Rizika ir jos mažinimo būdai
5 (100%) 1 vote

Rizika ir jos mažinimo būdai

Įvadas

Rizika ir jos mažinimo galimybės yra viena iš aktualiausių šių dienų nagrinėjamų temų. Ji susijusi tiek su smulkiu ar vidutiniu bei stambiu verslu, tiek su finansinemis institucijomis, bankais, draudimo įmonėmis, projektais ir kt. Trumpai tariant ši tema siejasi tiek su mikroekonomika, tiek su makroekonomika, tiek su visa pasauline ekonomika. Rizikos ir jos mažinimo galimybės yra tiek pat aktualios ir individualioms įmonėms, ir pasauliniams verslo tinklams.

Rizikos sąvoka ir rizikos atpažinimas yra labai keblus dalykas šiais laikais. Kiekvienas autorių išskiria begales skirtingų rizikos aiškinimo būdų, todėl nagrinėdami temą „Rizika ir jos mažinimo būdai“ mes stengėmės apžvelgti jų įvairovę ir parinkti optimaliausią ir labiausiai suprantamą rizikos klasifikaciją.

Kadangi daugelis jaunų žmonių turi begales novatoriškų idėjų ir žūtbūt stengiais jas įgyvendinti ieškodami finansavimo šaltiniu, neretai daugelis iš jų dėl per didelio užsidegimo pamiršta gana didelius rizikos faktorius. Dėl šios priežasties mes stengėmės supažindinti su svarbiausiomis rizikos sąvokomis bei apžvelgti ir pateikti suprantamiausius jų valdymo ir mažinimo metodus.

Kaip minėjome, rizikos faktorius yra tiek pat svarbus ir jaunam žmogui, ir senam rinkos rykliui. Iš istorijos faktų galima pastebėti, kad būtent neįvertinus visų galimų rizikos atvejų buvo milžiniški ekonomikos nuosmukiai ir net ekonominės krizės. Rizika yra pagrindinė sudėtingų verslo struktūrų dalis.

Rizikoje galima išskirti daug rizikos rūšių. Tokią jos struktūrą lemia tai, kad rizika pasireiškia bet kurioje subjekto veiklos funkcijoje ir jos atsiradimui įtaką daro daugelis veiksnių. Dėl rizikos rūšių įvairovės klausimai, susiję su jos struktūra, tampa labai komplikuoti, nes rizikai būdingas neapibrėžtumas, prognozuojamų rezultatų neužtikrintumas. Dėl šios priežasties mes stengėmės pateikti paprasčiausią rizikos sąvokos bei jos valdymo būdų sąrangą.

1. Rizikos samprata

Mokslinėje literatūroje esama didžiulės rizikos sampratų įvairovės. Tai iš dalies lemia rizikos reiškinio sudėtingumas ir prieštaringumas.

Terminas „rizika“ kildinamas iš graikų kalbos žodžio ridsikon, ridsa – uola; italų kalbos risco – pavojus, grėsmė; riscare – laviruoti tarp uolų; prancūziškai risque – grėsmė, rizikuoti (apvažiuoti uolas).

Sąvoka „rizika“ tradiciškai turi neigiamą atspalvį. Tačiau, pavyzdžiui, kinų hieroglifas, reiškiantis „riziką“, yra sudarytas iš dviejų dalių: viena reiškia pavojų, kita – galimybę, progą. Tai interpretuojant per finansų prizmę, investuotojas turi galimybę, bet patiria pavojų, todėl už tą pavojų turi būti kompensuojama. Kitaip sakant, rizika yra tikimybė, kad investicijos faktiškas pelningumas ar pinigų srautai (realus rezultatas) bus kitokie nei planuojamas pelningumas ar planuojami pinigų srautai (lauktas rezultatas). Kuo didesnis nukrypimas nuo planuotojo pelningumo, tuo didesnė rizika. Jei investicijos pelnas yra užtikrintas ir tiksliai žinomas, tai rizikos nėra. [1]

Rizika turi du išmatavimus – kiekį (t.y. potencialaus nuostolio dydį) ir kokybę (t.y. potencialaus nuostolio patyrimo tikimybę). Rizikos kiekį galima riboti nustatant apribojimus prisiimamoms rizikoms (limitus), o kokybę galima matuoti kredito reitingais.

