Rizika ir jos valdymas
5 (100%) 1 vote

Rizika ir jos valdymas

TURINYS

ĮVADAS 3

1.RIZIKOS SAMPRATA, VEIKSNIAI, RIZIKOS FORMOS IR RIZIKOS VALDYMAS 4

1.1.Rizikos esmė ir struktūra 4

1.2.Rizikos veiksniai 9

1.3. Rizikos formos 10

1.4. Verslo rizikos valdymas ir jo organizacinė struktūra 12

2.RIZIKOS MAŽINIMO BŪDAI IR METODAI 17

2.1. Rizikos mažinimo būdai 17

2.2. Rizikos mažinimo metodai 21

3. RIZIKOS ANALIZĖ AB“KAUNO GRŪDAI“ 22

4. RIZIKOS MAŽINIMO BŪDAI AB“KAUNO GRŪDAI“ 23

IŠVADOS 27

LITERATŪRA 28

ĮVADAS

Žemės ūkio verslai pasižymi didesne rizika lyginant su kitomis verslo rūšimis, kadangi žemės ūkio produkcijos gamyba pasižymi ne tik gamtinių ir klimatinių sąlygų įtaka, bet ir verslo lankstumo stygiumi. Be to, žemės ūkio verslo subjektai turi santykinai mažą rinkos galią ir jų veikla, lyginant su ne žemės ūkio verslus plėtojančiais subjektais, labiau įtakojama išorinių veiksnių. Vystantis ekonomikai, technologijoms, vis labiau aktualėjant ekologijos problemoms verslo sėkmė priklauso nuo priimtų sprendimų teisingumo. Sprendimų priėmimas dažniausiai yra susijęs su atitinkamo dydžio rizika. Tam, kad priimami valdymo sprendimai būtų pagrįsti ir efektyvūs, žemės ūkio subjektams svarbu įvertinti riziką, jos grėsmes ir galimas pasekmes, kartu pasirinkti labiausiai priimtiną veiklos variantą, kuris atitiktų siekiamą veiklos pelną ir pasiryžimą rizikuoti.

Žemės ūkio verslo rizikos valdymo klausimas aktualus tiek valstybės, tiek atskiro ūkio subjekto atžvilgiu. Verslo subjekto atžvilgiu, rizikos valdymas tiesiogiai susijęs su apsisprendimu, kiek ir kaip rizikuoti. Rizikos valdymo procesas paprastai yra skirtas rizikos ir pelningumo optimizavimui pagal atskiro žemės ūkio subjekto prisiimtą rizikos lygį. Efektyvi rizikos analizė sudaro galimybes pasiruošti numatomiems nepalankiems įvykiams ir minimizuoti tikėtinus nuostolius pasirenkant tam tikrus rizikos mažinimo būdus.

Rizikos valdyme neegzistuoja universalios, kiekvienai situacijai tinkančios schemos – tam tikro žemės ūkio verslo rizikos mažinimo būdo pasirinkimas priklauso nuo situacijos ir žinoma, nuo asmens, priimančio sprendimus.

Darbo tikslas – išnagrinėjus verslo rizikos teorinius pagrindus atlikti rizikos analizę įmonėje

Uždaviniai:

 Išanalizuoti verslo rizikos valdymo teorinius aspektus;

 Nustatyti labiausiai žemės ūkio verslą įtakojančius rizikos veiksnius bei dažniausiai įmonėje naudojamus verslo rizikos mažinimo būdus;

Darbo objektas – AB“Kauno grūdai“

Darbo dalykas – verslo rizika

Tyrimo metodai. Rašant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės, palyginimo, grafinio vaizdavimo, loginio mąstymo ir kiti.



1.RIZIKOS SAMPRATA, VEIKSNIAI, RIZIKOS FORMOS IR RIZIKOS VALDYMAS

1.1.Rizikos esmė ir struktūra

Vykstant žymiems pasikeitimams ekonomikoje, technologijose, ekologijoje, politikoje veiklos sėkmė priklauso nuo priimamų sprendimų teisingumo. Todėl galima sakyti, kad visi rinkos dalyviai, priimdami atitinkamus sprendimus, veikia rizikos sąlygomis, esant tikimybei laimėti ar pralaimėti.

Rizika įvairiuose literatūros šaltiniuose apibrėžiama įvairiai. Tarptautinių žodžių žodyne pažymima, kad rizika – tai:

 Ryžimasis veikti, žinant, kad yra tam tikra tikimybė nepasiekti tikslo, arba ryžimasis nepaisyti galimų neigiamų atsitiktinių aplinkybių padarinių;

 Apsisprendimas imtis tam tikro veiksmo, priemonės arba jų nesiimti gali įtakoti tikslo nepasiekiamumą arba vilčių nepasiteisinamumą;

 Nepasisekimo tikimybė [19].

