Rinkos gyvuoja visur
5 (100%) 1 vote

Rinkos gyvuoja visur

Rinkos gyvuoja visur, kur tik žmonės sueina, norėdami pirkti ir parduoti savo prekes ir paslaugas. Prekių ir paslaugų mainymas į pinigus- tai dirvonai žmonėms plėtoti verslą. Ar rinkos visada esti konkurentiškos ir veiksmingos? Rinkos ekonomikos sąlygomis įmonių (firmų) gamybos konkurencija ne tik neišvengiama, bet ir būtina, nes skatina kelti gaminių techninį lygį, ieškoti naujų rinkų ir kt. Konkurencinė rinka turi privalumų. Gamintojai stengiasi mažinti gamybos kaštus ir šitaip didinti pelną. Kuo mažesni gamybos kaštai, tuo ji veiksmingesnė, tuo žemesnės kainos. Konkurencinių rinkų sąlygomis gamintojai stengiasi gaminti geresnius produktus ir prisivilioti daugiau pirkėjų.

Konkurencija (competition) –tai rinkos situacija, kai yra pakankamai daug pirkėjų ir pardavėjų, egzistuoja laisvo įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos galimybės bei prieinama informacija apie kitų gamintojų kainas; tai tokia rinkos sandaros (struktūros) forma, kurioje firmų aptarnaujančių rinką skaičius parodo, kokia yra rinka.

Kitaip tariant, konkurenciją galima suvokti kaip varžybas tarp pirkėjų ir pardavėjų, perkant ir parduodant prekes ar paslaugas. Tai toks reiškinys, kai firmos konkuruoja vienos su kitomis dėl savo prekių pirkėjų(ryški firmų kova, remiantis kainų skirtumais, prekių ir paslaugų įvairove).

Tobulos konkurencijos rinkoje atskiras pardavėjas ar atskiras pirkėjas savo sprendimu negali paveikti (pakeisti) rinkos kainos. Kiekvienas pirkėjas ir pardavėjas prisitaiko prie kainos. Kaina nusistovi savaime.Tobula konkurencija yra tada, kai yra pakankamai daug pardavėjų ir pirkėjų, o atskiras pirkėjas ar pardavėjas neturi jokios įtakos rinkos kainoms.Tobula konkurencija trumpinama tiesiog konkurencija

Tobuloji konkurencija

(perfect competition or atomistic competition)- rinkos sandaros tipas, kurį apibūdina:

a) daug firmų ir pirkėjų, t.y. didelis skaičius nepriklausomai veikiančių firmų ir pirkėjų; kiekviena firma ir pirkėjas yra pakankamai smulkūs, kad galėtų daryti įtaką parduodamo produkto kainai;

b) vienarūšiai produktai, t.y. konkuruojančių firmų siūlomi produktai, kurie yra vienodi ne tik fizinėmis ypatybėmis, bet taip pat laikomi vienodais pirkėjų, neteikiančių pirmenybės skirtingų gamintojų produktams;

c) laisvas įėjimas į rinką ir išėjimas iš jos, t.y. nėra kliūčių įeiti naujoms firmoms arba trukdymų esamiems pardavėjams išeiti;

d) visiškas pirkėjų ir pardavėjų rinkos pažinimas.

Tobulosios konkurencijos rinkose pardavėjai nekontroliuoja tos kainos, kuria jie parduoda. Kainą lemia bendroji rinkos paklausa ir pasiūla. Atskira firma gamina mažą bendros pramonės gamybos apimties dalį, todėl jos pačios gamybos padidėjimas ar sumažėjimas neturės labai didelės įtakos visai pasiūlai, o kartu ir kainai. Be to, turint galvoje begalinį kryžminį paklausos elastingumą tarp konkuruojančių pardavėjų vienarūšių prekių, joks pardavėjas negali pakelti savo kainos, palyginti su vyraujančios rinkos kaina, neprarasdamas visų savo klientų.Taigi, paklausos kreivė, su kuria susiduria firma, esant vyraujančiai rinkos kainai, bus horizontali tiesė. Todėl ribinės pajamos (MR)lygios vidutinėms pajamoms (AR)Konkuruojanti firma yra kainos gavėja ir priima kainą, tiesiog laisvai priderina savo produkciją prie pelningiausio lygio.Taigi, firma toliau gamins papildomas prekes tol, kol kaina pranoks ribines sąnaudas. Kai MR=AR, firma maksimizuos pelną. Brėžinys a vaizduoja firmos ir pramonės šakos trumpos konkurencinės pusiausvyros būklę.

Vienodų skaičiaus firmų atskiros pasiūlos grafikai(MC S) yra lygiagrečiai sudedami ir gaunama pramonės šakos pasiūlos kreivė (SS).Atsižvelgiant į pramonės šakos paklausą(DD), trumpo laikotarpio pusiausvyros kaina ir produkcijos apimtis bus lygi P 6 ir Q E.

Imdama pusiausvyrą atskaitos tašku, konkuruojanti firma nustato savo pelną maksimaliai didinančią produkciją Q F lygiu (P=MC) ir šiuo atveju gauna ekonominį pelną. ( PF xyz).

Ilgo laikotarpio pusiausvyros būklė gali būti nustatyta, įvertinant pelno maksimizavimo, laisvo įėjimo į rinką bei išėjimo iš rinkos sąlygas. Jeigu pardavėjai gauna antpelnį, tuomet naujų išteklių pritraukta į tą pramonės šaką, tuo padidinant visą rinkos pasiūlą ir sumažinant rinkos kainą. Šis procesas tęsis tol, kol bus nurungtas viršpelnis.

