Rinkėjų elgesys Lietuvoje kas lemia rinkėjų apsisprendimą rinkimuose
5 (100%) 1 vote

Rinkėjų elgesys Lietuvoje kas lemia rinkėjų apsisprendimą rinkimuose

Turinys:

1. Įžanga………………………………………………………………………….3

2. Dėstomoji dalis……………………………………………………………….4

3. Išvados ……………………………………………………………………….9

ĮŽANGA

Rinkėjai yra pagrindinis demokratinių rinkimų elementas, be kurio būtų neįmanoma išrinkti atstovaujamosios valdžios pareigūnų, jie yra demokratijos pagrindas. Jų elgesys įvairiose demokratinėse pasaulio valstybėse yra labai nevienodas. Tai priklauso nuo įvairių ekonominių ir socialinių faktorių. Rinkėjų elgesys yra skirtingas ne tik skirtingose valstybėse, bet net ir tos pačios valstybės skirtingose rinkimų apygardose. Koks yra rinkėjų elgesys Lietuvoje mes galim sužinoti nagrinėdami jau įvykusius po nepriklausomybės atkūrimo rinkimus. Kad atskleisti šią temą reikėtų išskirti įvairius rinkėjų dalyvavimo veiksnius, juos detaliai išnagrinėti ir jų pagrindu pateikti išvadas. Tačiau vienas dalykas yra kalbėti apie piliečių dalyvavimą ir pasirinkimą stabiliose demokratijose ir kitas dalykas – pokomunistinėse. Rinkėjų elgesį Lietuvoje galima būtų priskirti prie netradicinio politinio elgesio, nes Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo dar turėjo praeiti tam tikrus demokratizacijos etapus, kurios viršūne tapo Lietuvos, Estijos ir Latvijos tautų žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino – “Baltijos kelias”. Rinkėjų pasirinkimą lemia daug faktorių, jų balsavimo motyvai yra labai skirtingi. Savo darbe pabandysiu įvardinti daugumą veiksnių, lėmusių rinkėjų apsisprendimą 1992 – 2000 metų rinkimuose.

DĖSTOMOJI DALIS

Kaip jau minėjau, rinkėjų elgesys yra labai skirtingas, tiek skirtingose šalyse, tiek ir pačios šalies viduje. Tam, kad suprasti skirtingą rinkėjų elgesį, reikia išskirti rinkėjų dalyvavimo veiksnius, kas veikia jų pasirinkimą ir kas lemia jų apsisprendimą. Įvairiuose visuomenės sluoksniuose tai gali būti skirtingi veiksniai, bet juos galima būtų sujungti į tris grupes. Pagal R.Daltoną tai būtų asmeninės savybės, grupių poveikis ir politinės pažiūros.

Prie asmeninių savybių priskirtinos tokios kaip išsilavinimas, amžius, lytis, religija, tautybė. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, politinio aktyvumo veiksnys yra išsilavinimas. Kuo aukštesnis yra išsilavinimas, tuo aktyviau dalyvaujama politikoje ir atvirkščiai, kuo labiau jo trūksta, tuo sunkiau žmogui yra orientuotis politinėje arenoje, tuo jam sunkiau pažinti politinius reiškinius. Antra vertus, kaimo gyventojų, kurių išsilavinimas yra akivaizdžiai žemesnio lygio, nei miestiečių, politinis aktyvumas 1992 – 1996 m. buvo didesnis.

Skirstant rinkėjų aktyvumą pagal amžiaus kriterijų galima pastebėti, kad rinkėjai iki 29 metų yra politiškai pasyviausia grupė, o aktyviausi daugiau nei 50 metų sulaukę žmonės. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad vyresni žmonės yra labiau politiškai subrendę, yra labiau patyrę, gali palyginti skirtingas valdymo sistemas ne tik teoriškai, bet ir savo gyvenimo patyrimu.

Lyginant žmonių aktyvumą pagal lytį, tai vyrai pagal domėjimąsi politika gali būti vertinami, kaip šiek tiek aktyvesni nei moterys. Pagal religijos požymį katalikai Lietuvoje yra aktyvesni nei stačiatikiai ar liuteronai. Tai galima pastebėti žiūrint į 1992 metų rinkimų rezultatus. Lietuvių ir nelietuvių politinės elgsenos skirtumas yra tas, kad nelietuvių pasirengimas dalyvauti parlamento rinkimuose buvo gerokai mažesnis nei etninės daugumos.

