Rinkos organizacinės formos ir jų palyginimas
5 (100%) 1 vote

Rinkos organizacinės formos ir jų palyginimas

TURINYS

ĮVADAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3

1.RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOS SAMPRATA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4

1.1. Rinkos ekonomikos sistemos sąvoka. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

1.2.Vartotojų poreikių tenkinimas skirtingose rinkos ekonomikos sistemose. . . . . . . . . . . . . . . . .5

1.3. Rinkos organozacinės formos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5

2. TOBULOS KONKURENCIJOS RINKA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8

2.1. Tobulos konkurencijos privalumai ir trūkumai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8

2.2. Tobula konkurencija ir efektyvumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

2.3.Tobulos konkurencijos organizavimo forma. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .15

3. MONOPOLINĖ RINKA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .17

3.1. Monopolijos susiformavimo priežastys. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

3.2. Monopolijų rūšys. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

3.3. Monopolijos kainodara. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .21

3.3.1. Kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .21

3.3.2. Monopolijos pelno maksimizavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22

3.4. Monopolijos reguliavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .23

3.4.1. Antimonopolinis reguliavimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .23 4.MONOPOLINĖS KONKURENCIJOS RINKA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .25

4.1 Monopolinė konkurencijos sampratą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .25

4.2 Monopolinės konkurencijos rinkos ekonominis efektyvumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .28

5. OLIGOPOLINĖ RINKA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

5.1 Oligopolinės rinkos sąvoka. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . 31

5.2 Oligopolinė rinkos struktūra. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33

5.3 Oligopolinės rinkos vystymosi veiksniai. Rinkos struktūros tipų palyginimas. . . . . . . . . . .35

IŠVADOS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .37

LITERATŪRA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38

RINKOS ORGANIZACINĖS FORMOS IR JŲ PALYGINIMAS

Įvadas

Geras rinkos mechanizmo funkcionavimas šiuolaikiniame pasaulyje yra tiesiog būtinas, nes tik jo dėka visuomenei galima maksimaliai patenkinti atsiradusius poreikius. Nuolatinis žmonių poreikių augimas ir naujų įmonių įėjimas į rinką verčia ieškoti tokių gamybos būdų, kurie būtų patys efektyviausi, t.y. tokie, kuriems esant mažiausiais kaštais būtų pagaminama kuo daugiau produkcijos ar suteikiama paslaugų, o tuo pačiu, kad gamintojai padidintų savo pajamas. Tačiau dėl elementariausių klaidų rinkos vystymosi tempai gali sulėtėti, o kartais patirti ir nuosmukį. Dėl to visuomenė praranda tai, ką taip sunkiai įsigijo, o dažnas gamintojas išgyvena ateities planų žlugimą. Tokios krizės dažniausiai patiriamos stichinių nelaimių, karų ir panašiais atvejais. Taip pat nereikia pamiršti, kad dėl to gali būti kalti ir priimti neteisingi sprendimai tų verslininkų, kurie turi gana didelę įtaką tam tikroje rinkoje. Neišvengiami sutrikimai dar patiriami šalyje atliekant valstybinio masto reformas bei valstybei stengiantis išspręsti susidariusią ekonominę problemą, dėl kurios atsiranda nauja, o tai ypatingai parodo rinkos mechanizmo sudėtingumą.

Rinka, pačioje savo formavimosi pradžioje apėmusi tik paprasčiausius natūrinius mainus, ilgainiui išsivystė į ypač sudėtingą ir daugialypę sistemą, apėmusią visą civilizuotą pasaulį. Tai lėmė ne tik siekimas geriau patenkinti gausėjančius vartotojų norus, bet ir technologinis progresas bei mokslo raida. Tačiau rinkos pažanga susiduria su viena opiausių problemų – tai ribotų išteklių, tokių kaip nafta, anglis, dujos ir kt., naudojimas. Visiems gerai suprantama, jog vieną kartą šie ištekliai pasibaigs ir jeigu nebus rastas pakaitalas – ekonomikos laukia ilgalaikis sąstingis, o galbūt net ir nuosmukis. Dėl to rinkos ekonomika yra vienas iš geriausių būdų spręsti tokio tipo problemas.