Šiuose apibrėžimuose pažymima, kad rizika yra:

 Susijusi su sprendimo priėmimu;

 Susijusi su nuostoliais;

 Susijusi su siekiamu tikslu;

 Tikimybinė kategorija.

Ne visi šie rizikos požymiai minimi pateikiamuose rizikos apibrėžimuose.

Verslo rizika – tai galimų nuostolių tikimybė, arba pajamų praradimas, palyginti su verslo plane priimtu variantu, numatančiu racionalių išteklių naudojimu [15].

Dauguma autorių rizikos sąvoką sieja tik su galimais nuostoliais. V. Bagdonas riziką supranta kaip galimybę patirti kokį tai negerą įvykį, kaip tikimybę, grėsmę patirti nuostolį [3].

Verslo nuostoliai gali būti:

 Materialiniai;

 Darbo;

 Laiko;

 Finansiniai;

 Specifiniai.

Materialiniai nuostoliai patiriami dėl medžiagų, žaliavų ir kitų materialinių išteklių neracionalaus naudojimo. Jie dažniausiai matuojami fiziniais vienetais – svorio, ilgio, tūrio ir pan. ir išreiškiami vertine išraiška, litais.

Darbo nuostoliai priklauso nuo laiko panaudojimo ir reiškiami žmogaus darbo dienomis, valandomis.

Finansiniai nuostoliai – tai piniginiai nuostoliai, susiję su nenumatytais mokėjimais, baudomis, nuostoliais dėl infliacijos, valiutos kurso pasikeitimo ir pan.

Laiko nuostolių atsiranda tada, kai verslo projekto eiga užsitęsia ilgiau, negu buvo numatyta.

Specifiniai nuostoliai susiję su įmonės prestižo smukimu dėl įvairių priežasčių. Todėl svarbu numatyti kiekvieno nuostolio atsiradimo priežastį, žinoti ne tik rizikos šaltinį, bet ir išsiaiškinti, kuris jų svarbiausias. Žinoma visiškai išvengti rizikos praktiškai neįmanoma, bet žinant kas sukelia nuostolius, galima sumažinti nepalankaus veikimo įtaką ir pasekmes [15].

Panašiai šią sąvoką apibrėžia ir V. Lisauskas,
teigdamas, kad rizika – tai nuostolių atsiradimo tikimybė[13]. Rizika – tai tikimybinė kategorija, išreiškianti pajamų sumažėjimo ar nuostolių pasikeitimo tikimybę, lyginant su prognozuojamu variantu.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad rizika – tai ne tik nuostoliai. Jeigu rizika būtų susijusi tik su neigiamais rezultatais, būtų nesuvokiamas verslininko pasirengimas rizikuoti. Pažymėtina, kad kai kurie ekonomistai (A.Smith, Dž.St.Mili, A.Marshal)riziką nagrinėja kaip vieną iš pelno šaltinių. Mat atlygio už riziką suvokimas yra didelė paskata asmeniškai rizikuoti. Tačiau atlygis, kaip dažnai pabrėžiama literatūroje, nėra vien tik išreiškiamas pinigine forma. Atlygis išreiškiamas įvairiomis formomis: valdžia, šlove, pagarba, savigarba, patenkintu smalsumu ir kt [9].

Dar rizika gali būti apibūdinama taip:

 rizika – tai kintamumas, susijęs su laukiamomis pajamomis, ar pelno srautu;

 rizika – tai pavojus, nuostolių ir netekimų galimybė;

 rizika – yra pavojus, kad įmonė patirs nuostolių dėl papildomų sąnaudų arba gaus mažiau pajamų nei tikėjosi [4].

Nagrinėjant skirtingų autorių rizikos apibrėžimus pažymėtina, kad A.Mackevičius riziką sieja ne tik su nuostolių gavimo tikimybe, bet įtraukia ir dar vieną, rizikos požymį – jos sąryšį su tikslu. Jis riziką apibrėžia kaip tam tikrus nuostolius, susidariusius nepasiekus užsibrėžto tikslo[14].

