Rinkimai1
5 (100%) 1 vote

Rinkimai1

ĮVADAS

Rinkimai valstybės valdžios ir visuomenei vadovaujančiųjų organų sudarymo būdas. Taigi dabar visuomenėje labiausiai paplitusi demokratinių rinkimų forma. Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad visa valdžia priklauso žmonėms, tautai. Tačiau tayta savo valdžią įgyvendina netiesiogiai, o per renkamus atstovus (kandidatus). Taigi rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės vyriausybės suformavimas. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai – rinkėjai iš daugelio pasiūlytų kandidatų išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki, patiki atstovų iki rinkiminiais pažadais ir sutinka auteikti jiems teisę valdyti valstybę. Per rinkimus užverda politinės kovos tarp priešingų renkamųjų atstovų stovyklų. Taigi per rinkimus išrinkti piliečiai atstovaus žmonėms ir turėtų vykdyti jų paliepimus, bet tai ne visada yra daroma. Rinkimų vykdymas, jų organizavimas, politinių partijų kandidatų kėlimas yra labai sunkus procesas pareikalaujantis daug lėšų bei laiko. Rinkimai dažnai iš demokratijos įgyvendinimo formos pavirsta savotišku spektakliu, propogandos kampanija, kurios tikslas ne tautos atstovų išrinkimas, o esamo rėžimo pozicijų sutvirtinimas ir įteisinimas. Rinkimai remiasi ir yra demokratiški tik tuomet, kada nėra pažeidžiamos rinkimų teisės bei rinkime dalyvaujo tik tos valstybės piliečiai. Rinkimai labai puiki priemonė vyriausybės valdžios legitimumui užtikrinti.

Tačiau tik rinkimais sudaryta vyriausybė turi patį tvirčiausią pagrindą savo valdžiai pateisinti, savotišką ne abejotinai teisėtos valdžios aureolę. Taigi rinkimai buvo sumanyti tam, kad būtų galima įgyvendinti demokratiją. Rinkimai – gana sudėtinga procedūra, ištisas įvairių vienas po kito einančių veiksmų procesas. Tad šiamia referate bus apsprendžiami pagrindiniai su rinkimais susijusiais klausimais.

1. CENZŲ TIPAI

Kiekvienas pilietis turi teise dalyvauti rinkimuose, tačiau kai kuriems asmenims ši teisė nesuteikiama ir dar daugelį apribojimų apsprendžia cenzai. Cenzas – tai visuotinis rinkimo teisės suvaržymai – įsatatymo nustatytos sąlygos įgyti teisei dalyvauti valstybės valdžios atstovaujamųjų organų sudaryme. Labiausiai paplitę yra amžiaus, lyties, išsilavinimo, sėslumo, tarnaujantiems valstybės kariuomenėje bei turto cenzai.

• Amžiaus cenzas – tai rinkimų teisės suteikimas ne visiems piliečiams, o vyresniems, tik tam tikrą amžių pasiekusiems piliečiams. Amžiaus cenzas ir šiandien yra plačiai taikomas. Daugelyje valstybių skiraisi galimybės pasinaudoti aktyviąja ir pasyviąja rinkimų teise. Aukštas amžiaus cenzas paprastai nustatomas asmenims, dalyvaujantiems valstybių prezidentų rinkimuose.

• Lyties cenzas – suteikia rinkimų teisę tik vyrams ir nušalina nuo dalyvavimo rinkimuose moteris. Šis cenzas motyvuojamas tuo, kad nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios tarp abiejų lyčių nusistovėjo darbo ir funkcijų pasidalijimas. Vyrui atiteko visuomeniniai reikalai ir su tuo susijusios pareigos, o moteriai priklauso namų židinio rūpesčiai ir vaikų auklėjimas. Todėl moterų įvedimas į politinį gyvenimą ( o juk jos sudarytų apie pusę visų rinkėjų) iš karto pakeistų susiklosčiusą politinių jėgų konfiguracija.

• Išsilavinimo cenzas – tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto lygio išsilavinimą. Pavyzdžiui, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą arba žinoti pagrindinius valstybės konstitucinius teiginius – tai tipiškas išsilavinimo cenzo atvejis. Šitoks cenzo tipas buvo plačiai taikomas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur didžioji dauguma piliečių yra kilusi iš emigrantų, atvykusių iš įvairiausių Europos kraštų ir ne visada pakankamai mokančių anglų kalbą.