Brėžinys b rodo firmos ir pramonės šakos ilgosios konkurencinės pusiausvyros būklę.Atsižvelgiant į nepakitusią pramonės šakos paklausą (DD), ilgalaikės pusiausvyros kainą ir produkcija pramonės šakoje atitinkamai yra P1E ir Q1E. Pagal pusiausvyros kainą firma nustato savo pelno maksimizavimą taške Q1f, kur P=MC minimalių trumpo laikotarpio vidutinių sąnaudų taške.

Tobuloji konkurencija rinką padaro veiklesnę negu kitos rinkos organizavimo formos. Rinkos produkcija optimizuojama mažiausiomis tiekimo sąnaudomis; vartotojams nustatoma kaip tik minimalioms tiekimo sąnaudoms lygi kaina, tiekėjai gauna įprastą pelną. Tačiau konkurencinio parankumo išvada remiasi keletu sąlygų, kurių viena yra ta, kad smulkių laisvai konkuruojančių firmų ir didelių oligopolinių bei monopolinių tiekėjų sąnaudų sandaros yra vienodos.

Labai svarbu gamintojui suprasti,
kaip kaina gali paveikti realizavimą. O tai priklauso ir nuo rinkos struktūros: ar ji yra konkurencinė, ar monopolinė.

Tobulos konkurencijos rinkai būdingos šios sąlygos:

1. Daug pirkėjų ir pardavėjų. Tai reiškia, kad vienos firmos dalis rinkoje pagal parduodamos produkcijos kiekį yra mažesnė už 1% visų pardavimų konkrečiu periodu. Todėl firmų bus ne 3 ar 10, bet ne mažiau kaip porą šimtų.

2. Pavienis pirkėjas ar pavienis pardavėjas yra kainos “pripažintojas”(price taker: nė vienas neturi jokios kitos įtakos kainai. Jei firma turi pusę rinkos, tai, jai išėjus, kaina iš karto pakils; firmai padidinus produkcijos apimtį 2 kartus, kaina iš karto kris,- firma turi rinkos jėgą.

Vienokiu ar kitokiu būdu išreikšta konkurencija –varžymasis dėl viršenybės visuomenėje egzistuoja nuolat. Bet koks varžymasis dėl viršenybės buvo paremtas arba pačia grubiausia prievarta, arba asmens laisvės paneigimu ar apribojimu.

Konkurencijos koncepcija taip, kaip ji suprantama šiandien, gimė kartu su klasikine ekonomikos mokykla. Tik tada buvo atrastas ir darbo pasidalijimas, ir konkurencija, įvertinta šių reiškinių reikšmė, įsitikinta, kad tik šių natūralių žmonių sugyvenimo principų pripažinimas gali garantuoti taiką ir gerovę. Konkurencija nuo tol laikoma taikiu varžymusi dėl įtikimo vartotojui, o tuo pačiu – ir pažangos varikliu.

Vyraujančios konkurencijos koncepcijos pagrindas yra vadinamųjų susitarimų, ribojančių konkurenciją, ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas.Be to, prie jos prisišlieja tokie elementai, kaip susiliejimų kontrolė ir”sąžiningos” konkurencijos užtikrinimas. Deja, beveik visų šių elementų įgyvendinimas reikalauja vienaip ar kitaip apriboti privačių susitarimų laisvę.Deja, pamirštama, kad būtent tai yra pagrindinė vertybė, kuriai apsaugoti yra skirta teisė apskritai ir konkurencijos teisė.

Klaidinga konkurencijoje įžvelgti vien tik kainų konkurenciją.Visi girdėjome vadovėlines tiesas apie idealią rinką ir tobulą konkurenciją, tačiau nereikia pamiršti, kad tobula konkurencija visuomet yra tik teorinė konstrukcija, realybėje grynu pavidalu neįmanoma ir modifikuota daugelio veiksnių. Konkurencijos kintamieji nėra vien kaina, bet ir kokybė, nauja prekė, nauja pasiūla. Galimybės sėkmingai įsitraukti į konkurencinę kovą taipogi lemia daugybė veiksnių – pardavimo strategija, organizavimosi forma, nauja technologija ir kiti veiksniai. Pagrindinis konkurencijos tikslas- sąlygų konkuruoti sudarymas. Laisvas įėjimas į rinką, kurioje nėra valdžios teikiamų privilegijų, bet kokiu atveju yra esminė konkurencijos sąlyga. Šios sąlygos egzistavimui trukdo licencijos, mokestiniai barjerai(muitai, žyminis mokestis), smulkmeniški privalomi standartai, išstumiantys iš rinkos ne tiek blogas kiek kitokias prekes.

Terminas konkurencija yra skirtingai vartojamas ekonomikoje ir versle(biznyje).Konkurencinį pranašumą įmonė gali arba siūlydama pirkėjui panašios vertės prekes kaip ir konkurentai, bet jas kurdama, gamindama ir parduodama su mažesnėmis išlaidomis, arba siūlydama pirkėjui vertingesnes prekes, už kurias pirkėjas sutinka daugiau mokėti. Taigi konkurencinį pranašumą įmonė gali įgyti dviem būdais: mažindama išlaidas arba diferencijuodama prekes.

Mažindama išlaidas, įmonė siekia sukurti, pagaminti ir parduoti prekes su mažesnėmis negu konkurentų išlaidomis.Parduodama prekę tokia pat kaina kaip ir konkurentai parduoda ar net šiek tiek mažesne kaina, įmonė gauna didesnį pelną.

Diferenciacija- tai sugebėjimas aprūpinti pirkėją unikaliomis arba vertingesnėmis prekėmis, pasižyminčiomis ypatingomis vartotojiškomis savybėmis arba papildomomis paslaugomis(pvz., aptarnauti prekę po pardavimo). Diferenciacija leidžia įmonei nustatyti didesnes kainas ir garantuoja didesnius pelnus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1378 žodžiai iš 4483 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.