Ekonomikos rizikos prasmė gali būti suprasta dvejopai:

1. rizika – tai galimi pavojai, gresianti žala, nuostoliai bei nelaimė vykdant kokius nors veiksmus. Šiuo atveju rizika fiksuoja rezultatą;

2. rizika – tai įsitikinimas sėkme ir vykdymas veiksmų, kurių atlikimas priklauso nuo iš anksto nežinomų įvykių arba tiksliai neapibrėžtų aplinkybių. Šiuo atveju rizika fiksuoja veiksmą.

Ekonomikos rizikos priežasčių grupės gali būti dvi: objektyvios – tai rizikos neapibrėžtumai, netikrumai, pavojai, kurie lemia nuostolius; subjektyvios – tai rinkos dalyviai (verslininkai ir kartu su jais dirbantys žmonės) bei jų reakcija į galimus ekonominius neapibrėžtumus.

Subejktyvios rizikos priežastys gali būti paaiškintos neatitikimu tarp neribotų verslo dalyvių norų ir ribotų jų galimybių bei siekimu šį neatitikimą įveikti.

Rinkos dalyviams suteikiamos dvi galimybės: laimėti ir gauti pelną arba pralaimėti ir patirti nuostolius. Paprastai tariant, rizika yra lošimas, kuriame galima laimėti arba pralošti. Jeigu nebūtų galimybės prarasti, pralaimėti, tai visi firmos sprendimai būtų nerizikingi. Taigi verslininkui tenka pasirinkti arba mažą didelių pajamų tikimybę (didelę riziką), arba didelę mažų pajamų tikimybę (mažą riziką). [2]

1.1. Rizikos klasifikacija

Išorinė nenuspėjama rizika tai: nenumatyti vyriausybiniai reguliavimo sprendimai; gamtiniai reiškiniai; nusikaltimai; nelaukti išoriniai efektai: ekologiniai, socialiniai.

Nuspėjama, bet nenumatyta išorinė rizika: rinkos pasikeitimai; neigiamos socialinės pasekmės; valiutos kursų pasikeitimas; nepaskaičiuota infliacija; mokesčių sistemos pasikeitimai.

Vidinė netechninė rizika: nukrypimai nuo darbo plano dėl: darbo jėgos, medžiagų trūkumo, vėluojančio tiekimo ir t.t.; turimų lėšų viršijimas.

Techninė rizika: technologijų pasikeitimas; gamybos, susijusios su projekto įgyvendinimu, kokybės pablogėjimas; specifinės,
projekte naudojamos technologijos, rizikos.

Teisinės rizikos: licenzijos ir patentai; kontraktų nevykdymas; teisminiai procesai su išoriniais parteneriais; vidiniai teisminiai procesai.

Draudžiamosios rizikos: tiesioginis kenkimas turtui; netiesioginiai nuostoliai, susiję su įrenginių perstatymu ir pan.; rizika, draudžiama pagal normatyvinius dokumentus kitiems asmenims; bendradarbių draudimas.

Pagal galimą poveikį, riziką galima klasifikuoti į:

Dinaminė – tai rizika, kurios poveikis gali būti tiek nuostolingas, tiek pelningas. Prie tokių rizikų galima priskirti rinkos kainų pasikeitimą.

Statinė – tai rizika, kurios poveikis yra nuostolingas (įrengimų gedimai ar pan.). [3]

1.2. Rizikos nustatymo metodai

Norint įvertinti rizikingo sprendimo efektyvumą, būtina nustatyti rizikos laipsnį. Riziką matematine prasme galima apibūdinti kaip nuostolių gavimo tikimybę. Statistiniai metodai leidžia gana tiksliai ją nustatyti, tik reikia žinoti kurio nors reiškinio visas galimas pasekmes (rezultatus) ir šių rezultatų gavimo tikimybę. Bet kuris sprendimas yra priimamas apibrėžtumo arba neapibrėžtumo sąlygomis, esant skirtingai jų gavimo tikimybei. Sprendimų tikimybė gali būti apibrėžta objektyviais ar subjektyviais metodais.

