Rinkimai į savivaldybių tarybas
5 (100%) 1 vote

Rinkimai į savivaldybių tarybas

11213141516171

Lietuvos Respublikos Konstitucija įstatymo nustatytiems valstybės teritorijos administracijos vienetams laiduoja savivaldos teisę. Ši teisė yra įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariai yra renkami. Jų rinkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Savivaldybių Tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas (1999 m. spalio 19 d. Nr. VIII-1369).

Mano referato tyrimo objektas yra rinkimai į savivaldybių tarybas.

Šio darbo tikslas yra atskleisti esminius rinkimų į savivaldybių tarybas bruožus, parodyti, kokiais požymiais šie rinkimai skiriasi nuo kitų Lietuvos Respublikoje vykdomų (Seimo, Prezidento) rinkimų. Taip pat, šiame darbe bandysiu palyginti savivaldybių tarybų rinkimus dabar ir tarpukario Lietuvoje.

Kalbant apie temos aktualumą reikėtų paminėti, kad rinkimai yra vienas konstitucinės teisės institutų ir jis turi didelę praktinę įtaką valstybės gyvenime. Pagal Lietuvos respublikos konstitucijos (1992) 2 str., Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Todėl rinkimai yra priemonė, tautai išreikšti savo valią, išrenkant atstovus į tam tikras valdžios institucijas.

Rinkimų teisės nuostatų, tokių kaip pavyzdžiui rinkimų sistemos nustatymas yra taip pat nemažai svarbus, nes nuo pasirinktos rinkimų sistemos gali priklausyti ir išrinktų atstovų santykis – pvz.: Daugumos atstovavimo sistema palanki yra didelėms partijoms, ir tokios partijos, kurias remia nedidelė dalis rinkėjų nelieka jokių šansų laimėti rinkimus, gauti mandatus. Taigi, rinkimų teisės nustatymas gali lemti taip pat ir tokius veiksnius, kaip partinę sistemą, su ja susijusius privalomus ir trūkumus, jau išrinktų valdžios atstovų atskaitingumo su rinkėjais lygį ir kt..

BENDRIEJI RINKIMŲ NUOSTATAI

Pagal savivaldybių tarybų įstatymą (1999 spalio 19) yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai renkami trejiems metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti tarybą, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į tarybos narius sąrašą – sąrašo balsą ( pagal šių balsų už kiekvieną sąrašą sumas rinkimų apygardoje nustatoma, kuris sąrašas kiek gauna (ar negauna) tarybos nario mandatų) ir tris papildomus balsus balsuoti už trijų kandidatų iš to sąrašo, už kurį balsavo, pirmumą – pirmumo balsus (pagal šių balsų sumas rinkimų apygardoje nustatoma kiekvieno kandidato vieta sąraše po rinkimų). Sąrašo ir pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje piliečio balsams. Tarybos narius rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.

. Visų tarybų nariai renkami vienu metu. Tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos, Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų datos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. (Jeigu tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus).

Tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kt.) vyksta iki balsavimo dienos.

Pakartotinių rinkimų apygardoje datą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat, rinkimuose yra laikomasi viešumo principo: apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl rinkimų datų, tarybų narių skaičiaus nustatymo, rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir sudėties keitimo, kandidatų į tarybos narius
registravimo, burtais sprendžiamų klausimų, rinkimų rezultatų ir galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tarybos nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą, naujo tarybos nario įgaliojimų pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei šio įstatymo pažeidimų, papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms Internete.

Tarybų rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.

Iš principo daugelis šių nuostatų yra bendros visiems rinkimams (tiek seimo, tiek prezidento), nes tai yra pagrindiniai rinkimų teisės principai: visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė, slaptas balsavimas; vienodas aktyvios rinkimų teisės amžiaus cenzas.

Kaip esminį skirtumą galima būtų išskirti rinkimų sistemas: savivaldybių tarybos yra renkamos pagal proporcinę rinkimų sistemą, tuo tarpu seimo rinkimai vyksta pagal mišrią rinkimų sistemą, tuo tarpu prezidento rinkimai yra ypatingi tuo, kad juose išrenkamas tik vienas asmuo. Kaip dar vieną skirtumą galima būtų paminėti mandato laikotarpį: savivaldybių tarybose mandatas yra suteikiamas trejiems, seimo nario įgaliojimai – ketveriems, o prezidentas yra išrenkamas penkiems metams.

