Rizikos ir problemos susijusios su tarptautiniais atsiskaitymais
5 (100%) 1 vote

Rizikos ir problemos susijusios su tarptautiniais atsiskaitymais

TURINYS

1. RIZIKOS IR PROBLEMOS, SUSIJUSIOS SU TARPTAUTINIAIS ATSISKAITYMAIS

2. ČEKIAI IR JŲ RŪŠYS

2. 1. Operacijos su banko čekiais

3. VEKSELIŲ SAMPRATA IR FORMOS

3. 1. Vekseliais atsiskaitymo mechanizmas

4. DOKUMENTINIS AKREDITYVAS

4. 1. Akredityvo teikiamos garantijos

4. 2. Akredityvų formos ir rūšys

4. 3. Dokumentinio akredityvo funkcionavimo mechanizmas

5. DOKUMENTŲ INKASAVIMAS

5. 1. Dokumentinis inkaso

5. 2. Atsiskaitymo dokumentiniu inkaso rizika

6. PASIRINKTOS APMOKĖJIMO RŪŠIES PAVYZDYS1. RIZIKOS IR PROBLEMOS, SUSIJUSIOS SU TARPTAUTINIAIS

ATSISKAITYMAIS

Prekiaujant su užsienio šalimis, visada reikia prisiminti, kad tarp jų egzistuoja tokie skirtumai:

• politiniai, ekonominiai ir socialiniai;

• kultūriniai;

• psichologiniai;

• pokalbių vedimo, sandorių sudarymo ir jų vykdymo.

Taigi tiek eksportuotojas, tiek importuotojas, vykdydamas sandorius, susiduria su tam tikromis užsienio prekybos problemomis. Tai:

laikas, sugaištamas transportuojant prekes. Jeigu pirkėjas nesutinka apmo¬kėti tol, kol negaus prekių, pardavėjas pinigų gali laukti gana ilgai;

nepakankamas kitos šalies įstatymų žinojimas. Nežinant kitos šalies įstatymų, tai gana sudėtinga. Tokių problemų galima išvengti, jei bus vadovaujamasi ICC Tarptautinių prekybos rūmų bendrosiomis direktyvomis, prieš tai įsi-tikinus, kad toje šalyje priimti tokie standartiniai atsiskaitymo būdai;

vyriausybes veiksmai, galintys apriboti eksporto ar importo operacijas.

Vadinasi eksportuotojas, parduodamas prekes užsienio klientui, turi išnagrinėti rizikas ir alternatyvas, prieš pasirinkdamas mokėjimo būdą. Yra šios rizikų rūšys:

1. Neapmokėjimo rizika. Tai eksportuotojo rizika, kada užsienio partneris neapmokės už prekes Pirkėjas/klientas gali:

2. Rizika dėl kontrakto įsipareigojimo nevykdymo.

3. Valiutine rizika.

4. Prekinio kredito grąžinimo rizika.

5. Prekių sugadinimo rizika.

2. ČEKIAI IR JŲ RŪŠYS

Čekis yra vertybinis popierius – tam tikra teisine forma sudarytas čekio davėjo pavedimas bankui, kad jis besąlygiškai apmokėtų (pervestų) arba išmokėtų jame įrašytąją. sumą. Vadinasi, če¬kis yra vertybinis popierius, pavedimas bankui, kuris turi būti sudarytas pagal tam tikrą teisinę formą, pagrįsta čekio rekvizitais. Šie rekvizitai yra vieningi visame pasaulyje, jie išvardyti LR čekių įstatyme, kuris savo ruožtu parengtas remiantis 1931 m. Ženevos konvencijos Vieningu čekių įstatymu (Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1992 m. birželio 30 d.). Čekyje turi būti šie rekvizitai:

1. Žodis ,,čekis“ dokumento tekste ta kalba, kuria jis išrašytas.

2. Besąlygiškas pavedimas sumokėti nurodytąją. sumą..

3. Įrašytas mokėtojas (banko pavadinimas).

4. Mokėjimo vieta.

5. Pinigų gavėjo pavadinimas.

6. Čekio išrašymo vieta ir data (mėnuo rašomas žodžiu).

7. Čekio davėjo parašas.

Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytųjų rekvizitų, neturi če¬kio galios. LR čekių įstatymas numato kelis išimtinius atvejus dėl čekio mokėjimo vietos:

• jei nėra atskiro nurodymo, vieta, pažymėta greta mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta;

• jei greta įrašytos kelios vietos, čekis mokėtinas pirmoje iš įrašytųjų vietų;

• jei nėra šių ar bet kurio nurodymo, čekis mokėtinas toje vietoje, kur mokėtojas (bankas) turi savo pagrindinę įstaigą. Čekis, kuriame nenurodyta išrašymo vieta, laikomas pasirašytu toje vietoje, kuri pažy¬mėta greta jo davėjo pavadinimo.

Šiuo metu Lietuvos komerciniuose bankuose naudojamos dvi pagrindinės vardinių (banko) čekių rūšys:

• indosuojami, t. y. su perdavimo įrašu čekio antroje pusėje;

• paprastieji, kurie yra neindosuojami.

Fiziniai asmenys daugiau naudoja paprastuosius čekius, o indosuojamuosius išrašo juridiniai asmenys — įmones tarpusavio atsiskaitymams.

Taip pat Lietuvos komerciniuose bankuose naudojami skiriamieji ir atsiskaitomieji čekiai. Skiriamasis čekis pažymimas dviem lygiagrečiomis įstrižomis linijomis pirmoje čekio pusėje. Tarp šių linijų gali būti įrašomas ar neįrašomas konkretaus banko pavadinimas. Pirmuoju atveju čekis laikomas paprastuoju, o antru – specialiuoju skiriamuoju čekiu.

Pateikus paprastąjį skiriamąjį čekį bankui, čekio suma turi būti įrašyta į čekio pateikėjo sąskaitą, tame banke arba pervesta į kitą banką,bet neišmokama grynaisiais (neišgryninama). Specialiojo skiriamojo če¬kio atveju čekio suma pervedama i konkretų banką, konkrečią sąskaitą, kurie yra nurodyti tarp lygiagrečių įstrižų linijų.

Pagrindinis skiriamųjų čekių privalumas yra tas, kad čekio suma neiš¬mokama grynaisiais. Tai neleidžia neteisėtai pasinaudoti rastu arba vogtu če¬kiu, o trūkumas – sulėtėja pinigų išgryninimo procesas. Čekio pateikėjas arba pinigų gavėjas grynuosius pinigus gali gauti iš savo sąskaitos, į kurią pervedama skiriamojo čekio suma.

Taip pat naudojami atsiskaitomieji čekiai. Jie labai patogios įmonėms vykdant tarpusavio atsiskaitymus, kadangi čekio suma pervedama iš čekio davėjo sąskaitos į pinigų gavėjo sąskaitą, kai tik jis pateikiamas. Ant tokio čekio davėjas įstrižai užrašo žodį ,,Atsiskaitomasis“ ir atiduoda čekio sumos gavėjui. Tokie čekiai pagreitina tarpusavio atsiskaitymus, yra
žymiai patogesni.

Atsiskaitomieji čekiai pagal jų naudojimo sferą, ir mokėjimą jais garantavimo būdai yra keturių rūšių:

1) banko neakceptuoti;

2) banko akceptuoti;

3) limituotų knygelių;

4) nelimituotų knygelių.

Banko neakceptuoti čekiai atsiskaitymuose mažai paplitę dėl siauros jų taikymo sferos. Juos dažniausiai naudodavo finansų įstaigos sugrąžinti įmonėms jų permokėtas į biudžetą, mokėjimų sumas.

Banko akceptuotais čekiais paprastai atsiskaito biudžetinės organizacijos su vietiniais tiekėjais. Ūkio organizacijos vietoj šių čekių naudoja mokėjimo pavedimus.

Kitaip negu akceptuoti ir neakceptuoti čekiai, limituoti ir ypač nelimituoti knygelių čekiai gerokai dažniau naudojami atsiskaitant.

2. 1. Operacijos su banko čekiais

Čekis išrašomas tik bankui ir negali būti akceptuojamas. Čekį gali išrašyti fizinis ar juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke. Kiekvienas čekis sujungia trijų asmenų sandėrį: banko, mokėtojo, gavėjo. Čekiai yra griežtos apskaitos blankai. Atsakomybe už neteisingą čekių naudojimą tenka knygeles savininkui.

Atsiskaitymo čekiais procedūra pavaizduota 1 paveiksle.Jame eiles tvar¬ka pavaizduota, kaip pirkėjas už gautas prekes atsiskaito čekiu.