Tikimybės nustatymo objektyviu metodu pagrindas yra prognozuojamo išskirtinio reiškinio koeficiento nustatymas. Pavyzdžiui, statistiniai duomenys rodo, kad jei iš 100 firmų bankrutavo 30, tai reiškia, kad išskirtinio reikškinio tikimybė , tikimybė bankrutuoti lygi 0,3.

Jeigu tokių statistinių duomenų nėra ir negalima rasti objektyvių tikimybės parametrų, naudojami objektyvūs kriterijai. Tikimybės nustatomos šiuo metodu reiškia atitinkamo rezultato prielaidos nustatymą, vadovaujantis savo nuomone ir asmenine patirtimi.

Rizikos vertinimo kriterijai :

Laukiamas rezultatas. Tikimybės teorijos taikymas ekonominiuose sprendimuose reikštų įvykio atsiradimo tikimybės nustatymą ir labiausiai tinkamo sprendimo atranką, maksimizuojant laukiamą rezultatą.

Remiantis tikimybių teorija, laukiamo rezultato X matematinė išraiška yra (A-absoliuti laukiamo rezultato reikšmė, P-tikimybė). Jeigu yra du sprendimo variantai , tai ir , labiausiai siekiamas yra maksimalus laukiamas rezultatas.

Laukiamo rezultato vidurkis – tai rezultatas gautas esant neapibrėžtai situacijai ir yra išreiškiamas kaip visų galimų rezultatų vidurkis, kur kiekvieno prognozuojamo rezultato gavimo tikimybė kaip šių atitinkamų rezultato dydžių lygynamasis svoris. Laukiamo rezultato vidurkis – tai rezultatas, kurį prognozuojame gauti. Kiekvieno įvykio tikimybė laikoma lyginamuoju svoriu, o kiekvieno įvykio laukiamo rezultato reikšmė – vidutiniu dydžiu:Čia: N- įvykių skaičius,

– laukiami rezultatai, kai , ,

– laukiamo rezultato aritmetinis vidurkis.

Tačiau laukiamo rezultato vidurkis nenustato pakankamai tiksliai rizikos laipsnio, nes ji pateikia tik kiekybiškai apibendrintą kokį nors laukiamą rezultatą. Pasirenkant vieną ar kitą rizikingą sprendimą, būtina išmatuoti ir rizikos diapazoną; juo platesnis diapazonas, tuo aukštesnis rizikos laipsnis (laukiamo rezultato sklaidos diapazonas).

Laukiamo rezultato sklaidos diapazonas. Rizikingo sprendimo laukiamo rezultato sklaidos diapazonas suprantamas kaip nuokrypio nuo laukiamo rezultato vidurkio reikšmė. Tai reiškia, kad laukiamo rezultato sklaidos diapazonas nulemia rizikos laipsnį, galima išreikšti šiomis reikšmėmis: dispersija, standartyniu nuokrypiu, variacijos koeficientu.

• Dispersija (D) – tai realių rezultatų nuokrypio nuo laukiamo rezultatų vidurkio kvadratų vidurkis:

.

• Standartinis nuokrypis ( ) – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos:

.

Standartinis nuokrypis parodo ieškomo laukiamo rezultato absoliučios reikšmės sklaidos diapazoną. Juo mažesnė , tuo didesnė tikimybė gauti prognozuojama rezultatą.

• Variacijos koeficientas ( ) – santykinis dydis ir jo parametrui įtakos neturi laukiamo rezultato absoliuti reikšmė:

.

, juo aukštesnis variacijos koeficientas, tuo platesnis laukiamų rezultatų sklaidos diapazonas ir tuo didesnis rizikos laipsnis.

Remiantis ekonominės statistikos teoriniais teiginiais galima nustatyti šias variacijos koeficientų reikšmes:

1. – nedidelis sklaidos diapazonas (žemas rizikos laipsnis);

2. – vidutinis sklaidos diapazonas (vidutinė rizika);

3. – platus sklaidos diapazonas (pakankamai aukštas rizikos laipsnis).