Šiuolaikiniame ekonomikos terminų žodyne nurodoma, kad rizika – tai sprendimų priėmimo situacija, kurioje įmanomas galimų rezultatų kintamumas ir egzistuoja tikimybė jiems kisti[18]. Taigi pabrėžiama, kad rizika yra tikimybinė kategorija bei ji susijusi su sprendimų priėmimu, sprendimų rezultatų nepastovumu. Kuo labiau kinta rezultatai, tuo didesnė rizika. Tačiau reikia pažymėti, kad visiškai išvengti rizikos negalima, nes, siekiant išvengti vienos rizikingos situacijos, galima patekti į kitą ir pan. Netgi absoliutus neveikimas susietas su praleistų galimybių rizika[9].

Apibendrinant įvairių autorių nuomones apibrėžiant rizikos sąvoką, galima teigti, kad rizika – tai laukiamų rezultatų nukrypimas, kurį sąlygoja aplinkos kintamumas.

Rizika egzistuoja tada, kai tikimybės, susijusios su skirtingomis pasekmėmis, gali būti įvertinamos ankstesnio periodo duomenų pagrindu. Tuo tarpu neapibrėžtumas egzistuoja tada, kai pasekmių tikimybes tenka nustatyti subjektyviai, kadangi prognozuoti remiantis ankstesniais duomenimis yra neįmanoma [16]. Taigi nors rizika ir neapibrėžtumas kartais naudojami kaip sinonimai, iš esmės šie terminai išreiškia skirtingas sąvokas.

Rizikos ir neapibrėžtumo sąvokos atskiriamos ir sprendimų priėmimo teorijoje. Sprendimų priėmimo problemos klasifikuojamos pagal vienareikšmiškumo, rizikos ir neapibrėžtumo kategorijas:

 Vienareikšmiškumas, jei iš kiekvieno veiksmo gaunamas pastovus ir aiškus rezultatas;

 Rizika, jei kiekvienas veiksmas skatina vienos iš aibės galimų rezultatų, kurių kiekvienas įvyksta su žinoma tikimybe;

 Neapibrėžtumas, jei kiekvienas veiksmas duoda vieną iš galimų rezultatų, bet jų tikimybės arba nežinomos, arba nėra prasmės apie jas kalbėti [17].

V.Aleknevičienės teigimu, rizikos ir neapibrėžtumo sąvokas atskirti netikslinga, kadangi ir vienu, ir kitu atveju egzistuoja rezultatų nukrypimo galimybė, o nuo to, ar turima tikimybinė informacija, ar ne priklauso tik prognozuojamų rezultatų patikimumo laipsnis [2].

Neapibrėžtumas ir nuolatiniai pokyčiai yra nuolatinė tikrovės būsena, tačiau projektų vertinimui ar asmens mąstymui būtina turėti pakankamai aiškią, kartu ir apibrėžtą informaciją. Be to, planuojant norima turėti dydžius, kurių kiekvienas įvyksta su žinoma tikimybe. Todėl rizikos ir neapibrėžtumo sąvokų išskyrimas šia prasme yra tikslingas. Iš kitos pusės, galima sutikti, kad bet koks veiklos vertinimo modelis yra apribotas mokslo ribotumo bei aplinkos neapibrėžtumo, kurio prognozuojamų rezultatų patikimumo laipsniu visuomet galima suabejoti.

Rizika pasireiškia daugeliu konkrečių rūšių.

Bendru atveju verslininkas užsiima ūkine veikla, todėl ir rizika susijusi su šia veikla vadinama ūkine, arba verslo rizika. Verslas bendriausiu atveju yra žmonių ūkinė veikla, iš kurios siekiama pelno. Verslo, arba ūkinės veiklos, turinį sudaro gamybinė, komercinė, finansinė, investicinė veiklos. Jų varomoji jėga yra verslo žmonių intelektualinė veikla, skirta žmonių poreikiams tenkinti ir duodanti pelną [9].

Žemės ūkio verslo rizikos sąvokos aiškinimo nagrinėtuose literatūros šaltiniuose nepavyko rasti. Nors H.Zoisteris[20], V.Aleknevičienė[2], V.Gronskas[6] analizavo kai kuriuos žemės ūkio verslo rizikos aspektus.

Žemės ūkio verslas pasižymi didesne rizika lyginant su kitomis verslo rūšimis, nes jam būdinga:

 Ilgas gamybos ciklas, priklausomybė nuo biologinių veiksnių;

 Gamybos sezoniškumas;

 Skirtingas žemės natūralus dėsningumas įvairiose vietovėse;

 Žemės ūkio produkcija santykinai neelastinga;

 Veikla artima tobulos konkurencijos sąlygoms [9].

Žemės ūkio verslo rizika – tai žemės ūkio subjekto veiklos rezultatų nukrypimas, kurį sąlygoja aplinkos kintamumas.