Šiuo darbu pabandysiu įvertinti rinkos ekonomikos sistemos veikimo sąlygas – kaip ji
tenkina visuomenės poreikius bei su kokiomis kliūtimis susiduria jų siekdama.

Tuo tikslu kursiniu darbu supažindinsiu su rinkos ekonomikos sistemos sąvoka, su pagrindinėmis rinkos organizavimo formomis, su kiekviena forma supažindinsiu atskirai, išsamiai, o galiausiai pateiksiu šių formų skirtumus, panašumus. Supažindinsiu su įmonės paklausos kreivėmis kiekvienoje struktūroje, su įmones pelno maksimizavimo kreivėmis, su pasaulyje egzistuojančiomis pagrindinėmis šios sistemos alternatyvomis, taip pat tikslais, kurių siekia ekonomikos sistema, kad vykdydama savo funkcijas padidintų visuomenės gerovę. Galiausiai pateiksiu, mano manymu, šios temos svarbiausius teiginius.

Šio kursinio pagrindinis uždavynis yra tiksliai apibūdinti rinkos organizacines formas ir jas palyginti, parodyti panašumus ir skirtumus, privalumus ir trūkumus.

1. RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOS SAMPRATA

1.1 RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOS SĄVOKA

Žmonės negalėdami (ar nesugebėdami) patys patenkinti visų savo poreikių (pavyzdžiui, pasigaminti jiems reikalingų daiktų) ir, kad galėtų įsigyti tai ko jiems reikia, atlieka mainų arba pirkimo-pardavimo sandėrius. O tam, kad vyktų tokie mainai, reikalinga, jog visuomenė būtų pasiskirsčiusi (pasidalinusi) darbais, t.y. vieni kirstų medžius, kiti gamintų baldus, o treti juos naudotų. Tokiu būdu visuomenėje atsirastų primityvūs rinkos santykiai.

Rinka – sąvoka, turinti daug prasmių ekonomikos teorijoje. Dažnai rinka vadinama vieta, kurioje žmonės perka ar parduoda prekes ir išteklius. Tačiau toks apibrėžimas yra per siauras. Platesnis apibrėžimas apima kainų sandėrius, paprastai besireiškiančius tarp pardavėjų ir pirkėjų, kurių sprendimai ir perkamoji galia formuoja paklausą bei pasiūlą bei jų tarpusavio ryšį. Taigi rinka– tai visuma ekonominių santykių, kuriuose reguliuoja paklausos ir pasiūlos, kainodaros, konkurencijos ir kiti objektyvūs ekonomikos dėsniai.Verslo įmonių rinka užtikrina pagrindinių ekonomikos klausimų – ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti – sprendimą.

Kitais žodžiais, tai vieta, kurioje ekonominiai subjektai perka-parduoda prekes bei paslaugas ir kitus išteklius. Tai mainų procesas, kuriame susitinka produktų, ekonominių išteklių ar vertybinių popierių pardavėjai ir pirkėjai.

Tačiau ne visada tokia rinka gerai funkcionuoja – vieni čia pralobsta, kiti – nuskursta. Todėl šiam mechanizmui reikalinga nešališka kontrolė. Tokią funkciją atlieka šalyje sukurti įstatymai ir asmenys, prižiūrintys, kad jų būtų laikomasi. Kiek valstybė kišasi į rinkos mechanizmą apibūdina ekonomikos sistemos.

Paprastai ekonomikos vadovėliai šį terminą apibrėžia taip:

Ekonomikos sistema – trūkumo ir pasirinkimo problemų sprendimo būdas.

Tai reiškia, kad ekonomikos sistema paskirsto retus išteklius taip, kad būtų patenkinti visi visuomenės poreikiai ir kad ištekliai būtų kuo efektyviau panaudoti.

