Rinka struktura funkcijos ypatybes
5 (100%) 1 vote

Rinka struktura funkcijos ypatybes

Turinys

Rinkos struktūra………………………………………………………………………………………………… 2

Tobulos konkurencijos rinka………………………………………………………………………………. 8

Monopolinė rinka……………………………………………………………………………………………… 10

Oligopolinė rinka……………………………………………………………………………………………… 12

Monopolinė konkurencinė rinka…………………………………………………………………………. 14

Išvados…………………………………………………………………………………………………………….. 16

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………….. 17Šiuolaikinėje visuomenėje rinka yra svarbiausias visos ekonominės veiklos organizavimo būdas.

Rinka — tai prekinių ir piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius. Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius. Ji netapatintina su tam tikra prekyviete, kurioje vyksta pirkimo – pardavimo sandoriai. Toks požiūris yra per siauras. Sąvokos „rinka“ reikšmė daug platesnė. Ji apibūdina sąlygų kompleksą, kuris leidžia prekės pirkėjams ir pardavėjams susisiekti vienas su kitu ir sukelia konkurenciją, vieną vertus, tarp pirkėjų, ir kita vertus, tarp pardavėjų. Kiekviena prekė turi savo rinką su savo pirkėjais ir pardavėjais, net jei ir nėra kokios nors specialios vietos, kur jie susitikinėtų.

Tačiau ekonomistai supranta rinką, kaip sudėtingą ekonominį reiškinį, kuris apima visus ekonominius ryšius tarp pirkėjų ir pardavėjų bei įvairias organizacijas, kurios padeda prekės pirkėjui susisiekti vienam su kitu. Spręsdama minėtuosius uždavinius, t y. pasirinkimo klausimus, kurie kyla dėl begalinių poreikių ir ribotų galimybių, kiekviena visuomenė privalo atsakyti į šiuos tris pagrindinius klausimus:

1. Ką gaminti? Kokias gaminti prekes ir kiek, kokias teikti paslaugas ir kiek? Kurį gamybos galimybių kreivės tašką vertėtų pasirinkti?

2. Kaip bus šios prekės ir paslaugos gaminamos, naudojant turimus (dažniausiai ribotus) išteklius?

3. Kam bus gaminamos prekės ir paslaugos? Kas vartos pagamintas prekes?

Ką gaminti? Kokias gaminti prekes ir kiek, kokias teikti paslaugas ir kiek? Žmonės ir visuomenė gali įsigyti daiktus, gamindami juos patys, keisdamiesi anksčiau turėtais, arba gaudami juos dovanų. Kadangi visuomenė negali turėti visko, ji privalo nuspręsti, kurias prekes ir paslaugas ji įsigis dabar, kurių įsigijimą gali atidėti tolesnei ateičiai, o kurių – visai atsisakyti.

Prekių, bei paslaugų kainų lygis ir kitimas informuoja savininkus, kur panaudoti jų išteklius, ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti, garantuojant didžiausią naudą gamintojams ir vartotojams. Jeigu kurių nors prekių ar paslaugų paklausa didelė, o pasiūla nepatenkina paklausos, tai būtent jų gamybą ir reikia plėsti. Šiuo atveju gamintojai gaus didesnes pajamas, o vartotojai greičiau patenkins savo poreikius trūkstamoms prekėms ar paslaugoms. Svarbiausia šioje situacijoje — aukštesnės kainos. Taigi rinka yra išteklių passkirstymo įvairioms prekėms gaminti sistema.

Siekiant tikslo, visuomenė raginama kurti daugiau pagrindinių prekių ir paslaugų, o ne prabangos dalykų.

Rinka – tai sudėtingas mechanizmas, koordinuojantis ekonomikos subjektų veiklą, ekonominė mainų sistema, užtikrinanti prekių bei paslaugų (tarp jų ir išteklių) pirkimą ir pardavimą.