Nagrinėjant riziką svarbu paminėti ne tik objektyviąją rizikos prasmę, tai yra rinkos dalyvių alternatyvinį
pasirinkimą, ribotą informaciją, nuolatinį paklausos, pasiūlos ir kainų svyravimą ir kt., bet ir subjektyvią verslo rizikos prasmę.Ji apibūdina skirtingus įvairių žmonių požiūrius į verslo riziką. Vieni jų linkę vengti rizikingų sumanymų, kiti – priešingai.

Rizikos kompensacijos modelyje yra pabrėžiama, kad:

 kiekvienas turi polinkį rizikuoti;

 visų individų polinkis rizikuoti yra skirtingas;

 potencialus atlygis už rizikavimą šį polinkį keičia;

 savo ar kitų patirtos žalos suvokimas keičia rizikos suvokimą;

 individualus sprendimas rizikuoti yra balansavimas tarp naudos ir žalos;

 kuo daugiau individas rizikuoja, tuo daugiau vidutiniškai jam teks atlygio, ir nuostolių [9].

Atsižvelgiant į šį modelį bei kitų autorių teiginius apie skirtingą atskirų rinkos dalyvių polinkį imtis rizikingų veiksmų, ūkio subjektai pagal požiūrį į riziką gali būti skirstomi į:

 teikiančius pirmenybę rizikai(maksimalaus rezultato siekimas su minimaliomis sąnaudomis);

 abejingus rizikai (tai ūkio subjektai, kurie neįvertina rizikos ar jos nepaiso);

 vengiančius rizikos (tai ūkio subjektai, kuriems svarbiau minimali rizika, nors ir mažesnės pajamos [1].

Kalbant apie rizikos struktūrą tai buvo daugelio mokslininkų tyrinėjimo objektas. Dar praėjusio šimtmečio pradžioje J. Schumpeter, nagrinėdamas verslo pelno atsiradimo priežastis, išskyrė dvi įmonei būdingas rizikos rūšis:

 Rizika, susijusi su galimais techniniais gamybos nuostoliais, įskaitant ir gėrybių praradimo galimybę stichinių nelaimių metu;

 Rizika, susijusi su komercinėmis nesėkmėmis

Šiuolaikinėje ekonominėje literatūroje, nagrinėjančioje su verslo rizika susijusias problemas, nėra bendros šios rizikos klasifikavimo sistemos. Struktūrizavimo sunkumus lemia didžiulė verslo rizikų įvairovė.

Verslo rizika klasifikuojama labai įvairiai, išskiriant vienokius ar kitokius požymius; žr.1 lentelę. Kiekvienas ūkinis subjektas turėtų pasirinkti jam priimtiniausią kriterijų, pagal kurį sugrupuotų būdingas jo rizikos rūšis. Galimas įvairus klasifikavimo kriterijų derinimas.

1 lentelė

Klasifikavimo kriterijus Verslo rizikos rūšys Klasifikavimo kriterijus Verslo rizikos rūšys

Rizikos prigimtis Objektyvi

Subjektyvi

Tariama Riziką sukeliančių veiksnių prigimtis Sisteminė(nediversifikuojama)

Nesisteminė(diversifikuojama

Problemos sprendimo etapai Sprendimų formulavimo etapas

Sprendimų priėmimo etapas

Sprendimų realizavimo etapas

Sprendimų kokybės įvertinimo etapas Pasireiškimo pobūdis Ekonominė

Politinė

Socialinė

Ekologinė

Normatyvinė teisinė

Psichologinė

Moralinė

Subjektas Visos žmonijos

Atskirų regionų, šalių, tautų

Socialinių grupių, atskirų individų

Ekonominių, politinių, socialinių ir kitų sistemų

Ūkio šakų

Ūkio subjektų

Atskirų projektų

Veiklos rūšių

Kitos Įmonės veiklos sritis Operacinė (veiklos)

Rinkos

Kreditinė

Juridinė

Techninė gamybinė

Apskaitos

Subjekto mastas Lokalinė

Šakinė

Nacionalinė

Regiono

Tarptautinė

Rizikos pasireiškimo tikimybė Aukščiausio lygio

Tikėtina

Galima

Mažai tikėtina

Žemo lygio

Rizikos atsiradimo kilmė Išorinė

vidinė Rizikos poveikio laipsnis Leidžiama

Kritinė

Katastrofinė

Galimybė riziką apdrausti Apdraudžiama

Neapdraudžiama Galimas rezultatas Grynoji

Spekuliatyvinė

Įmonės veiklos pobūdis Finansinė

Juridinė

Gamybinė

Komercinė

Investicinė

Draudimo

Inovacinė Pasireiškimo vieta Nuosavybės(turto)

Grynųjų pajamų

Atsakomybės

Personalo

Verslo rizikos klasifikavimas [12].