Taigi, galima padaryti išvada, kad rinkėjo apsisprendimo procesas – tai įvairiausių veiksnių , po truputį formuojančių žmogaus apsisprendimą, sąlygotas pasirinkimas. Lemia rinkėjo socialinė padėtis, aplinka, kurioje jis augo, gyvena dabartiniu momentu. Nuo šių ilgalaikių veiksnių priklauso kokios socialinės grupės žmonės bus palankesni kokiai nors partijai. Visiems yra žinoma, kad kaimo gyventojai dažniau balsuoja už Lietuvos valstiečių partiją, darbininkai už Lietuvos demokratinę darbo partija, religingi rinkėjai už Lietuvos krikščionių partiją, didžiųjų miestu gyventojai už Lietuvos liberalų sąjungą ir panašiai. Bet negalima suabsoliutinti tokio gyventojų pasirinkimo, nes tai būtų per daug paprasta ir primityvu. Yra aišku, kad kiekvienas žmogus gali balsuoti ir nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar priklausymo kokiai nors religinei ar profesinei sąjungai.

Dalis rinkėjų yra prisirišę prie tam tikros krypties politinės jėgos. Tai vadinama partine identifikacija , kurios pagrindas yra rinkėjo socialinė padėtis. Daugelis rinkėjų yra prisirišę prie tam tikros partijos, nes tas prieraišumas yra paveldėtas iš šeimos. Rinkėjų apklausos taip pat rodo, kad dalis rinkėjų yra apsisprendusi už kurią partiją balsuoti dar gerokai prieš rinkimų kampaniją. Kai kurie net atvirai sako, kad visada balsuoja už tą pačią partiją ir prieš rinkimus niekada iš naujo nesvarsto už kokią partiją balsuoti. . Ypač yra išskiriami Lietuvos konservatorių rėmėjai. Tokių rinkėjų politinė identifikacija yra ypač stipri. Dalis rinkėjų nusprendė už kokią partiją balsuos prieš rinkimų kampanijos pradžią,
kita dalis apsisprendė tik prasidėjus rinkimų kampanijai, kita – rinkiminės kampanijos metu, taip pat yra tokių rinkėjų, kurie apsisprendžia tik rinkimų dieną. (žr. lentelę nr. 1). Taigi partinę identifikaciją galima laikyti svarbiausiu veiksniu, lemiančiu rinkėjų pasirinkimą.

Rinkėjų apsisprendimą už kurią partiją balsuoti taip pat lemia ir trumpalaikiai veiksniai, tokie kaip partijos kandidatų patrauklumas, jų sugebėjimai, partijos programų ir ideologijos patrauklumas, taip pat ir politinės akcijos (skandalai), formuojantys partijos (politiko) įvaizdį. Labai svarbus veiksnys yra dabartinės padėties vertinimas, nes jei žmogus yra patenkintas savo finansine padėtimi, jis bus atlaidesnis valdančiai partijai, kitu atveju opozicija turi daug didesnį privalumą, o valdančiajai partijai tai reiškia neabejotiną pralaimėjimą. Visi šie veiksniai suformuoja įspūdį apie partiją, kuris gali būti palankus, mažiau palankus arba neigimas. Tai galima patvirtinti konkrečiais pavyzdžiais, palyginant Lietuvos Seimo rinkimų rezultatus. Pirmuosius rinkimus laimėjo Sąjūdžio kelti kandidatai. 1992 metais, pasipiktinę negerėjančia ekonomine padėtimi, rinkėjai nubalsavo už senąja nomenklatūrą. 1996 metais rinkėjai vėl pasuko prie organizuotos konservatorių partijos. Jau tuomet pradėjo ryškėti “trečiosios jėgos” – LSDP ir LCS – tai partijos niekada nebuvusios valdžioje, bet ir nepriklausančios nei senajai nomenklatūrai, nei naujosioms reformistinėms jėgoms. 1996 metais šios jėgos dar nebuvo labai ryškios, bet po 2000 metų rinkimų mes turime Naujosios bei Liberalų sąjungų koalicinę vyriausybę.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 986 žodžiai iš 3019 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.