Sprendimų „medis“. Priimant rizikingus firmai sprendimus, tenka atsižvelgti ne į vieną, bet į daugelį veiksnių, darančių įtaką priimamo sprendimo tikimybei. Į veiksnių sąrašą įtraukiami ir tie veiksniai, kuriems negali daryti įtakos ir priimantieji sprendimą.

Sprendimo priėmimas yra atsakingas vadybos veiksmas. Iš keleto projektų ar pasiūlymų tenka rinktis efektyviausią, neretai turintį gana didelį rizikos laipsnį. Šiam veiksmui palengvinti panaudojamas sprendimų „medis“, pagal kurį renkantis iš kelių projektų numatomos galimos sprendimo pasekmės, atrenkami patikimiausi variantai.

Tarkime, kad firma nusprendė padidinti prekės kainą. Toks padidinimas gali duoda firmai naudos, jeigu bus organizuota reklama. Jeigu reklama nebus efektyvi, firma gali patirti nuostolių.

Taigi, firma gali rinktis sprendimą su 0,5 tikimybe, kad firma lydės sėkmė ir ji
gaus 400 000 Lt pelno. Nesėkmės atveju firma patirs 200 000 Lt nuostolio. Tikimybė gauti pelną yra:Nagrinėjamu atveju firmai neapsimoka rizikuoti keliant prekės kainą, nes vienas sprendimas be rizikos veda į laukiamą pelną 100 000 Lt, o kitas – su rizika 100 000 Lt. Taigi rizikuoti neapsimoka.

Rizika ir laikas. Rizikingų sprendimų rezultatai pasireiškia ne tuoj pat, bet praėjus tam tikram laikui. Pavyzdys galėtų būti investicinis sprendimas. Priimant tokį sprendimą, svarbią reikšmę turi laikas, per kurį gali būti grąžinamas investuotas kapitalas.

Jeigu finansiniam A turtui riziką pažymėsime simboliu, tai:Čia: PAM parodo koreliacinį ryšį tarp finansinio turto išlaidų srauto ir grįžtamųjų pajamų;

– rizika tarp turto ir grįžtamųjų pajamų.

Finansinio A turto poveikis skaičiuojamas kiekvieniems ateinantiems metams tol, kol pasirinktas projektas užtikrina laukiamų grynųjų pajamų srautą, todėl reikšmė skirtingiems metams gali būti įvairi.

Toliau tiems metams skaičiuojama rizika, susijusi su diskonto lygiu. Tam galima pasinaudoti tokia lygybe:Čia: – finansinio turto diskonto norma;

– laisva nuo rizikos palūkanų norma (laisva nuo rizikos yra vyriausybės obligacijų norma);

– rinkos palūkanų norma. [2]

2. Rizikos valdymo metodai

Rizikos valdymo metodai, jų klasifikacija. Realiose ekonominėse situacijose, veikiant įvairiems rizikos veiksniams, naudojami įvairūs būdai galutiniam rizikos lygiui mažinti. Rizikos reguliavimo, valdymo metodus galima skirstyti į 4 tipus (3pav.):

1. rizikos vengimo metodai;

2. rizikos lokalizavimo metodai;

3. rizikos disipacijos metodai (panaikinimo);

4. rizikos kompensacijos metodai.

2.1. Vengimas

Labiausiai paplitę rizikos vengimo metodai, juos naudoja nelinkę rizikuoti verslininkai. Norėdami išvengti gamybinės programos nutraukimo dėl žaliavų, medžiagų ir detalių pristatymo terminų pažeidimų, projektų vadovai atsisako įtartinų ir nežinomų tiekėjų paslaugų. Laikantis „rizikos vengimo“ taktikos, atsisakoma inovacinių ir kitų projektų, keliančių bent mažiausią įtarimą dėl jų įvykdymo patikimumo ar efektyvumo. Bankai taiko „rizikos nekeliančias strategijas“, suteikdami kreditus tik tuo atveju jei yra konkrečios garantijos. Galimų nuostolių draudimas yra ne tik patikima apsauga nuo nesėkmingų sprendinių , tai taip pat didina verslo projekto vadovų atsakomybę, jie privalo rimčiau apgalvoti priimamus sprendimus, reguliariai naudoti prevencines apsaugos priemones, nurodytas draudimo kontrakte. Ieškodami garanto, smulkūs projektai gali prašyti didelių kompanijų globos, stambūs tarptautiniai projektai – kreiptis į valstybines institucijas.

