KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
Ekonomikos katedra
Rinka ir jos funkcijos
Dėstytoja: A. Markauskienė
2003
KAUNAS
Turinys
Įvadas
………………………………………………………………….
…………………………………………. 3
1. Rinka
………………………………………………………………….
………………………………………… 4
2. Rinkos funkcijos ir formos
………………………………………………………………….
…….. 6
3. Tobulos konkurencijos rinka
………………………………………………………………….
…. 8
4. Grynoji monopolija
………………………………………………………………….
…………………. 10
5. Monopolinės konkurencijos rinka
……………………………………………………………… 11
6. Kaip veikia rinkos ekonomika
………………………………………………………………….
…. 13
6.1 Rinkos ekonomikos prielaidos
…………………………………………………………….. 14
6.2 Rinkos iššūkiai
………………………………………………………………….
………………… 15
6.3 Rinkos trūkumai
………………………………………………………………….
…………….. 15
6.4 Kodėl rinka vis dėlto naudinga
………………………………………………………….. 16
6.5 Rinkos ekonomika nuolat keičiasi
……………………………………………………… 16
6.6 Santrauka
………………………………………………………………….
………………………. 17
Literatūros sąrašas
………………………………………………………………….
…………………… 18
Įvadas
Ekonomikos teorija – mokslas tiriantis pačius bendriausius ekonomikos
veikumo, augimo ryšius. Taip pat mokslas apie tai kaip žmonės ir visuomenė
pasirenka vieną iš alternatyvų (galimybių) naudoti ribotus gamybos
veiksnius ar išteklius savo būtiniems poreikiams tenkinti, prekėms bei
paslaugoms gaminti bei teikti.
Terminas Ekonomika (graik. klb. oikonome) – ūkininkavimas, ūkininkavimo
menas. Bet kuriame ūkyje visada iškyla pasirinkimo problema: ką gaminti,
kaip gaminti iš esamų (dažniausiai ribotų) išteklių ir kam paskirstyti
produktus. Dar vergovės laikais buvo bandoma atsakyti į klausimą kaip
tvarkyti vergvaldžio ūkį, o vėlesniais laikais svarbiu klausimu buvo
laikoma nustatyti turto gamybos ir paskirstymo bendruosius dėsnius.
Ekonomikos sudėtingumą lemia tai, kad mokslas bendruosius ūkio dėsningumus
gali tirti įvairiais lygiais, požiūriais, kuriuos lemia ūkinio gyvenimo
poreikiai.
Jeigu nebūtų konflikto tarp tikslų ir išteklių arba jei visuomenė turėtų
tiek daug išteklių, kad galėtų patenkinti visus savo poreikius, tuomet
nebūtų ekonominių problemų.
Ekonomikos teorijos apibrėžimas – mokslas tiriantis kaip visuomenė
pasirenka naudoti ribotus išteklius, siekdama maksimaliai patenkinti savo
poreikius. Ekonomikos teorijos pagrindinė užduotis: sisteminti,
apibendrinti, aptarti faktus. Nes faktai nuolat kinta, juos būtina lyginti
su teorija. Ekonomikos sąvoka daugiareikšmė:
• Tai tam tikra gamybinių santykių visuma.(Vieno žmogaus santykiai su
kitu).
• Tai atskiro ūkinio vieneto ar tų vienetų sistemos ūkinė būklė.
• Mokslas apie tai, kaip žmonės įsigyja būtiniausias prekes ar paslaugas
ir su kokiomis problemomis susiduria tai darydami arba ką daryti, kaip
tokių problemų visiškai išvengti.
Mikroekonomika – tai mokslo šaka nagrinėjanti atskirų ekonomikos
sektorių, ūkio šakų, verslo firmų bei kitų savarankiškai sprendimus
priimančius ūkinių arba ekonominių subjektų veiklą. T.y. nagrinėja
pagrindinių mikroekonomiką sudarančių elementų elgseną, bei parduotų
gamybos veiksnių – išlaidų ir prekių, bei paslaugų rinkos kainų ir kiekio
nustatymą. Mikroekonomika tyrinėja kokią įtaką daro žmonių, verslo firmų,
bei visuomenės pasirinkimams priežasties – pasekmės ryšiai.
Pagrindinis mikroekonomikoje taikomas metodas – individų elgsenos
pasekmių įvairiose rinkų sistemose numatymas pagal
gana tobulą individualių
ekonomikos subjektų racionalios elgsenos teoriją. Taigi mikroekonomika
-mokslas apie rinkos mechanizmą ir jėgas, formuojančias kainų lygį,
veikiančias sprendimus dėl gaminio ar paslaugos tiekimo į rinką ir pan.
