Rinkimai
5 (100%) 1 vote

Rinkimai

ĮVADAS

Rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės valdžios institucijų suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai – rinkėjai iš daugelio kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki ir kuriems sutinka suteikti teisę valdyti valstybę. Per rinkimus vyksta aštri kova tarp įvairių politinių partijų bei renkamų kandidatų. Rinkimų vykdymas yra sunki procedūra reikalaujanti daug lėšų ir laiko. Šiame kontroliniame darbe pamėginsiu išnagrinėti pagrindinius klausimus susijusius su rinkimais bei rinkimus Lietuvos Respublikoje.

1. Rinkimų organizavimas

Rinkimai vyksta įstatymuose numatyta tvarka bei nustatytu laiku. Rinkimus skelbia

Prezidentas.

Rinkimų organizavimo procesas susideda iš šių sudedamųjų dalių ir etapų.

Rinkimų teisės nustatymas. Rinkimų teisė tai – piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems bei atstovauti tautai. Atitinkamai rinkimų teisė skirstoma į aktyviąją (rinkti) ir pasyviąją (būti išrinktam). Rinkimų teisės nustatymas tai vienas iš svarbiausių rinkimų įgyvendinimo organizacinių klausimų, nes vienoks ar kitoks jos sprendimas nulemia tai kaip praktiškai būtų įgyvendinta demokratija visos tautos teisę rinkti savo atstovus.

Nors demokratijos principas, kad rinkimuose dalyvauja visa tauta praktiškai neįgyvendinamas, nes tauta susideda iš skirtingų žmonių. Dalis iš jų mažamečiai ir negali dalyvauti rinkimuose kiti gali būti psichiniai ligoniai ir t.t. Todėl prieš pradedant organizuoti rinkimus reikia tiksliai nustatyti kurie piliečiai turi teisę rinkti tautos atstovus ir kas gali būti išrinktas. Rinkti tautos atstovus, kurie valdys valstybę yra sunkus ir atsakingas darbas.

Lietuvoje rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę aštuoniolika metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais. Kiekvienas turintis teisę rinkti LR pilietis rinkimuose turi po vieną balsą ar balsus, kurie yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti piliečio balsui ar balsams.

Kad pilietis galėtų dalyvauti rinkimuose jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, o tai apsprendžia cenzas. Cenzas – tai visuotinis rinkimo teisės suvaržymas – įstatymo numatytos sąlygos įgyti teisę dalyvauti rinkimuose. Saugiausiai yra naudojami amžiaus, lyties, išsilavinimo, sėslumo, tarnaujantiems valstybės kariuomenėje bei turto cenzai.

1. Amžiaus cenzas – kai rinkimų teisės suteikiamos ne visiems piliečiams,

o vyresniems tik tam tikrą amžių pasiekusiems piliečiams. Amžiaus cenzas ir šiandien yra plačiai taikomas. Aukštas amžiaus cenzas paprastai nustatomas asmenims, dalyvaujantiems prezidento rinkimuose.

2. Lyties cenzas – kai suteikiama rinkimų teisė tik vyrams ir nušalina nuo dalyvavimo rinkimuose moteris. Šis cenzas motyvuojamas tuo, kad nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios tarp abiejų lyčių nusistovėjo darbo ir funkcijų pasidalijimas. Vyrui atiteko visuomeniniai reikalai ir su tuo susijusios pareigos, o moteriai priklauso namų rūpesčiai ir vaikų auklėjimas. Todėl moterų įvedimas į politinį gyvenimą iškarto pakeistų susiklosčiusią politinių jėgų konfigūraciją.

3. Išsilavinimo cenzas – tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto lygio išsilavinimą.

Pvz.: mokėti valstybinę kalbą ar būtų visapusiškai susipažinęs su valstybės konstituciją.

4. Sėslumo cenzas – tai reikalavimas išgyventi tam tikrą laiką valstybės teritorijoje arba

rinkiminėje apygardoje. Šio cenzo tikslas neleisti dalyvauti rinkimuose atsitiktiniams žmonėms, nepakankamai susigaudantiems politinėje krašto situacijoje.

5. Tarnaujančių valstybės kariuomenėje cenzas – tai, kai kuriuose demokratinėse valstybėse rinkimų teisės neturintys asmenys. Šio cenzo motyvas toks, kad kariškiai gina ir saugo valstybės interesus, o karinė drausmė yra nesuderinama su dalyvavimu politinėse varžybose. Kariškiai neturi juose dalyvauti, jie turi vykdyti tik teisėtai suformuotus vyriausybės nurodymus.