Vadinasi rinkos ekonomikos sistema galime vadinti trūkumo ir pasirinkimo problemų sprendimo būdą, jame dalyvaujant ekonominių santykių visumai, kai gamintojo priimami sprendimai – ką ir kaip gaminti – remiasi informacija apie rinkoje esamą pasiūlą ir paklausą.

Kiekviena valstybė ar atskira visuomenė per savo vystymosi laiką, dėl skirtingos geografinės padėties, turimų išteklių kiekio, istorinės raidos, turi sukūrusi tik jai būdingą rinkos ekonomikos sistemą, t.y. tuos problemų sprendimo būdus, kuriais remiasi toje šalyje gyvenantys piliečiai.

1.2. VARTOTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMAS SKIRTINGOSE RINKOS EKONOMIKOS SISTEMOSE

Tobulos rinkos gyvenime nerasime. Niekad nebūna situacijos, kai, pavyzdžiui, visos kainos kiekvienu momentu būtų tinkamos ir atspindėtų tikslią informaciją. Įvairiausi rinkos trūkumai yra realybė, su kuria rinkos ekonomika visada turi grumtis. Šie trūkumai turi būti įvertinti, palyginti su tais trūkumais, kuriuos dažnai lemia tiesioginis valdžios kišimasis. Todėl valdžia, prieš imdamasi taisyti rinkos trūkumus, turi būti visiškai tikra, kad jos reguliavimo priemonės nepadarys dar daugiau žalos.

Laisva rinka atrodo naudinga daugumai ir daugumai lengvai suprantama. Pagal jos modelį bent vieno asmens (kad ir paties turtingiausio) gerovės augimas padidina bendrą tautos gerovę. Tačiau bet kurio tą modelį aprašančio vadovėlio įvade perspėjama, kad realiame pasaulyje nėra laisvos rinkos ūkio ir negalima siekti jį sukurti ekonominės politikos priemonėmis.

Pridurtina, kad niekada nebus galima tobulai įgyvendinti absoliutaus ekonominio visų saugumo. Tai pareikalautų per didelių individo laisvės praradimų. Be to, ir pats ekonomikos veikimas nėra garantuotas. Ką Anglijos valstybės veikėjas Vinstonas Čerčilis yra pasakęs apie demokratiją, gali būti vienas svarbiausių argumentų, palaikančių rinką: ,,Demokratija (čia: rinkos ekonomika) yra bloga valdymo forma, bet aš nežinau geresnės”.

Trumpai tariant, nors demokratija taip pat turi trūkumų, bet geresnės už ją neturime.

Rinkos ekonomikos sistemos skirtingose šalyse negali būti vienodos. Tai priklauso nuo visuomenės moralės ir valstybės kišimosi į rinkos mechanizmą. Skirtingos ekonomikos sistemos skirtingai tenkina ir poreikius.

Pagal tai, kaip ekonomikos sistema siekia savo tikslų ir naudoja ribotus išteklius, galima išskirti keturis pagrindinius tipus:
grynojo kapitalizmo, komandinio ir mišraus.

1.3 Rinkos organizacinės formos

Rinka tiek šakos, tiek nacionalinės ekonomikos požiūrių yra nevienalytė. Todėl skiriamos kelios rinkos struktūros arba organizavimo formos. Rinkos struktūra (lot.structura – objekto arba reškinio sandara) lemia grupė veiksnių. Pagrindinis kriterijus, nustatant rinkos struktūrą, yra konkurencija (lot.conkurrentia < conkurro – bėgu drauge> varžymasis, rungtyniavimas kurioje nors srytyje, norint pasiekti tą patį tikslą), t.y. gaug ar mažai gamintojų yra šakoje. Žodžiai daug ar mažai nereiškia kokio nors konkretaus skaičiaus, jais nusakoma tik konkurencinė sąveika tarp prekių gamintojų ar paslaugų teikėjų.