Rizikai mažinti plačiai naudojamas draudimas. Draudžiamas nekilnojamas ir kilnojamas turtas nuo gaisro, grobimo, stichinių nelaimių, pelno praradimo įgyvendinant rizikingas priemones.

Draudimas reiškia, kad praradimai, kuriuos gali patirti firma, pasidalijami su kitais, kurie tokių praradimų neturi. Praradimų tikimybė apskritai nėra didelė, draudimo įmokos dažniausiai viršija draudimo išmokas (su sąlyga, jeigu draudimo firma patikima). Žinoma, įmanomos ir stichinės nelaimės, kurios padaro didelius nuostolius apsidraudusiems. Tačiau didelės draudimo firmos apdraudžia daugiau turto, turi didesnias įplaukas, didesnias galimybes iš dalies kompensuoti draudžiama suma draudėjų nuostolius, sukeltas stichinių nelaimių. [4]

Draudimas naudingas ir draudimui, ir draudėjams. Tarkime, kad firmos draudžiamas turtas sudaro 10 mln. Lt. Tikimybė, kad gali kilti gaisras yra 1/1000, t.y. iš 1000 apdraustų pastatų viename gali kilti gaisras. Draudimo suma sudarytų 10 tūkst. Lt. Tada draudimo kompanija be pajamų ir be didelio nuostolio galėtų apdrausto turto savininkui išmokėti draudimą už sudegusį namą. Draudimo kompanija paprastai turi duomenų apie nelaimingus atsitikimus, patiriamus nuostalius per metus, ir kiekvienai nelaimių grupei nustato draudimo įmokas, kurios turi padengti išlaidas draudimui ir gauti ekonominį pelną kaip premiją už riziką. Apdraudusiam apsimoka „paaukoti“ 10 tūkst. Lt pastatų draudimui siekiant gauti kompensaciją už prarastą turtą.

Draudimo įmokos diferencijuojamos atsižvelgiant i pastatų konstrukciją, panaudotas statybines medžiagas. Gyvybės draudimui įtaką daro amžius, darbo sąlygos ir t.t.

Ypač rizikingiems statiniams taikomas padidintas draudimo mokestis, leidžiant pačiam savininkui įkainoti draudžiamą objektą, ir jei jis sutinka mokėti didesnį draudimo mokestį, objektas apdraudžiamas. Draudimo agentūros dabar išleidžia labai daug reklaminių prospektų, kuriuose nurodomos draudimo sąlygos.

Draudimas sumažina riziką, leidžia iš dalies kompensuoti firmos patirtus nuostolius. [2]

2.2. Lokalizacija

Lokalizacijos metodai naudojami retai, nes tam reikia pakankamai tiksliai ir konkrečiai ištirti bei identifikuoti rizikos šaltinius. Projekto dalis, kelianti didžiausią riziką gali būti lokalizuojama naujai sukurtos, nedidelę autonomiją turinčios įmonės ar sukurto specialaus padalinio ribose.

2.3. Disipacija

Bendra rizika disipacijos metodų pagalba išskaidoma, apsijungus keliems ta veikla užsiimantiems dalyviams. Gali jungtis vienos pramonės šakos projektai, kad sukurtų bendrą kainų
politiką, pasidalintų ekonomines zonas arba vienodų technologijų, tiekimo bei realizacijos operacijų projektai, tokiu būdu nustatoma patikima ilgalaikė paklausa. Kartais riziką galima paskirstyti ilgalaikių tarptautinių verslo projektų ar strateginių sprendimų laikui bei realizacijos etapams. Šiai rizikos reguliavimo grupei priskiriami įvairūs diversifikacijos variantai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2201 žodžiai iš 7155 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.