Riebalai maisto produktuose
5 (100%) 1 vote

Riebalai maisto produktuose

TURINYS

Įvadas…………………………………………..3

1.Kas yra riebalai, kaip jie skirstomi?……………..3

2.Nesočiosios riebiosios rūgštys ir sočiosios riebiosios rūgštys………………………………………….4

3. Kiek riebalų reikia žmogui?……………………..5

4. Maistinė riebalų vertė………………………….6

5. Polinesočiosios riebiosios rūgštys……………….9

6. Riebalų apykaita……………………………….10

7. Į riebalus panašios medžiagos……………………12

8. Natūraliuose riebaluose tirpstantys vitaminai……..12

9. Ką reikia žinoti apie cholesteriną……………….13

10. Riebalų žala (ligos) ir nauda…………………14

11. Išvados…………………………………….16

12. Kaip šią temą pateikti mokiniams………………16

13. Naudota literatūra…………………………..17

Gerai sveikatai palaikyti reikalinga subalansuota mityba. Su maistu privalome gauti visus būtinus vitaminus, cheminius elementus, aminorūgštis, riebalų rūgštis ir pakankamą kiekį energijos. Riebalai organizme yra ne tik energijos rezervas, bet ir visų organizmo audinių struktūrinių dalių komponentas. Jie (riebalai) įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių bei jų dalių sudėtį, palengvina nervinių impulsų perdavimą, reguliuoja šilumą ir t.t. Su riebaliniais komponentais žmogus gauna esmines riebiąsias rūgštis, kurių organizmas nesugeba pasigaminti. Su riebalais gauname riebaluose tirpstančių vitaminų, fosfolipidų, sterinų. Riebalai yra būtinas kai kurių biologiškai veiklių medžiagų organizme šaltinis. Pagaliau, be riebalų ir maistas neskanus. Vadinasi riebalai svarbūs yra ne tik reguliuojant žmogaus organizmą, bet jie taip pat svarbūs kalbant apie maisto produktus.

Kas yra riebalai, kaip jie skirstomi?

Riebalai – medžiagos, kuriose yra anglies, vandenilio ir deguonies. Riebalai sudaryti iš glicerino ir riebiųjų rūgščių. Riebiosios rūgštys – sočiosios, nesočiosios ir polinesočiosios – skiriasi savo savybėmis bei funkcijomis organizme. Sočiosios riebiosios rūgštys – tai palmitino ir stearino, nesočiosios – oleino, polinesočiosios – linolio,linolininė, arachidinė ir kt. Kuo daugiau riebalų sudėtyje yra sočiųjų riebiųjų rūgščių, tuo jie kambario temperatūroje esti standesni. Kuo daugiau riebalų sudėtyje yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių, tuo jie esti minkštesnės konsistencijos.

Riebalų lydymosi temperatūr

Riebalai Lydymosi temperatūra C

Sviestas 28-33

Kiaulienos taukai 24-48

Galvijų riebalai 42-49

Žąsies taukai 25-40

Avienos lajus 44-50

Sėmenų aliejus 16-27

Saulėgrąžų aliejus 16-18,5

Margarinas 18-41

Pagal riebalinių rūgščių sodrumą riebalai skirstomi į dvi grupes: kietieji riebalai, kurie turi sočiųjų riebiųjų rūgščių, ir skystieji riebalai, turintys daugiausia nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Jie skiriasi savo sudėtimi ir tuo, kaip veikia žmogaus organizmą. Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose. Kaip antai kiaulienos taukuose, avienos lajuje, svieste, žąsies taukuose, galvijų riebaluose, nenugriebtame piene ir pan. Su daugeliu aliejų gauname nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios žymiai naudingesnės sveikatai. Nesočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių riebalų gausu įvairių rūšių maiste.Jų turi žuvis ir paukštiena. Tačiau svarbiausias nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis – augaliniai aliejai. Tai alyvuogių, žemės riešutų, avokado vaisiaus, kukurūzų, sojos, rapsų, saulėgrąžų aliejai ir pan.

