duomenis apie save (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta);

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios bendrijos balansą;

3) šio Įstatymo nustatyta tvarka perduoti bendrijos dalyviams bendrijos turtą, likusį po atsiskaitymo su likviduojamos bendrijos kreditoriais, ir surašyti tokio turto priėmimo–perdavimo aktus;

4) bendrijos dokumentus perduoti saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

5) sudaryti bendrijos likvidavimo aktą. Bendrijos likvidavimo akte nurodoma informacija apie prievolių įvykdymą ir patvirtinama, kad atlikti visi su bendrijos likvidavimu susiję veiksmai;

6) juridinių asmenų registrui pateikti bendrijos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus bendrijai išregistruoti.

7. Jeigu sprendimas likviduoti bendriją atšaukiamas, dokumentas, patvirtinantis likvidavimo atšaukimą, turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

Individualios (personalinės) įmonės

Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t.y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.
trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos. Prieš registruojant šios teisinės formos įmonę būtina įvertinti visus privalumus ir trūkumus.

Individualios įmonės steigimo pagrindinės taisyklės:

1. Individualios įmonės steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.

2. Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo.

3. Individuali įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.

4. Individuali įmonė įregistruojama po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, ir juridinių asmenų registrui yra pateikti Civiliniame kodekse nurodyti įmonei įregistruoti reikalingi dokumentai.

5. Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku.

Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Individualios įmonės savininku gali būti tik fizinis asmuo. Individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. Individualios įmonės savininko teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, šis bei kiti įstatymai, individualios įmonės nuostatai. Individualios įmonės savininkas priima šiuos sprendimus:

1) keisti individualios įmonės nuostatus;

2) paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį;

3) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, jeigu metinės finansinės atskaitomybės sudarymas yra nustatytas individualios įmonės nuostatuose ir individualios įmonės vadovu yra paskirtas kitas asmuo;

4) steigti filialus ir atstovybes, nutraukti jų veiklą ir tvirtinti filialų bei atstovybių nuostatus;

5) pertvarkyti individualią įmonę;

6) reorganizuoti individualią įmonę, kai ji remiantis šiuo Įstatymu gali būti reorganizuojama;

7) likviduoti individualią įmonę.

Individualios įmonės savininkas turi šias teises:

1) gauti individualios įmonės pelną;

2) paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams;

3) paimti iš individualios įmonės turtą;

4) gauti likviduojamos individualios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su individualios įmonės kreditoriais;

5) gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo;

6) kitas įstatymuose ir individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises.

Tuo atveju, kai individualios įmonės savininkas tampa neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismas savo nutartimi paskiria individualios įmonės turto administratorių. Individualios įmonės turto administratoriumi gali būti skiriamas individualios įmonės savininko globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Individualios įmonės turto administratorius įgyja individualios įmonės savininko teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos.

Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip.

Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija.

Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, jeigu individualios įmonės atskaitomybės sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas.

Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą.

Kai individualios įmonės savininkas priima sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu turi būti priimami naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai, kurie turi atitikti šio juridinio asmens teisinę formą nustatančių įstatymų reikalavimus.

Apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešta visiems individualios įmonės kreditoriams raštu. Pranešime turi būti pateikta visa Civilinio kodekso 2.44
straipsnyje nurodyta informacija apie individualią įmonę, taip pat juridinio asmens, į kurį pertvarkoma individuali įmonė, teisinė forma, kur ir nuo kada galima susipažinti su naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentais.

Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, jeigu individualios įmonės turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. Iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę priėmimo individualios įmonės turtas, perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo nustatytus nepiniginio įnašo vertinimo ataskaitos reikalavimus ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo turi būti pateikta individualiai įmonei bei juridinių asmenų registrui. Sprendime pertvarkyti individualią įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, be kita ko, turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė. Pertvarkant individualią įmonę į akcinę bendrovę, be kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų veiksmų, akcinės bendrovės akcijos turi būti įregistruotos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir išrinkta audito įmonė.

Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre ir pakeičiami juridinių asmenų registro duomenys po to, kai yra išrinkti (sudaryti) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai, sudarytas pertvarkomos individualios įmonės balansas, įvykdytos šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos su pertvarkymu į naujos teisinės formos juridinį asmenį susijusios sąlygos, taip pat juridinių asmenų registrui pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentai.

Pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre.

Individuali įmonė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka. Nuo sprendimo likviduoti individualią įmonę priėmimo dienos individuali įmonė įgyja likviduojamos individualios įmonės statusą. Individualios įmonės likvidatorius įgyja individualios įmonės vadovo teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus. Individualios įmonės likvidatorius taip pat privalo:

1) pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti individualią įmonę, pateikti sprendimą patvirtinantį dokumentą ir pranešti duomenis apie save (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą) ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie individualios įmonės likvidavimą dieną;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios individualios įmonės balansą;

3) baigti vykdyti individualios įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais;

4) pareikšti reikalavimus individualios įmonės skolininkams;

5) perduoti individualios įmonės savininkui individualios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais, ir surašyti to turto perdavimo aktą;

6) perduoti individualios įmonės dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

7) sudaryti individualios įmonės likvidavimo aktą. Individualios įmonės likvidavimo akte nurodomi kreditoriai ir debitoriai, pateikiama informacija apie atsiskaitymą su kreditoriais ir kitų prievolių įvykdymą, likusį turtą ir jo perdavimą savininkui ir patvirtinama, kad yra atlikti visi su individualios įmonės likvidavimu susiję veiksmai;

8) pateikti juridinių asmenų registrui individualios įmonės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus individualiai įmonei išregistruoti.

Jeigu sprendimas likviduoti individualią įmonę atšaukiamas, dokumentas, patvirtinantis likvidavimo atšaukimą, turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka „bendrovė“. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus
akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4206 žodžiai iš 8310 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.