Paprastai rinkos struktūrą rodo:

1) firmų (gamintojų ar pardavėjų) skaičius,t.y. konkurencinė jų sąveika;

2 ) kainų kontrolė;

3) išleidžiamos produkcijos pobūdis, t.y. produktų diferenciacija (vienarūšė, įvairiarūšė ar pakaitalai);

4) kelias į rinką (pateikimo į rinką ir išėjimo iš jos lengvumo laipsnis);

5) pasinaudojimo ekonomine ir technologine informacija galimybės.

Pirmaisiais keturiais kriterijais remiantis užtikrinama, kad jokia įmonė rinkoje netaps monopolistinė, penktuoju – apsaugoma nuo monopolistinio pelno atsiradimo.

Šiuolaikinio ūkio struktūra yra sudėtinga. Jame veikia įvairių organizacinių formų rinkos. Rinkos organizacinės formos skiriasi konkurencijos tipais bei konkurencijos ypatybėmis, kurios priklauso nuo konkuruojančių rinkos subjektų (gamintojų arba vartotojų) skaičiaus. Toliau nagrinėsiu keturias pagrindines rinkos organizavimo formas:

1) tobulos konkurencijos rinką;

2) monopolinę rinką;

3) oligopolinę rinką;

4) monopolinės konkurencijos rinką.

Tobulos konkurencijos rinka pagrįsta tobula konkurencija. Jos subjektai, atskirai paimti, negali paveikti rinkos kainos, t.y. jie neturi rinkos galios. Tuo tarpu kitos rinkos yra netobulos konkurencijos atmainos. Jos subjektai mažesniu arba didesniu laipsniu gali paveikti rinkos kainą, t.y. jie turi didesnę arba mažesnę rinkos galią.

Tobulos konkurencijos rink air monopolinė rinka yra dvi kraštutinės šiuolaikiniam ūkiui nelabai būdingos (ypač pirmoji) rinkos organizavimo formos. Tuo tarpu monopolinės konkurencijos ir oligopolinės rinkos yra kur kas labiau paplitusios. Visų šių rinkų veikimas apibūdinamas jų efektyvumu. Efektyvumas nustatomas remiantis trimis pagrindiniais kriterijais: visuomeniniu, techniniu arba technologiniu ir dinaminiu efektyvumu. Visuomeninis efektyvumo kriterijus išreiškia maksimalią visuomenės naudą, kuri gaunama veikiant taitinkamam rinkos tipui. Techninio arba technologinio efektyvumo kriterijus išreškia geriausią išteklių panaudojimą gamyboje. Jis matuojamas sąnaudomis produkcijos vienetui pagaminti arba produkcijos apimtimi sąnaudų vienetui. Dinaminio efektyvumo kriterijus išreiškia maksimalų techninės arba technologinės pažangos skatinimą. Ši pažanga paprastaipasireškia gamybos kaštų mažėjimu. Technologijos tobulinimas leidžia racionaliau naudoti išteklius ir pasiekti efektyvesnį gamybos lygį ateityje.

Rinkos gali būti skirstomos ir teritoriniu principu. Pagal šį principą rinkos gali būti vietinės,nacionalinės ir tarptautinės. Kiekviena iš jų turi savo ypatybių. Tarp rinkos tipo ir teritorijos dydžio yra ryšys. Rinkos tipas gali kisti priklausomai nuo teritorijos dydžio. Tarkime, gamintojas gali būti monopolistas vietinėje rinkoje, tačiau jis šią monopoliją gali prarasti,jeigu jo veiklos sritis išplėtojama į nacionalinę arba tarptautinę rinką.

Dabar norėčiau panagrinėti kiekvieną rinos organizacinę formą atskirai.

Pirmoji rinkos organizacinė forma yra Tobulos konkurencijos rinka.