Klasifikacijos požymių pasirinkimas ir rizikos rūšių detalizavimas pirmiausia priklausys nuo verslo subjekto veiklos specifikos ir tikslų.

Rizikos struktūrai įtakos gali turėti rizikos įvertinimo svarba bei informacijos lygis. Nuo turimos informacijos ir patirties priklauso verslo rizikos rūšių parinkimas [12].

1.2.Rizikos veiksniai

Įvairūs autoriai skirtingai klasifikuoja veiksnius, sukeliančius riziką. Yra išskiriami vidiniai ir išoriniai rizikos veiksniai. Prie vidinių priskiriami tokie veiksniai kaip firmos konkurencinė strategija, išteklių naudojimas, veiklos organizavimo principai, produkcijos paklausa, specialistų kvalifikacija, gamybinis potencialas ir kt., o prie išorinių veiksnių priskiriama valstybės politika, valdymo struktūrų stabilumas, įstatyminė-teisinė sistema, ekonominė būklė ir pan [4].

Gamybinės komercinės veiklos riziką sąlygoja įvairūs veiksniai. Visus juos galima sąlyginai suskirstyti į tokias pagrindines grupes:

 Rizikos veiksniai slypintys pačiame rinkos mechanizme, jo funkcionavimo specifikoje: a) rinkos dalyvių alternatyvinis pasirinkimas ūkinėje veikloje; b) verslo paslaptis bei ribota informacija rinkoje;c) nuolatiniai rinkos paklausos, pasiūlos bei kainų svyravimai, d) sparti rinkos dinamika bei greitai senstanti informacija; e) kūrybinis, novatoriškas verslo pobūdis.

Verslas rinkos sąlygomis – tai pasirinkimas. Prekių gamintojas bei tiekėjai rinkai laisvai pasirenka ką, kiek ir kaip gaminti, kur, kada, kokia kaina parduoti prekes. Prekių pirkėjai pasirenka ką, kiek, kur, kada, kokia kaina pirkti. Darbdaviai pasirenka darbuotojus, darbuotojai – tą ar atitinkamus nuostolius. Todėl verslo rizika priklauso nuo alternatyvinio
rinkoje.

Prekinei verslininkystei būdinga gamybinės, komercinės veiklos paslaptis, kuri yra vienas iš verslo principų. Verslininkai slepia savo sumanymus nuo konkurentų. Todėl ūkinėje veikloje tenka priimti sprendimus turint tik dalinę informaciją apie padėtį rinkoje.

Rinkoje pastoviai keičiasi prekių paklausa, pasiūla, kainos prekių tiekėjų bei pirkėjų sudėtis. Tie pokyčiai atskiram verslininkui iš anksto nėra žinomi, nors verslininkas ir tiria rinką, taiko įvairias rinkodaros priemones. Šie nuolatiniai rinkos pokyčiai taip pat skatina verslo riziką.

Prekinė verslininkystė yra kūrybinė, novatoriška veikla. Tai nuolatinės paieškos naujo, neišbandyto, nežinomo. Siekdamas didesnio pelno ir eidamas neišbandytu keliu, verslininkas negali nerizikuoti savo pajamomis, turtu ir nuosavybe.

Visi minėti rizikos veiksniai slypi pačiame rinkos mechanizme.

 Rizikos veiksniai kylantys iš to, kad prekinius mainus sąmoningai arba nesąmoningai pažeidžia atskiri privatūs asmenys: ūkinės veiklos dalyviai arba asmenys, nevykdantys ūkinės veiklos. Taigi šiuo atveju kuo labiau pažeidžiami prekiniai mainai, tuo didesnė verslo rizika. Laisvanoriškus, abipusiai naudingus prekinius mainus grubiai pažeidžia vagys, plėšikai. Jie siekia sau naudos nesuteikdami naudos kitiems.Jie kelia grėsmę verslui – mažina verslo saugumą ir didina jo riziką.Tačiau verslo riziką gali sąlygoti ir pačių ūkinės veiklos dalyvių veikla, sąmoningai arba nesąmoningai pažeidžianti prekinius mainus. Ūkinės veiklos dalyviai sąmoningai pažeidžia prekinius mainus ir didina verslo riziką apgaudinėdami savo rinkos partnerius:vengdami atsiskaityti už pirktas prekes, grąžinti gautas paskolas ir t.t. Ūkinės veiklos dalyviai gali ir nesąmoningai padidinti verslo riziką.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2460 žodžiai iš 8165 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.