Nesočiosios riebiosios rūgštys ir sočiosios riebiosios rūgštys

Esant normaliai temperatūrai, skysti riebalai – aliejai – turi labai didelį procentą nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurioms priklauso: oleino rūgštis, linolio rūgštis, linolininė rūgštis, arachidinė rūgštis. Šios riebiosios rūgštys (linolio, linolininė ir arachidinė) – yra nepamainomos mityboje, kadangi organizme nesintetinamos ir todėl turi būti gaunamos su maistu. Šios rūgštys pagal savo biologines savybes priskiriamos prie gyvybiškai būtinų medžiagų ir netgi traktuojamos kaip vitaminai (F vitaminas).

Fiziologinis šių rūgščių vaidmuo ir biologinė reikšmė yra daugialypė. Išvardytų nesočiųjų rūgščių svarbiausios biologinės savybės – jų kaip struktūrinių elementų dalyvavimas didelio aktyvumo kompleksuose – (fosfolipiduose, lipoproteiduose ir kt.). Tai būtinas elementas susidarant ląstelių membranoms, jungiamajam audiniui ir kt.

Arachidinė rūgštis padeda susidaryti medžiagoms, dalyvaujančioms reguliuojant daugelį trombocitų ir kitų, ypač prostaglandinų, gyvybinių procesų. Prostaglandinams ši rūgštis suteikia daug biologinio aktyvumo.

Esant kambario temperatūrai išliekantys kieti riebalai turi daug sočiųjų riebiųjų rūgščių: stearino, palmitino, sviesto ir kt.

Daugelis mano, jog kieti gyvuliniai riebalai yra maistingesni už skystus aliejus. Anaiptol. Jeigu
abiejų riebalų kaloringumas mažne vienodas, tai fiziologiniu požiūriu aliejai žymiai vertingesni.

Kiek riebalų reikia žmogui?

Daugelis žmonių Vakarų šalyse riebalus labai vertina. Riebus maistas yra sotesnis, ypač jį mėgsta žmonės, dirbantys sunkų fizinį darbą. Per daug riebalų – negerai, tačiau tam tikro jų kiekio reikia, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Riebalų gausu įvairių rūšių mėsoje, žuvyse, piene ir pieno produktuose, ypač grietinėlėje, grietinėje ir sūryje, įvairiuose konditerijos gaminiuose ir kt.

Sveiko žmogaus racione apie 30 % bendro maisto kaloringumo turi sudaryti riebalai. Vadinasi žmogus per dieną privalo jų suvalgyti 80 – 100 gramų. Ar ne per daug? Iš tikrųjų grynų riebalų retai tiek suvalgome. Jeigu laikysime, kad 100 gramų riebios jautienos yra maždaug 20 g riebalų, kiaulienos – 30 g , žąsienos – 27 g , dešrelių – 15 g , sūrio – 30 g , grietinės – 25 g , pieno – 3 g , tai jau minėtas riebalų kiekis dienai neatrodytų per didelis. Tačiau neturėtume užmiršti, jog šiek tiek riebalų yra beveik visuose maisto produktuose. Be to, riebalai vartojami valgiui gaminti.

Nereikėtų piktnaudžiauti riebalais, ypatingai gyvulinės kilmės, tiesiog juos vertėtų dažniau keisti augalinės kilmės riebalais. Taip apsaugosime savo ir artimųjų sveikatą bei neapkrausime organizmo nereikalingais kiekiais riebalų.

Maistinė riebalų vertė

Maistinę riebalų vertę pirmiausia lemia didelis jų kaloringumas. Savo energetine verte riebalams negali prilygti nė vienas produktas, o ir daugelio kitų produktų energetinė vertė priklauso nuo to, kiek juose yra riebalų. Norėdami palyginti kai kurių produktų kaloringumą, pasižiūrėkime, kiek tam tikro produkto reikia suvalgyti, kad tai atitiktų 25 g riebalų : vištienos – 120 g , bulvių – 270 g , pyrago – 100 g , kopūstų – 800 g , nenugriebto pieno – 390 g , lieso pieno – 725 g .

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 971 žodžiai iš 3056 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.