Kas tai yra rinka? Rinka – tai ekonominių santykių sistema, pagrįsta
mainais.
1. Rinka
Šiuolaikinėje visuomenėje rinka yra svarbiausias visos ekonominės veiklos
organizavimo būdas.
Rinka – tai prekinių – piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų
mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir
cirkuliacijos dėsnius. Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų
veiklą ir tenkinti žmonių poreikius. Ji netapatinama su tam tikra
prekyviete, vieta, kurioje vyksta pirkimo – pardavimo sandėriai. Toks
požiūris yra per siauras. Bendresnis rinkos supratimas apima prekių kainų
formavimo jėgas, paklausą ir pasiūlą. Prekių bei paslaugų kainų lygis ir
kitimas informuoja savininkus, kur panaudoti jų išteklius, ką gaminti, kaip
gaminti ir kam gaminti, garantuojant didžiausią naudą gamintojams ir
vartotojams. Jeigu kurių nors prekių ar paslaugų paklausa didelė, o pasiūla
nepatenkina paklausos tai būtent jų gamybą ir reikia plėsti. Šiuo atveju
gamintojai gaus didesnes pajamas, o vartotojai greičiau patenkins savo
poreikius trūkstamoms prekėms ar paslaugoms. Didžiausią vaidmenį šioje
situacijoje suvaidins aukštesnės kainos. taigi rinka yra išteklių
pasiskirstymo įvairioms prekėms gaminti sistema (žr. 1 pav.)
[pic]
1 pav. pavaizduotas supaprastintas ekonomikos modelis išryškina rinkos
vietą. Ji, būdama tarp verslo įmonių ir vartotojų, užtikrina trijų
pagrindinių ekonominių klausimų (ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti)
sprendimą.
Rinka – tai mainų sfera, kurioje vyksta pirkimo ir pardavimo procesas.
Toks rinkos apibrėžimas išsamiai neapibūdina rinkos, kaip sudėtingo
ekonomikos reguliatoriaus, vaidmens. Tačiau jis patogus, kai rinka
nagrinėja tik kaip marketingo informacijos objektas.
Rinka gali būti tiriama įvairiais aspektais, skaidoma pagal įvairius
požymius. Papraščiausias skaidymas – pagal tai, ar rinka jau funkcionuoja.
Šiuo aspektu išskiriama potenciali ir reali rinka.
Potenciali rinka – tai rinka, kuri nefunkcionuoja dėl to, kad nėra kokių
nors būtinų sąlygų. Potencialioje rinkoje pirkimo – pardavimo procesas
nevyksta, tačiau pakeitus tam tikras sąlygas, jis gali prasidėti.
Pavyzdžiui, tokia sąlyga gali būti draudimas įvežti į tam tikrą šalį kokias
nors prekes, nors joje pirkėjai yra pasiruošę jas pirkti. Arba atvirkščiai,
nors dar prekės nepradėtos gaminti, joms jau yra poveikis.
Reali tinka – tai funkcionuojanti rinka, kurioje realiai vyksta pirkimo –
pardavimo procesas. Rinka gali būti skirstoma pagal joje parduodamų prekių
pobūdį. Galima išskirti asmeninio vartojimo prekių, maisto produktų, pieno
produktų rinką – apibūdinamą rinkos dalį lemia pasirinktos prekių grupės
dydis. Priklausomai nuo to, kas rinkoje vaidina svarbiausią vaidmenį,
galima išskirti gamintojo arba vartotojo rinką.
Bet kurioje rinkoje pardavėjas susiduria su daugeliu pirkėjų. Šie
tarpusavyje skiriasi poreikiais, pajamomis, charakteriu, įvairiomis kitomis
ypatybėmis, todėl kiekvieno pirkėjo reakcija į prekę yra individuali.
Stengiantis parduoti kuo daugiau prekių, pageidautina kuo geriau
prisitaikyti prie šios pirkėjų įvairovės. Todėl dažniausiai pirkėjus tenka
grupuoti pagal kokius nors požymius. Galimi du grupavimo variantai: a)
rinkos agregavimas; b) rinkos segmentavimas.
Rinkos agregavimas – visa rinka yra vienalytė, t.y. jos sudėtinės dalys
turi pakankamai bendrų bruožų, todėl į skirtumus tarp atskirų individų
galima neatsižvelgti.
Rinkos segmentavimas – tai pagal tam tikrą požymį išskirta rinkos dalis,
iš kuriai priklausančių pirkėjų tikimasi vienodos reakcijos į marketingo
veiksmus.