Apskritai pirmųjų Lietuvoje savivaldybių rinkimų nuostatai buvo reglamentuoti 1919m. spalio 19 dieną, kai buvo priimtas Savivaldybių įstatymas, kuris nustatė valsčių, apskričių ir miestų Tarybų rinkimų principus bei tvarką. Rinkimai turėjo būti visuotiniai, tiesioginiai (išskyrus apskričių Tarybas) ir slapti. Buvo numatytos skirtingos rinkimų sistemos kaime ir mieste. Valsčių tarybos turėjo būti renkamos naudojant mažoritarinę, dėl didelio gyventojų neraštingumo balsuojant kamuoliukais, o miestų tarybos – pagal proporcinę rinkimų sistemą. Rinkimų apribojimai buvo amžiaus ir sėslumo cenzas. Savivaldybių rinkimuose leista dalyvauti ne jaunesniems kaip 20 metų žmonėms, bet nuo 1919 lapkričio 5 d. išleistos pataisos, cenzas buvo padidintas iki 21 metų. O piliečiams, kurie valsčiaus teritorijoje gyveno ne nuolatos, neturėjo būsto, tarnybos ar kito nuolatinio užsiėmimo bent jau pusę metų iki rinkėjų sąrašo sudarymo dienos, rinkimų teisė nebuvo suteikta. Taigi, kaip matome, tarpukario Lietuvoje aktyvi rinkimų teisė buvo ribojama labiau, nei dabar: nustatytas didesnis amžiaus cenzas, bei dabar netaikomas sėslumo cenzas.

REIKALAVIMAI KELIAMI KANDIDATAMS Į SAVIVALDYBIŲ TARYBAS

Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

Tarpukario Lietuvoje kandidatai turėjo būti ne jaunesni kaip 24 metų amžiaus. Kaip teigia Jonas Sireika savo knygoje “Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai”,tokius apribojimus (aukštą amžiaus cenzą) kandidatams Lietuvos valdžia įvedė todėl, kad siekė, kad nebūtų išrinkta palyginti jaunų žmonių, kurie dažnai būna radikalių pažiūrų, neturi patirties, be to, norėta, kad neišrinkta ir nepasiturinčių. Tokius valdžia laikė politiškai nepatikimais, nes nemažai vargingų, skurdžiai gyvenančių žmonių 1919m. susidėjo su bolševikais. Tokie apribojimai buvo žalingi demokratijos ugdymui, nors kai kuriose Europos šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje) ir praktikuojami.

Taigi, iš to galime daryti išvadą, kad demokratijos tradicijos Lietuvoje gerokai pasistūmėjo (bent jau savivaldybių rinkimų atžvilgiu), nes pagal dabartinį Savivaldybių Tarybų rinkimų įstatymą, asmens pasyvi rinkimų teisė negali būti ribojama pažiūrų pagrindu.

Palyginus su kitais šiuo metu vykdomais rinkimais, nustatytas amžiaus cenzas yra pakankamai mažas, nes kandidatui į seimo narius yra keliamas amžiaus cenzas sudaro 25 metus. Taip pat seimo
įstatyme yra nustatyta, kad kandidatas į seimo narius, turi nuolat gyventi Lietuvoje.

Dar didesnis amžiaus cenzas yra taikomas kandidatui į prezidentus – keturiasdešimt metų, taip pat taikomi ir kiti reikalavimai ,kurie nenumatyti Savivaldybių tarybų kandidatams – gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje trejus pastaruosius metus, bei būti piliečiu pagal kilmę.

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.

Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:

1) daugiau kaip 500000 gyventojų – 51 tarybos narį;

2) nuo 300000 iki 500000 gyventojų – 41 tarybos narį;

3) nuo 100000 iki 300000 gyventojų – 31 tarybos narį;

4) nuo 50000 iki 100000 gyventojų – 27 tarybos narius;

5) nuo 20000 iki 50000 gyventojų – 25 tarybos narius;

6) iki 20000 gyventojų – 21 tarybos narį.

Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki rinkimų.

Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.

Vykdant Seimo rinkimus teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, „Valstybės žiniose“ skelbia visą informaciją apie rinkimų apygardas.

Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.

Taigi, matome, kad rinkimų sistema turi įtakos ir rinkiminių apygardų sudarymui, todėl čia vėl išsiskiria Savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimų nuostatos.

Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimus į tarybas organizuoja, vykdo ir prižiūri kaip yra vykdomas rinkimų įstatymas:

1) Vyriausioji rinkimų komisija, kurios kadencija 4 metai;

2) apygardų rinkimų komisijos sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų;

3) apylinkių rinkimų komisijas sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų.