6. Turto cenzas – tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto dydžio turtą arba jo mokesčiai valstybei būtų nemažesni už nustatytus. Šis cenzas motyvuojamas tuo, kad praturtėti niekam nedraudžiama, o turtingieji žmonės yra labiau suinteresuoti ir labiau geba protingai tvarkyti valstybinius reikalus, nes valstybės gerovė yra ir jų turto išsaugojimo garantija.

Aš manau, kad cenzų įvedimas yra visų tautos atstovų rinkimų teisės apribojimas, kuris laikomas demokratijos principų pažeidimu, nes piliečių dalyvavimas rinkimuose yra ne kažkokia tai pareiga, o neatimama kiekvieno piliečio teisė.

Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimines teritorijas. Rinkiminė apygarda – tai valstybės teritorijos dalis, kurioje skaičiuojami ir sumuojami rinkėjų balsai. Kiekviena rinkiminė apygarda piliečių patogumui gali būti padalyta į rinkimines apylinkes, kad visiems rinkėjams nereikėtų vykti į apygardos centrą, tačiau rinkėjų balsai skaičiuojami ir sumuojami pagal apygardas. Rinkimų apygardų ribų nustatymas yra labai svarbus visiems rinkimuose dalyvaujantiems politikams ir politinėms partijoms. Pagal apygardų ribų
išsidėstymą kompaktiškai gyvenantis vienos partijos rėmėjai gali būti suskaidyti į kelias apygardas – tokių atvejų partijos galimybės laimėti rinkimus sumažėja arba atvirkščiai – apygardų ribos gali išsidėstyti taip, kad vienos partijos šalininkų tam tikroje apygardoje atsiranda labai daug. Jei rinkiminėje apygardoje balsuojama už vieną deputatą – tokia apygarda vadinama vienmandate, o jei už keletą – daugiamandate. Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta į rinkimines apygardas ir rinkimines apylinkes.

Rinkėjų sąrašų sudarymas. Jie reikalingi tam, kad būtų galima kontroliuoti balsavusių rinkėjų skaičių bei išvengti apgaulių, kad tas pats asmuo negalėtų balsuoti keliose apygardose ar apylinkėse. Tai yra vienas iš svarbiausių rinkimų etapų. Šiuo metu yra dvi rinkėjų registravimo sistemos: p a s t o v i sistema – kai rinkėjas vieną kartą užsiregistravęs rinkiminėje apylinkėje turi teisę daugiau nesiregistruoti; p e r i o d i n ė sistema – kai pagal įstatyme numatytus terminus anuliuojami seni rinkėjų sąrašai – rinkėjai registruojami iš naujo ir kartų sudaromi rinkėjų sąrašai.

Kandidatų iškėlimas ir registravimas. Įvairiose valstybėse kandidatai keliami pagal nustatytas taisykles. Paprastai kandidatus iškelia ir remia politinės partijos ar politinės organizacijos, bet leidžiama ir pačiam piliečiui iškelti savo kandidatūrą. Įvairių kandidatų iškėlimo galimybės yra svarbi demokratijos sąlyga. Jeigu kokias nors kandidatūros pasiūlymui yra trukdoma, tai apribojama ir piliečių pasirinkimo galimybė. Didelis kandidatų skaičius irgi gali sunkinti pasirinkimą. Todėl registruojami tik tie kandidatai ir tik tiems leidžiama dalyvauti rinkimuose, kurių iškėlimas atitinka iš anksto nustatytas taisykles. Plačiausiai naudojama taisyklė – tai reikalavimas, kad kandidatas surinktų tam tikrą kiekį jį remiančių piliečių parašų, t.y. jeigu kandidatas nesurenka reikiamo kiekio parašų, nėra registruojamas ir jam neleidžiama balotiruotis.