Galutinis gamybos tikslas yra vartojimas. Savo ruožtu vartojimas turi skatinti atitinkamus gamybos pokyčius. Tik šiomis sąlygomis paklausa atitiks pasiūlą, ir ekonomikoje bus pusiausvyra. Antra, rinka turi užtikrinti pagamintų prekių bei paslaugų realizavimą ir šiuo pagrindu jų visuomeninio naudingumo pripažinimą. Jei prekė ar paslauga nebus realizuota, tai reikš jų visuomeninį nepripažinimą, visuomenės poreikių ir galimybių neatitikimą, o kartu atneš jų gamintojams nuostolių ar netgi bankrotą. Trečia, rinka yra svarbus svertas, skatinantis mažinti prekių ir paslaugų gamybos kaštus. Rinkoje sėkmingiausiai konkuruoja tie prekių ar paslaugų gamintojai, kurie išleidžia mažiausiai pinigų prekėms pagaminti, nenusižengdami, žinoma, kokybės reikalavimams. Tokie išteklių savininkai ne tik sėkmingai realizuoja savo produkciją, bet ir užsitikrina didesnes pajamas. Ketvirta, per rinką yra efektyviau įgyvendinamas ekonomikos subalansuotumas, pašalinamas gamintojų diktatas, likviduojamas deficitas ir kitos administracinės – komandinės ūkio valdymo sistemai būdingos ydos. Taigi rinka, kaip save reguliuojantis mechanizmas, yra labai svarbus ekonomikos augimo, jos efektyvumo didinimo ir kuo geresnio vartotojų poreikių tenkinimo veiksnys.

Rinkos atliekamas funkcijas gali perimti valstybės institucijos, vyriausybė, politinių partijų vadovai. Jie gali reikalauti, kad gamintojai gamintų atitinkamas prekes, taupytų išteklius, gerintų prekių kokybę bei asortimentą ir t. t. Tokia ekonomikos organizavimo sistema buvo būdinga administracinei
– komandinei valdymo formai. Tačiau ji neįrodė savo gyvybingumo ir buvo priversta užleisti pozicijas rinkos principais pagrįstai ekonomikos valdymo sistemai.

Pati rinka skirstoma į:

1) prekių (paslaugų);

2) išteklių rinkas.

Prekių rinka, kaip tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų, per kainų kitimą informuoja gamintojus, kokioms prekėms vartotojai išleidžia daugiausiai pinigų, kokias prekes galima brangiausiai parduoti. Todėl gamintojai ir stengiasi gaminti tokias prekes ir tokį jų kiekį, kurių reikalauja rinka ir kurios jiems užtikrina didžiausias pajamas.

Visų šalių ištekliai riboti. Ekonominiai ištekliai – tai pagrindinės gamybos proceso sudedamosios dalys. Skiriamos šios ekonominių išteklių grupės: gamtiniai ištekliai, darbo jėga, pagrindinis kapitalas, verslininkystės galimybės, t.y. visa tai, ko reikia prekių ir paslaugų gamyboje, dėl to dažnai ekonominiai ištekliai, naudojami gamybos procese, vadinami gamybos veiksniais. Todėl būtina pasirinkti, kaip naudoti ribotus išteklius. Visada iškyla pagrindinė ekonomikos problema – rasti efektyviausius ekonominių išteklių paskirstymo būdus ir išspręsti išteklių stygiaus problemą, kuri atsiranda dėl beribių visuomenės poreikių ir ribotų išteklių.

Išteklių rinkoje susidariusios kainos taip pat padeda gamintojams apsispręsti, kaip gaminti, kokius išteklius naudoti, kad prekių gamybai išleidžiamos lėšos būtų kuo mažesnės, t. y. kad gamybos kaštai būtų kuo mažesni. Kadangi prekės ir ištekliai realizuojami tam tikromis kainomis, išteklių savininkai suinteresuoti taupiai naudoti turimus išteklius, o vartotojai – vartojamas prekes.

Čia pavaizduotas supaprastintas ekonomikos modelis, kuris išryškina rinkos vietą.

Prekės Išlaidos Pajamos Prekės

Ištekliai Pajamos Kaštai Ištekliai





Rinka, būdama tarp verslo įmonių ir vartotojų, užtikrina trijų pagrindinių ekonominių klausimų (ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti) sprendimą.