Pastarosios dvi komisijos yra sudaromos prieš kiekvienus savivaldybių tarybų rinkimus. Apygardų rinkimų komisijos yra sudaromos iš politinių partijų deleguotų atstovų ir teisingumo ministro, teisininkų draugijos bei miesto, rajono mero pasiūlytų teisininkų, apylinkių rinkimų komisijos yra sudaromos tik iš partijų atstovų.

Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius 3 Seimo, Respublikos Prezidento, tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

Vienu metu tas pats asmuo negali būti rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į tarybos narius, kandidatu į tarybos narius ir partijos, politinės organizacijos atstovu rinkimams, atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu, kandidatu į tarybos narius ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu į tarybos narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į tarybos narius ar iš jų išbraukiamas.

Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama tarybų rinkimus pagal savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo reikalavimus:

1) nustato tarybų narių skaičių;

2) sudaro apygardų rinkimų komisijas;

3) priima partijų, politinių organizacijų pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja partijas ir politines organizacijas dalyvauti tarybų rinkimuose, registruoja jų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų sąrašus, jiems suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų į tarybos narius pareiškinių dokumentų atšaukimo;

4) nustato rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų pildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas;

6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;

7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, o prireikus – ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų, panaikina įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus;

8) tvirtina ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus;

9) pripažįsta rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo suklastoti rinkimų dokumentai ar padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;

10)
išrinktam kandidatui išrašo tarybos nario pažymėjimą ir perduoda jį apygardos rinkimų komisijai, kad ši įteiktų tarybos nariui;

11) perduoda valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;

12) vykdo kitus įstatyme numatytus įgaliojimus.

Laikotarpiu tarp tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka tarybų mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus tarybos nario įgaliojimams, pripažįsta naujų tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus.

Vyriausioji rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų lavinimu, taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.

Partija, politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į tarybos narius, kandidatas į tarybos narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

1) apylinkės rinkimų komisijos – apygardos rinkimų komisijai;

2) apygardos rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Aukštesniajam administraciniam teismui.

Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms žinybingų ir neišnagrinėtų skundų.

Tarpukario Lietuvoje Valsčius ar miestas buvo laikomas rinkimų apygarda, kuri dalijama į smulkesnius vienetus – apskritėlius. Apskritėliai sudaromi tokio didumo, kad nuo kiekvieno jų būtų galima į valsčius ar miesto tarybą deleguoti ne mažiau kaip 3 narius (į valsčių tarybas reikėjo išrinkti mažiausiai 12 narių, po vieną nuo 300 gyventojų). Rinkimus pavesta organizuoti savivaldybių rinkimų komisijoms, kurios privalėjo sudaryti rinkėjų sąrašus ir, likus keturioms savaitėms iki rinkimų dienos, juos viešai paskelbti.

RINKĖJŲ SĄRAŠAI

Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

Rinkėjų sąrašai sudaromi 2 kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi bendrieji rinkėjų sąrašai. Šiuose sąrašuose apie rinkimų apygardos ar apylinkės rinkėjus pateikiama informacija (vardas, pavardė, adresas, amžius), kuri reikalinga rinkimų agitacijai organizuoti. Sąrašų sudarymo formą ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Valstybės institucijos, išduodančios Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios piliečių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre laiku ir kokybiškai būtų padaromi atitinkami pakeitimai ir patikslinimai. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:

1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai
rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimu.

Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su apylinkės rinkėjų sąrašu.

Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Be šio pažymėjimo balsuoti paštu negalima.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti šiam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės rinkimų komisijos narys pats) ir apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų sąrašą.

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.

Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą, rinkėjų sąrašą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės

Rinkėjas arba atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis. Praleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami. Apie gautus skundus ir pagal teismo sprendimus rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

Iš esmės, rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka yra tokia pat tiek Seimo, tiek Prezidento rinkimų įstatyme, tačiau nepaminėti rinkimų sąrašų sudarymo negalima jau vien dėl to, kad tai yra vienas iš rinkimų etapų.

KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS

Kandidatus į tarybos narius gali kelti partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų.

Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandatų skaičius pridėjus dar 5.

Prasidėjus kandidatų registravimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos, politinės organizacijos yra įregistruotos, kokių partijų, politinių organizacijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.

Gavusi partijos, politinės organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl
politinės organizacijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti raštišką atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių įstatų nuorašą. Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios organizacijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose.

Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

Vyriausiojoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, politinei organizacijai. Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus tarybų rinkimų datą, partijų, politinių organizacijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia praėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Kiekvienas kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą rinkimų apygardoje.

Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu, likus 35 dienoms iki rinkimų, kandidatas raštu nepraneša savo pasirinkimo, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4089 žodžiai iš 8141 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.