Priešrinkiminė kampanija – tai laiko tarpas nuo kandidatų iškėlimo ir iki paskirtos rinkimų dienos registracijos pabaigos. Tuo metu kandidatai bei politinės partijos organizuoja susitikimus su rinkėjais, aiškina savo programines nuostatas, agituoja rinkėjus. Politinės partijos ar organizacijos priešrinkiminės kampanijos metu sunaudoja daug lėšų už televiziją, patalpas, plakatus ir taip toliau. Taip pat vyksta politinių partijų ir organizacijų tarpusavio debatai. Visų priešrinkiminių kampanijų tikslas paveikti rinkėją taip , kad jis balsuotų už rekomenduojamą kandidatą. Lietuvoje agitacinė kampanija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus seimo rinkimus – 30 valandų iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių negali būti balsavimo patalpoje ir 50 m atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Balsavimas vyksta iš anksto nustatytą dieną. Jos metu kiekvienas rinkėjas pats atvyksta į rinkiminę apylinkę kur jam turi būti sudarytos sąlygos slaptai užpildyti rinkiminį biuletenį. Lietuvoje visi rinkimai vykdomi slaptu balsavimu, tai yra kai rinkėjas balsavimo kabinoje pats užpildo biuletenį ir įmeta jį į urną. Lietuvos piliečiai, negalintys rinkimų dieną balsuoti savo rinkimų apylinkėse, pilietinę pareigą gali atlikti balsuodami paštu. Pirmąkart balsavimas paštu vyko 1992 metais. Vyriausioji rinkimų komisija tokią tvarką perėmė iš Švedijos. Prieš kiekvienus rinkimus (Seimo, savivaldybių ar Prezidento) balsavimas paštu yra truputį koreguojamas.

Rezultatų nustatymas ir mandatų suteikimas – tai baigiamoji ilgo proceso stadija. Apygardose balsavimo rezultatai susumuojami pagal, iš anksto nustatytą balsų skaičiavimo ir laimėjusio kandidato, nustatyta sistema. Daugiausia balsų surinkęs kandidatas patvirtinamas išrinktu ir gauna mandatą. Mandatas yra įgaliojimas ir teisė užimti pareigas dėl kurių varžėsi. Rezultatų nustatymo ir mandatų suteikimo tvarka mūsų šalyje apžvelgsime rinkimų formų nagrinėjime.

2. Rinkimų sistemos

Tik taip atrodo, kad labai lengva nustatyti rinkimų rezultatus, tereikia suskaičiuoti visus rinkėjų balsus ir nustatyti, kuris iš kandidatų jų gavo daugiausia. Būtent čia ir prasideda visas šio proceso sudėtingumas. Todėl kiekvienoje valstybėje prieš rinkimus yra nustatoma sistema, pagal kuria bus skaičiuojami ir vertinami rinkimų rezultatai. Rinkimų sistema – tai balsavimo rezultatų nustatymo būdas. Paprasčiau sakant, iš anksto yra susitariama kada kandidatus laikyti laimėjusiais arba pralaimėjusiais rinkimus. Kiekvienoje valstybėje nustatoma sava rinkiminė sistema, pritaikyta prie susiklosčiusios politinės realybės. Paprastai galima išskirti du pagrindinius rinkiminių sistemų tipus. Pati seniausia ir paprasčiausia yra daugumos atstovavimo arba kartais vadinama mažoritarinė rinkimų sistema, kuri kaip sako jau pats pavadinimas yra pagrįsta daugumos principu. Kita sistema, kuri buvo pradėta naudoti daugelyje Europos valstybių antroje XIX a. pusėje – proporcingo atstovavimo sistema. Ji paremta ne daugumos principu, o matematiškai tikslių mandatų paskirstymu tarp politinių partijų proporcingai gautų balsų skaičiui. Pastaroji
turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės.

Daugumos atstovavimo sistema. Taikant šią rinkimų sistemą valstybės teritorija padalijama į tiek apygardų, su daugiau ar mažiau vienodu gyventoju skaičiumi, kiek yra numatyta išdalinti mandatų. Todėl iš kiekvienos apygardos išrenkama tik po vieną atstovą. Pagal daugumos principą atstovu išrenkamas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia balsų. Ši sistema turi keletą privalumų. Rinkėjai balsuoja už kandidatus, kurie žinomi apygardoje arba tampa žinomais rinkiminės kampanijos metu. Taip pat ji užkerta kelią į valdžią smulkioms partijoms. Geriausiai ši sistema veikia kada šalyje dvi maždaug vienodo pajėgumo partijos – tai reiškia , kad po rinkimų parlamente lieka dvi pagrindinės politinės jėgos. Stiprioji – gavusi daugiausia balsų ir opozicija – gavusi mažiausiai balsų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1664 žodžiai iš 5534 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.