Rinkimai į savivaldybių tarybas
5 (100%) 1 vote

Rinkimai į savivaldybių tarybas

Lietuvos Respublikos Konstitucija įstatymo nustatytiems valstybės teritorijos administracijos vienetams laiduoja savivaldos teisę. Ši teisė yra įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariai yra renkami. Jų rinkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Savivaldybių Tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas (1999 m. spalio 19 d. Nr. VIII-1369).

Mano referato tyrimo objektas yra rinkimai į savivaldybių tarybas.

Šio darbo tikslas yra atskleisti esminius rinkimų į savivaldybių tarybas bruožus, parodyti, kokiais požymiais šie rinkimai skiriasi nuo kitų Lietuvos Respublikoje vykdomų (Seimo, Prezidento) rinkimų. Taip pat, šiame darbe bandysiu palyginti savivaldybių tarybų rinkimus dabar ir tarpukario Lietuvoje.

Kalbant apie temos aktualumą reikėtų paminėti, kad rinkimai yra vienas konstitucinės teisės institutų ir jis turi didelę praktinę įtaką valstybės gyvenime. Pagal Lietuvos respublikos konstitucijos (1992) 2 str., Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Todėl rinkimai yra priemonė, tautai išreikšti savo valią, išrenkant atstovus į tam tikras valdžios institucijas.

Rinkimų teisės nuostatų, tokių kaip pavyzdžiui rinkimų sistemos nustatymas yra taip pat nemažai svarbus, nes nuo pasirinktos rinkimų sistemos gali priklausyti ir išrinktų atstovų santykis – pvz.: Daugumos atstovavimo sistema palanki yra didelėms partijoms, ir tokios partijos, kurias remia nedidelė dalis rinkėjų nelieka jokių šansų laimėti rinkimus, gauti mandatus. Taigi, rinkimų teisės nustatymas gali lemti taip pat ir tokius veiksnius, kaip partinę sistemą, su ja susijusius privalomus ir trūkumus, jau išrinktų valdžios atstovų atskaitingumo su rinkėjais lygį ir kt..

BENDRIEJI RINKIMŲ NUOSTATAI

Pagal savivaldybių tarybų įstatymą (1999 spalio 19) yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami trejiems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą – sąrašo balsą ( pagal šių balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas kiek gauna (ar negauna) tarybos nario mandatų) ir tris papildomus balsus balsuoti už trijų kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą – pirmumo balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje piliečio balsams. Tarybos narius rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.

. Visų tarybų nariai renkami vienu metu. Tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. (Jeigu tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus).

Tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kt.) vyksta iki balsavimo dienos.

Pakartotinių rinkimų apygardoje datą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat, rinkimuose yra laikomasi viešumo principo: apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl rinkimų datų, tarybų narių skaičiaus nustatymo, rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir sudėties keitimo, kandidatų į tarybos narius
registravimo, burtais sprendžiamų klausimų, rinkimų rezultatų ir galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tarybos nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą, naujo tarybos nario įgaliojimų pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei šio įstatymo pažeidimų, papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms Internete.

Tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

Iš principo daugelis šių nuostatų yra bendros visiems rinkimams (tiek seimo, tiek prezidento), nes tai yra pagrindiniai rinkimų teisės principai: visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė, slaptas balsavimas; vienodas aktyvios rinkimų teisės amžiaus cenzas.

Kaip esminį skirtumą galima būtų išskirti rinkimų sistemas: savivaldybių tarybos yra renkamos pagal proporcinę rinkimų sistemą, tuo tarpu seimo rinkimai vyksta pagal mišrią rinkimų sistemą, tuo tarpu prezidento rinkimai yra ypatingi tuo, kad juose išrenkamas tik vienas asmuo. Kaip dar vieną skirtumą galima būtų paminėti mandato laikotarpį: savivaldybių tarybose mandatas yra suteikiamas trejiems, seimo nario įgaliojimai – ketveriems, o prezidentas yra išrenkamas penkiems metams.

Apskritai pirmųjų Lietuvoje savivaldybių rinkimų nuostatai buvo reglamentuoti 1919m. spalio 19 dieną, kai buvo priimtas Savivaldybių įstatymas, kuris nustatė valsčių, apskričių ir miestų Tarybų rinkimų principus bei tvarką. Rinkimai turėjo būti visuotiniai, tiesioginiai (išskyrus apskričių Tarybas) ir slapti. Buvo numatytos skirtingos rinkimų sistemos kaime ir mieste. Valsčių tarybos turėjo būti renkamos naudojant mažoritarinę, dėl didelio gyventojų neraštingumo balsuojant kamuoliukais, o miestų tarybos – pagal proporcinę rinkimų sistemą. Rinkimų apribojimai buvo amžiaus ir sėslumo cenzas. Savivaldybių rinkimuose leista dalyvauti ne jaunesniems kaip 20 metų žmonėms, bet nuo 1919 lapkričio 5 d. išleistos pataisos, cenzas buvo padidintas iki 21 metų. O piliečiams, kurie valsčiaus teritorijoje gyveno ne nuolatos, neturėjo būsto, tarnybos ar kito nuolatinio užsiėmimo bent jau pusę metų iki rinkėjų sąrašo sudarymo dienos, rinkimų teisė nebuvo suteikta. Taigi, kaip matome, tarpukario Lietuvoje aktyvi rinkimų teisė buvo ribojama labiau, nei dabar: nustatytas didesnis amžiaus cenzas, bei dabar netaikomas sėslumo cenzas.