Rinkos segmentas (dalis) yra vartotojų visuma, vienodai vertinanti
marketingo su formuluotų stimulų rinkinį arba turinti panašius svarbiausius
požymius, leidžiančius juos išskirti iš kitų vartotojų. Rinkos
segmentavimas – tai vartotojų grupių sudarymas pagal reikalų,
charakteristikų, požiūrio į reiškinius ar elgsenos tapatumą ir
išskirtinumą. Rinka segmentuojama siekiant geriau prisitaikyti prie gamybos
ir cirkuliavimo procesų. Rinka segmentuojama pagal vienodus reikalavimus
prekėms, paslaugoms arba panašią pirkėjų motyvaciją.
Rinkos segmentavimo kriterijai yra šie: jos talpumas, pirkėjų skaičius,
tankis, išsidėstymas, segmento pasiekimas, segmento stabilumas, segmento
pelningumas, konkurencijos lygis bei apsisaugojimas nuo konkurentų. Firma
daugiau dėmesio skiria tiems segmentams, kuriuos ji pajėgi patenkinti arba
kurie yra pelningi.
Rinkos segmentavimas kūrybinis procesas ir racionalus segmentavimo
(skaidymo) būdas gali tapti visos marketingo veiklos sėkmės pradžia. Visus
segmentavimo variantus, sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:
1. Segmentavimas pagal pirkėjų išorinius požymius (geografinius,
demografinius, pajamas, amžių).
2. Segmentavimas pagal pirkėjų elgesį prekės atžvilgiu.
2. Rinkos
funkcijos ir formos
Rinkos vaidmuo geriausiai atsiskleidžia per jos funkcijas:
Pirma: rinka yra tarpinė grandis tarp gamybos ir vartojimo, kaip
reprodukcijos momentų, ir tarpusavyje juos sieja. Šiuo atžvilgiu rinka
aktyviai veikia tiek gamyba, jos apimt, struktūrą, augimo tempus , prekių
kokybę, asortimentą ir kitus nacionalinio produkto gamybos rodiklius, tiek
ir vartojimą visais jo kiekybiniais ir kokybiniais aspektais. Nors čia
pirmumas priklauso gamybai, tačiau ji privalo orientuotis į vartojimą, bei
jo pokyčius, kadangi galutinis gamybos tikslas yra vartojimas. savo ruožtu,
vartojimas turi skatinti atitinkamus gamybos pokyčius. Tik šiomis sąlygomis
paklausa atitiks pasiūlą, ir ekonomikoje bus pusiausvyra.
Antra: rinka turi užtikrinti pagamintų prekių ir paslaugų realizavimą ir
šiuo pagrindu jų visuomeninio naudingumo pripažinimą. Jei prekė ar
paslauga nebus realizuota, tai reikš jų visuomeninį nepripažinimą,
neatitikimą visuomenės poreikių ir galimybių, o kartu atneš jų gamintojams
nuostolius ar netgi bankrotą.
Trečia: rinka yra svarbus svertas, skatinantis mažinti prekių ir paslaugų
gamybos kaštus. Rinkoje sėkmingiausiai konkuruoja tie prekių ir paslaugų
gamintojai, kurie išleidžia mažiausiai pinigų prekėms pagaminti,
nenusižengdami, žinoma, kokybės reikalavimams. Tokie išteklių savininkai ne
tik sėkmingai realizuoja savo produkciją, bet ir užsitikrina didesnes
pajamas.
Ketvirta: per rinką yra efektyviau įgyvendinamas ekonomikos
subalansuotumas, pašalinamas gamintojų diktatas, likviduojamas deficitas ir
kitos administracinės- komandinės ūkio valdymo sistemai būdingos ydos.
Taigi rinka, kaip pats save reguliuojantis mechanizmas, yra labai svarbus
ekonomikos augimo, jos efektyvumo didinimo ir kuo geresnio vartotojų
poreikių tenkinimo veiksnys.
Rinkos atliekamas funkcijas gali perimti valstybės organai, vyriausybė,
politinių partijų vadovai, reikalaudami iš gamintojų gaminti atitinkamas
prekes, taupyti išteklius, gerinti prekių kokybę bei asortimentą ir t.t.
Tokia ekonomikos organizavimo sistema buvo būdinga administracinei-
komandinei valdymo forma. Tačiau ji neįrodė savo gyvybingumo ir buvo
priversta užleisti pozicijas rinkos principais pagrįstai ekonomikos valdymo
sistemai.
Pati rinka skirstoma i prekių (paslaugų) ir išteklių rinkas.
Prekių rinka, kai tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų, per kainų
kitimą informuoja gamintojus, kokioms prekėms vartotojai išleidžia
daugiausia pinigų, kokias prekes galima brangiausiai parduoti. Todėl
gamintojai ir stengiasi gaminti tokias prekes ir tokį jų kiekį, kurių