• Sėslumo cenzas – reiškia reikalavimą išgyventi tam tikrą laiką valstybės teritorijoje, arba rinkiminėje apygardoje. Šio cenzo tikslas – neleisti dalyvauti rinkimuose atsitiktiniams žmonėms, nepakankamai susigaudantiems politinėje krašto situacijoje.

• Tarnaujantiems valstybės kariuomenėje – kai kuriose demokratinėse valstybėse balsavimo teisės neturi asmenys tarnaujantys valstybės kariuomenėje. Šio cenzo motyvas toks, kad kariškiai gina ir saugo visos valstybės interesus, o karinė drausmė nėra suderinama su dalyvavimu vidinėse politinėse varžybose. Kariškiai neturi jose dalyvauti, jie turi vykdyti tik teisėtai suformuotos vyriausybės nurodymus.

• Turto cenzas – tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto dydžio turtą arba jo mokesčiai valstybei būtų ne mažesni už nustatytuosius. Šis cenzas motyvuojamas tuo, kad praturtėti niekam nedraudžiama, o turtingieji žmonės yra labiau suinteresuoti ir labiau geba protingai tvarkyti valstybinius reikalus, nes valstybės gerovė yra ir
jų turto išsaugojimo garantija.

Kita besiginčijanti pusėcenzinius visos tautos atstovų rinkimų teisės apribojimus laiko demokratijos principų pažeidimu, nes piliečių dalyvavimą rinkimuose laiko ne pareiga, ne tarnyba savo tautai, o neatimama kievieno piliečio teise. Todėl, norint suformuoti tikrai teisėtą ir demokratinę vyriausybę, reikia leisti dalyvauti rinkimuose visiems, išskyrus tik mažamečius, bepročius ir nusikaltėlius.

2. RINKIMŲ SISTEMOS

Kiekvienoje demokratinėje valstybėje dar prieš rinkimus yra nustatoma sistema, pagal kurią bus skaičiuojami ir vertinami rinkimų rezultatai. Rinkimų sistema juridinių požiūriu – tai balsavimo rezultatų nustatymo būdas; politiniu – įrankis, kuriuo naudodamiesi, viena ar kita politinė grupuotė stengiasi gauti daug vietų atstovaujamo jų institute. Paprasčiausiai kalbant, iš anksto yra susitariama, kada kandidatus laikyti laimėjusiais arba pralaimėjusiais rinkimus. Kiekvienoje valstybėje yra nustatoma sava rinkimų sistema, pritaikyta prie susiklosčiusios politinės realybės. Rinkti atstovus į parlamentą (tautos atstovybę) galima dviem būdais. Pati paprasčiausia ir seniausia yra daugumos atstovavimo arba kartais vadinama mažoritarine (pranc. majorite – dauguma) rinkimų sistema, kuri, kaip sako pats pavadinimas, yra pagrįsta daugumos principu. Kita sistema, kuri buvo pradėta naudoti daugelyje Europos valstybių antroje XIXa. pusėje, – proporcingo atstovavimo sistema. Ji paremta ne daugumos principu, o matematiškai tikslių mandatų paskirstymu tarp politinių partijų proporcingai gautų balsų skaičiui. Pastaroji sistema turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės.

 Daugumos atstovavimo sistema. Pagal šią rinkimų sistemą smulkios politinės grupuotės (partijos) į parlamentą nepatenka. Po rinkimų jame lieka dvi, pagrindinės politinės jėgos: stipresnioji, gavusi daugiausia balsų, ir opozicija, surinkusi mažiau balsų. Taikant šią rinkimų sistemą, valstybės teritorija padalijama į tiek apygardų su daugiau ar mažiau vienodu gyventojų skaičiumi, kiek yra numatyta išdalyti mandatų. Todėl iš kiekvienos apygardos išrenkama tik po vieną atstovą. Pagal daugumos principą atstovu išrenkamas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia balsų. Daugumos atstovavimo sistema gali turėti du variantus:

• paprastosios daugumos sistema – tai tokia sistema, pagal kurią pergalei rinkimuose pasiekti užtenka laimėti paprastą apygardos rinkėjų balsų daugumą. Kandidatas laikomas laimėjusiu, kada jis surenka 20 visų, apygardoje galinčių balsuoti žmonių. Tokia rinkimų sistema jau nuo seno taikoma Didžiosios Britanijos ir Japonijos parlamentų rinkimuose.