REIKALAVIMAI KELIAMI KANDIDATAMS Į SAVIVALDYBIŲ TARYBAS

Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

Tarpukario Lietuvoje kandidatai turėjo būti ne jaunesni kaip 24 metų amžiaus. Kaip teigia Jonas Sireika savo knygoje “Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai”,tokius apribojimus (aukštą amžiaus cenzą) kandidatams Lietuvos valdžia įvedė todėl, kad siekė, kad nebūtų išrinkta palyginti jaunų žmonių, kurie dažnai būna radikalių pažiūrų, neturi patirties, be to, norėta, kad neišrinkta ir nepasiturinčių. Tokius valdžia laikė politiškai nepatikimais, nes nemažai vargingų, skurdžiai gyvenančių žmonių 1919m. susidėjo su bolševikais. Tokie apribojimai buvo žalingi demokratijos ugdymui, nors kai kuriose Europos šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje) ir praktikuojami.

Taigi, iš to galime daryti išvadą, kad demokratijos tradicijos Lietuvoje gerokai pasistūmėjo (bent jau savivaldybių rinkimų atžvilgiu), nes pagal dabartinį Savivaldybių Tarybų rinkimų įstatymą, asmens pasyvi rinkimų teisė negali būti ribojama pažiūrų pagrindu.

Palyginus su kitais šiuo metu vykdomais rinkimais, nustatytas amžiaus cenzas yra pakankamai mažas, nes kandidatui į seimo narius yra keliamas amžiaus cenzas sudaro 25 metus. Taip pat seimo
įstatyme yra nustatyta, kad kandidatas į seimo narius, turi nuolat gyventi Lietuvoje.

Dar didesnis amžiaus cenzas yra taikomas kandidatui į prezidentus – keturiasdešimt metų, taip pat taikomi ir kiti reikalavimai ,kurie nenumatyti Savivaldybių tarybų kandidatams – gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje trejus pastaruosius metus, bei būti piliečiu pagal kilmę.

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

1) daugiau kaip 500000 gyventojų – 51 tarybos narį;

2) nuo 300000 iki 500000 gyventojų – 41 tarybos narį;

3) nuo 100000 iki 300000 gyventojų – 31 tarybos narį;

4) nuo 50000 iki 100000 gyventojų – 27 tarybos narius;

5) nuo 20000 iki 50000 gyventojų – 25 tarybos narius;

6) iki 20000 gyventojų – 21 tarybos narį.

Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Vykdant Seimo rinkimus teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, „Valstybės žiniose“ skelbia visą informaciją apie rinkimų apygardas.

Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.

Taigi, matome, kad rinkimų sistema turi įtakos ir rinkiminių apygardų sudarymui, todėl čia vėl išsiskiria Savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimų nuostatos.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimus į tarybas organizuoja, vykdo ir prižiūri kaip yra vykdomas rinkimų įstatymas:

1) Vyriausioji rinkimų komisija, kurios kadencija 4 metai;

2) apygardų rinkimų komisijos sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų;

3) apylinkių rinkimų komisijas sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų.

Pastarosios dvi komisijos yra sudaromos prieš kiekvienus savivaldybių tarybų rinkimus. Apygardų rinkimų komisijos yra sudaromos iš politinių partijų deleguotų atstovų ir teisingumo ministro, teisininkų draugijos bei miesto, rajono mero pasiūlytų teisininkų, apylinkių rinkimų komisijos yra sudaromos tik iš partijų atstovų.

Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius 3 Seimo, Respublikos Prezidento, tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į tarybos narius, kandidatu į tarybos narius ir partijos, politinės organizacijos atstovu rinkimams, atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu į tarybos narius ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu į tarybos narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į tarybos narius ar iš jų išbraukiamas.

Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo reikalavimus:

1) nustato tarybų narių skaičių;

2) sudaro apygardų rinkimų komisijas;

3) priima partijų, politinių organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines organizacijas dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo;

4) nustato rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas;

6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;

7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus – ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;

8) tvirtina ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus;

9) pripažįsta rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10)
išrinktam kandidatui išrašo tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį apygardos rinkimų komisijai, kad ši įteiktų tarybos nariui;

11) perduoda valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;

12) vykdo kitus įstatyme numatytus įgaliojimus.

Laikotarpiu tarp tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka tarybų mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos nario įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus.

Vyriausioji rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.

Partija, politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į tarybos narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

1) apylinkės rinkimų komisijos – apygardos rinkimų komisijai;

2) apygardos rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Aukštesniajam administraciniam teismui.

Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2477 žodžiai iš 8141 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.