2. TOBULOS KONKURENCIJOS RINKA

2.1 TOBULOS KONKURENCIJOS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Kiekvienai konkurencijos formai būdingi savi privalumai ir trūkumai. Jų žinojimas bei analizė kiekvienam verslininkui turi nemažą pažintinę ir praktinę prasmę, taigi tai svarbu ir verslo plėtotei. Nuo konkurencijos formų privalumų bei trukumų priklauso verslininkų ekonominių interesų realizavimo mechanizmas bei būdai, o taip pat jų vaidmuo ekonomikoje, santykiai su vartotojais.

Tobulos konkurencijos rinka – tai rinkos ekonomikos idealas, savireguliacijos dėsniais pagrįsta ekonominė sistema. Tokioje sistemoje pasiūla atitinka paklausą, todėl prekių ir paslaugų rinkos kaina atitinka jų vertę. Tobulos konkurencijos sąlygomis rinkoje (šakoje) yra daug tarpusavyje konkuruojančių įmonių, kurios gamina homogenišką arba vienarūšę produkciją. Kiekvienai jų tenka tik maža atitinkamo produkto rinkos dalis. Todėl įmonės pasiūlos keitimas negali pakeisti rinkos kainos. Iš to matyti, kad kiekviena iš tarpusavyje konkuruojančių įmonių yra kainos gavėja, t.y. visą savo produkcija gali parduoti esama rinkos kaina, o savo pajamas arba pelną gali keisti, keisdama pardavimų apimtį.

Tokiu atveju prekės kaina P (anglų k. – price) ir ribinės pajamos MR (anglų k. – marginal revenue) yra vienodos P = MR. Ribinės pajamos (MR) yra bendrųjų pajamų TR (anglų k. – total revenue) apimties pokytis, kai produkcija (q) padidėja vienu vienetu.Arba kitaip, ribinės pajamos yra nustatomos atimant bendrąsias pajamas, gautas pardavus q vienetų produkcijos, iš bendrųjų pajamų, gautų pardavus q+1 vienetų
produkcijos:

MR = TRq+1 – TRq

1 lentelė. Įmonės – tobulos konkurentės prekės kaina, bendrosios ir ribinės pajamos

1 pav. Paklausos ir ribinių pajamų kreivės tobulos konkurencijos sąlygomis

Kadangi kiekviena įmonė tobulos konkurencijos sąlygomis parduoda tik mažą šakos produkcijos kiekį ir yra kainos gavėja (negali paveikti rinkos kainos, keisdama pardavimų apimtį), tai įmonės paklausos kreivė yra horizontali absoliučiai elastinga kainoms. Jos padėtis priklauso nuo rinkos kainos lygio.

Įmonės bendrosios pajamos už parduotą produkciją priklauso nuo dviejų kintamųjų – parduoto produkcijos kiekio ir kainos ir yra lygios šių kintamųjų sandaugai:

TR = P x q

Kadangi konkurencinė įmonė ir mažesnį ir didesnį produkcijos kiekį parduoda ta pačia kaina, tai jos vidutinės pajamos AR (anglų k. – average revenue) yra lygios:Vadinasi, konkurencinės firmos vidutinės pajamos ir ribinės pajamos yra lygios kainai, t.y.:

AR = MR = P

Ribiniai kaštai – tai papildomi kaštai papildomo produkto gamybai. Jei yra žinomi bendrieji kaštai TR skirtingos produkcijos apimties gamybai, ribinius kaštus galima nustatyti taip:

MC = TCq – TCq-1, čia

MC – ribiniai kaštai;

TCq – bendrieji kaštai, gaminant q vienetų produkcijos;

TCq-1 – bendrieji kaštai q-1 vienetų produkcijos gamybai.

2 lentelė. Produkcijos ribinių kaštų apskaičiavimas

Iš 2 lentelės galime pastebėti, kad netgi tuo atveju, kai įmonė negamina produkcijos (q = 0) bendrieji kaštai neišnyksta. Tai paaiškinama tuo, kad bendrieji kaštai susideda iš pastovių kaštų FC (anglų k. – fixed costs) ir kintamų kaštų VC (anglų k. – variable costs).