• absoliučios daugumos sistema. Norint laimėti rinkimus pagal šį mažoritarinės sistemos variantą, kandidatui reikia surinkti absoliučią daugumą rinkėjų balsų, t.y. 50 + 1 balsas. Todėl dažnai pasitaiko jog kandidatai nesurenka daugumos balsų, dėl to prireikia organizuoti antrą rinkimų turą.

Kaip tik dėl to daugumos atstovavimo sistema yra paranki didelėms partijoms, tačiau labai neparanki mažumoms ir mažoms partijoms. Iš tikrųjų tos partijos, kurios neturi didelios įtakos ir kurias remia nedidelis rinkėjų skaičius, neturi šansų kada nors laimėti rinkimus, kuriuose dėl mandato rimtai varžosi tik dvi stambiausios partijos. Mažai partijai belieka arba prisidėti prie kurios nors iš didelių partijų, arba visai išnykti iš politinio gyvenimo.

Vienintelė galima išimtis, kai maža partija gali susilaukti sėkmės, tai didelė tos partijos įtaka vienoje ar keliose apygardose. Tik tada jos atstovai gali laimėti.

Ši sistema patogi tuo, kad rinkimų ir agitacijos laikotarpis palyginti neilgas – apie mėnesį. Laiką paleisti parlamentą ir skelbti naujus rinkimus parenka premjeras. Parlamento kadencija – 5 metai. Bet premjeras gali paleisti parlamentą ir anksčiau. Jis parenka tokį laiką, kuris patogiausias jo partijai tam, kad vėl laimėtų rinkimus.

Tačiau daugumos atstovavimo sistema turi ir esminių trūkumų, tokių kaip: taikant daugumos principą, net ir mažą persvarą gavęs kandidatas laimi rinkimus ir gauna mandatą. Kitas trūkumas būtų, tai jog galimi net tokie kuriozai, kada daugiau balsų gavusi partija (skaičiuojant ne pagal apygardas, o visos valstybės mastu) gauna mažiau vietų parlamente. Tačiau šalia šių trūkumų būtų galima paminėti ir kai kuriuos privalumus. Pirmiausia tą, kad ji verčia visas politines jėgas mesti tarpusavio nesutarimus ir rietenas, jungtinis ir grupuotis į dvi pagrindines partijas ar partijų blokus. Tačiau jau dabar reikia pažymėti, kad stipri dviejų partijų konkurencija skatina kiekvieną iš tų partijų nuolat atnaujinti savo
programas ir prisitaikyti prie rinkėjų reikmių.

Kitais žodžiais tariant, daugumos atstovavimo sistema labai teigiamai veikia partijų gyvenimą ir skatina jas orentuotis ne į kokias nors ideologijas ir doktrinas, o visų pirma į rinkėjų interesus.

 Proporcingo atstovavimo sistema. Minėti mažoritarinės sistemos rinkimų trūkumai paskatino daugelio Europos valstybių vyriausybes pakeisti ją nauja, iš pirmo žvilgsnio atrodančia tobulesne sistema.

Proporcingo atstovavimo sistemos rinkimų atveju visoms partijoms ( politinėms grupėms) parlamente atstovaujama proporcingai, pagal tai, kiek jos gavo balsų per rinkimus. Taigi net ir mažiausios politinės partijos (grupuotės) turi savo atstovų parlamente. Esant šiai sistemai būna sunku suformuoti vyriausybę, nes po rinkimų parlamente vyrauja politinių grupuočių gausa. Paprastai mėginama sudaryti koalicinę vyriausybę iš kelių partijų. Kartais jeigu dėl tokios koalicijos nesutariama, sudaroma laikina mažumos vyriausybė, o tikrosios vyriausybės sudarymas atidedamas vėlesniam laikui.

Proporcingo atstovavimo idėja yra paprasta. Atstovaujamos turi būti visos partijos, tačiau ne vienodai, o proporcingai per rinkimus gautų balsų skaičiui. Todėl ši sistema yra daug palankesnė įvairioms mažumoms ir mažoms partijoms, nes ir už jas atiduoti rinkėjų balsai nepražūva, bet irgi yra atstovaujami.