Rinkos vaidmuo geriausiai atsiskleidžia per jos funkcijas:

1. Rinka yra tarpinė grandis tarp gamybos ir vartojimo, kaip reprodukcijos momentų, ir tarpusavyje juos sieja. Šiuo atžvilgiu rinka aktyviai veikia gamybą, jos apimtį, struktūrą, augimo tempus, prekių kokybę, asortimentą, kitus nacionalinio produkto gamybos rodiklius ir vartojimą visais jo kiekybiniais bei kokybiniais aspektais. Nors čia pirmumas priklauso gamybai, tačiau ji privalo orientuotis į vartojimą bei jo pokyčius, kadangi galutinis gamybos tikslas yra vartojimas. Savo ruožtu vartojimas turi skatinti atitinkamus gamybos pokyčius. Tik šiomis sąlygomis paklausa atitiks pasiūlą, ir ekonomikoje bus pusiausyra.

2. Rinka turi užtikrinti pagamintų prekių bei paslaugų realizavimą ir šiuo pagrindu jų visuomeninio naudingumo pripažinimą. Jei prekė ar paslauga nebus realizuota, tai reikš jų visuomeninį nepripažinimą, visuomenės poreikių ir galimybių neatitikimą, o kartu atneš jų gamintojams nuostolių ar netgi bankrotą.

3. Rinka yra svarbus svertas, skatinantis mažinti prekių ir paslaugų gamybos kaštus. Rinkoje sėkmingiausiai konkuruoja tie prekių ar paslaugų gamintojai, kurie išleidžia mažiausiai pinigų prekėms pagaminti, nenusižengdami, žinoma, kokybės reikalavimams. Tokie išteklių savininkai ne tik sėkmingai realizuoja savo produkciją, bet ir užtikrina didesnes pajamas.

4. Per rinką yra efektyviau įgyvendinama ekonomikos subalansuotumas, pašalinamas gamintojų diktatas, likviduojamas deficitas ir kitos administracinės – komandinės ūkio valdymo sistemai būdingos ydos.

Pirkėjų ir pardavėjų tarpusavio santykiai rinkoje reiškiasi per paklausą ir pasiūlą, nes paklausa ir pasiūla yra svarbiausias rinkos ekonomikos bruožas, nulemiantis produkcijos gamybos plėtimą ir mažinimą, kainų kitimą, poreikių patenkinimo lygį ir daugelį kitų ekonomikos elemntų.

Paklausa yra prekių ir paslaugų kiekio, kurį nori ir gali įsigyti (turi tam pakankamai pinigų) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prekę, bet jo pajamų tam neužtenka, tai jo noras nėra paklausa, taip pat ir pakankamas pinigų kiekis prekei pirkti nėra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti.

Kainos kitimo ir perkamo prekių bei paslaugų kiekio kitimo rinkoje ryšys gana pastovus, todėl jis paprastai mikroekonomikoje formuluojamas kaip paklausos dėnis: prekių paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme, t.y. kuo aukštesnės prekių bei paslaugų kainos, tuo mažesnė jų paklausa, ir atvirkščiai. Prekių paklausa rinkoje priklauso ne tik nuo kainų. Paklausa susijusi ir su kitais „nekaininiais“ veiksniais (mada, skoniu, pajamomis ir kt.), bet jeigu visus kitus veiksnius laikome nekintamais, kaina
paklausos dydį.

Veisniai , turintys įtakos paklausai:

Pasiūla — tai prekių kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Kadangi pasiūla yra tiesiogiai susijusi su kaina, todėl pasiūlos dėsnis formuluojamas taip:

pekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme — prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant — pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūla didėja didėjant prekės kainai, o mažėja jai mažėjant dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo; didėjant prekės kainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, gamybos priemonių savininkas gauna didesnį pelną, todėl jis didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų, nepabrangusių prekių, sąskaita.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1500 žodžiai iš 4721 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.