Kintamų kaštų dydis priklauso nuo gamybos apimties. Jiems priskiriamos išlaidos žaliavoms, kurui, energijai bei kitiems kintamiems ištekliams apmokėti.

Tuo tarpu pastovūs kaštai – t.y. kaštai, kurių lygis nesikeičia keičiantis gamybos apimčiai. Jiems priskiriami pastatų, įrengimų, žemės nuomos bei kitos išlaidos. Šie kaštai, trumpuoju laikotarpiu, turi būti apmokėti, net jeigu įmonė negamina produkcijos.

2 pav. Tobulos konkurencijos įmonės pelno maksimizavimas trumpuoju laikotarpiu

Pagal pelno maksimizavimo taisyklę, tobulos konkurencijos įmonė trumpuoju laikotarpiu gauna maksimalų pelną, pasirinkdama gamybos apimtį, kuriai esant ribinės pajamos yra lygios ribiniams kaštams (MR = MC). Esant šiai sąlygai įmonės ekonominį pelną rodo skirtumas tarp vidutinių pajamų AR (anglų k. – average revenue) ir bendrųjų vidutinių kaštų ATC (anglų k. – average total costs) (2 paveiksle pavaizduotas cdef stačiakampio plotas – įmonės gaunamas pelnas).

Pelno maksimizavimo taisyklė naudoja visų rinkos struktūrų įmonės, bet tik tobulos konkurencijos sąlygomis P = MC. Kitų rinkos struktūrų įmonių P > MC ir P > MR.

3 pav. Konkurencinės įmonės ilgo laikotarpio pusiausvyra

Tuo tarpu, ilguoju laikotarpiu visi gamybos veiksniai yra kintami. Konkurencinėje šakoje įmonės laisvai gali įeiti į šaką arba išeiti iš jos.

3 paveiksle pavaizduotame grafike pažymėtas taškas E rodo konkurencinės įmonės ilgojo laikotarpio pusiausvyrą. Šiame taške produkcijos kaina (P) ir ribinės pajamos (MR) yra lygios minimaliems vidutiniams kaštams (ACmin) ir lygios ribiniams kaštams (MC).

Taigi įmonės ilgo laikotarpio pusiausvyros atveju yra tokia lygybė: MR (P) = ACmin = MC.

Nors konkurencinė įmonė trumpuoju laikotarpiu gali gauti ekonominį pelną (arba patirti nuostolius), ilguoju laikotarpiu įmonės ekonominis pelnas lygus nuliui, įmonė tik padengia savo kaštus. Tačiau esant šiai situacijai įmonė gauna vadinamąjį normalųjį pelną, t.y. galimas verslininko pajamas už nuosavų resursų išnuomavimą kitiems.MR (P) = ACmin = MC lygybė apibūdina konkurencinės ekonomikos efektyvumą, kurio pagrindinės formos:

1)gamybos efektyvumas;

2)išteklių paskirstymo efektyvumas;

Taigi, tobulos konkurencijos rinkos privalumai yra:

1) Gamybos efektyvumas (P = ACmin) reikalauja, kad prekės būtų gaminamos pigiausiu būdu.

Tobulos konkurencijos sąlygomis ilguoju laikotarpiu naujoms įmonėms įeinant į šaką, konkurencija priverčia įmones gaminti tokį produkcijos kiekį (qE), kuris atitinka minimalų vidutinių kaštų lygį (ACmin) ir nustatyti kainas (PE), kurios atitinka šiuos minimalius kaštus.

Tokia situacija yra palanki vartotojams, kadangi jie gauna galimai pigiausias prekes (P = ACmin). Kartu, gaminant rinkai reikalingą produkcijos kiekį (qE), įmonės sunaudoja minimalią išteklių apimtį, nes produkcijos vieneto kaštai yra minimalūs (ACmin).

2) Konkurencinė įmonė gauna maksimalų pelną, gamindama tokį produkcijos kiekį (qE), kuriam esant ribinės pajamos yra lygios ribiniams kaštams (MR (P) = MC).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2645 žodžiai iš 8775 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.