Organizuojant rinkimus į proporcingo atstovavimo sistemą, valstybės teritorija irgi suskirstoma į apygardas su daugmaž vienodu rinkėjų skaičiumi. Tačiau apygardų yra daug mažiau, nei išdalyta mandatų, ir jos būna daug didesnės, negu tikant mažoritarinę sistemą, nes iš kiekvienos apygardos renkamas ne vienas atstovas, o proporcingai rinkėjų balsavimo rezultatams paskirstomi keli ar net kelioliką mandatų. Šiai sistemai įgyvendinti turi būti sudarytos daugiamandatės apygardos.

Išskirtinė proporcingo atstovavimo sistemos ypatybė yra ta, kad čia varžosi ne atskiri asmenys, pretenduojantys į mandatą, o partijos. Kiekviena partija sudaro savo kandidatų sąrašą visiems apygardai skirtiems mandatams užimti. O rinkėjai balsuoja ne už vieną ar kitą asmenį, o būtent už vienos ar kitos pateiktos partijos sąrašą.

Po balsavimo suskaičiavus kiek už kokį sąrašą buvo atiduota balsų, mandatai proporcingai padalijami visoms partijoms. O kurie asmenys iš pateito sąrašo bus laikomi išrinktais, nusprendžia jau pati partija. Pavyzdžiui, jei rinkiminiai apygardai buvo skirti 8 mandatai, tai partija buvo sudariusi savo 8 kandidatų sąrašą. Po rinkimų paaiškėjus, kad laimėti 3 mandatai, partija turi nuspręsti, kas iš 8 sąraše esančių gaus tris laimėtus mandatus.

Sudėtingiausia problema, su kuria susiduria proporcingo atsovavimo sistema – tai proporcijų apskaičiavimo formulės pasirinkimas. Mat priklausomai nuo pasirinktos formulės rezultatai gali būti palankesni arba didesnėms, arba mažesnėms, arba vidutinėms partijoms. Kiekviena valstybė sprendžia šią problemą savaip, tai priklauso nuo įvairių politinių jėgų tarpusavio santykio. Todėl kiekvienoje valstybėje yra vartojamos vis kitokios proporcijų skaičiavimo formulės bei įvarios tų pačių formulių modifikacijos.

Kita vertus proporcingo atstovavimo sistema turi ir akivaizdžių trūkumų, palyginti su mažoritarine sistema. Silpna vieta proporcingo atstovavimo sistemos yra ta, kad rinkėjai balsuoja ne už konkretų asmenį, o už partiją. Vadinasi, rinkėjai negali kontroliuoti, kurie konkrečiai asmenys bus išrinkti. Šitą trūkumą kartais bandoma konpensuoti, sudarant galimybę rinkėjams ne tik pasirinkti pageidaujamą partijos sąrašą, bet ir pareikšti savo nuomonę dėl tame sąraše įrašytų kandidatų. Tačiau tai yra sunkiai įgyvendinama.

Proporcingo atstovavimo sistema taip pat skatina partijų skaičiaus didėjimą, bei stambių partijų skaldimąsi ir fragmentaciją į mažesnes partijas. Todėl taikant proporcingo atstovavimo sistemą valstybėje visada susiklosto daugiapartinė sistema. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad partijų įvairovė yra sveikintinas dalykas, tačiau partijų gausybė sunkina tiek valstybės valdymą, tiek pačių rinkėjų pasirinkimą. Kai kurios valstybės, siekdamos apriboti partijų fragmentaciją, yra įsivedusios vadinamąjį minimalaus atstovavimo “slenkstį”. Tarkime, jeigu partija surenka visos šalies mastu 2 rinkėjų balsų, ji išviso negali būti atstovaujamoji.

Pagaliau proporcingo atstovavimo sistema silpnina ir partijų atsakomybę savo rinkėjams. Mažoritarinės sistemos taikymo atveju partija, netekusi keleto procentų balsų, rinkimus pralaimi ir turi nuodugniai peržiūrėti savo politiką, o proporcingo atstovavimo sistemos atveju kelių procentų praradimas mažai ką reiškia, nes partija, nors ir prarastų dalį mandatų, vis tiek
bus atstovaujama.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2111 žodžiai iš 6885 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.