1. Prekės

2. Čekis

3. Čekis 7. Užskaitomi pinigai

5. Nurašomi pinigai

4. Čekis

6. Pinigai

1. pav. Atsiskaitymo čekiais procedūra

Čekis apmokamas jį pateikus. Savininkas arba pinigų gavėjas pateikia čekio bankui mokėtojui. Bankas mokėtojas – tai bankas, kuriame yra čekių išrašiusio asmens – čekio davėjo sąskaita. Savininkas nebūtinai čekį pateikia tik bankui mokėtojui. Jis gali kreiptis į bet kurį artimiausią, banką kuris patikrina čekio davėjo mokumą davėjo banke, t. y. patikrina, ar jo sąskaitoje yra pakankama čekiui apmokėti suma. Be to, išmokant pinigus atsižvelgiama, ar čekio davėjo bankas yra patikimas. Apmokėjęs čekį bankas siunčia jį inkasuoti bankui mokėtojui.

Norėdamas gauti čekio sumą grynaisiais pinigais, savininkas pateikia jį ban¬kui mokėtojui. Čekius savininkas pateikia kartu su trimis atitinkamo pareiškimo įsipareigojimo egzemplioriais, kurių pirmasis lieka priėmusiame banke, antrasis kartu su čekiais siunčiamas bankui mokėtojui, trečiasis atiduodamas čekių pateikėjui kaip pakvitavimas. Jeigu čekių mokėtojai yra skirtingi bankai, pareiškimai įsipareigojimai surašomi atskirai kiekvienam bankui.

Atsiskaitomąjį čekį savininkas pateikia savo bankui, kuris gali jo sumą iš karto įrašyti į lėšų gavėjo sąskaitą, o čekį išsiųsti davėjo bankui inkasuo¬ti. Jeigu abejojama dėl čekio apmokėjimo davėjo banke, šis bankas priima ji inkasuoti ir, gavęs jo sumos pervedimą, įrašo į lėšų gavėjo sąskaitą.

Visi apmokėti čekiai įmonėje turi būti patikrinti. Gavus banko ataskaitas, šis darbas atliekamas tokia seka:

patikrinama, ar banke išmokėtos sumos atitinka čekyje išrašytas sumas;

čekiai surūšiuojami pagal numerius;

nustatomi čekiai, kurie išrašyti, bet dar neapmokėti;

nustatomos tų neapmokėtų čekių neapmokėjimo priežastys, negaliojantys čekiai pažymimi užrašu ,,sugadinta“ ir paliekami saugoti;

čekių numeriai sutikrinami su banko ataskaitoje pažymėtais numeriais.

LR čekių įstatyme yra nustatyti čekių pateikimo apmokėjimui terminai. Čekis išduotas ir mokėtinas:

toje pat šalyje turi būti pateiktas apmokėti per 8 dienas, jei yra atsiskaitoma negrynaisiais, o jeigu atsiskaitoma grynaisiais, čekio galiojimo laikas yra 10 dienų;

kitoje šalyje, ir jei jo išrašymo bei pateikimo vietos yra skirtingose pasaulio dalyse – per 70 dienų.

Į šį laiką įskaičiuojama ir čekio išdavimo diena.

Tačiau praktiškai Lietuvos bankuose terminai siek tiek skiriasi nuo įstatymais reglamentuojamų. Pavyzdžiui, banke ,,Snoras“ Lietuvoje išrašyti če¬kiai turi būti pateikti apmokėti per 3 dienas; Europos šalyse išrašyti čekiai -per 14 dienų; kituose žemynuose esančiose šalyse – per 30 dienų. Taigi tiek reglamentuojami, tiek realiai naudojami terminai yra labai trumpi ir nepatogūs klientams. Todėl praktiškai į terminus neatsižvelgiama. Ir dažniausiai klientas, pateikęs čekį apmokėti bankui, gauna pinigus nepriklausomai nuo to, ar jo terminas jau būna pasibaigęs.

Čekiai gali būti atsaukiami, t. y. klientui prašant sustabdomas čekio ap¬mokėjimas. Atšauktas čekis yra anuliuojamas.. Už nepadengtus čekius imamos gana nemažos baudos. Bankas, saugodamas kliento prestižą, paprastai pra¬neša jam, kad sąskaitoje nėra pakankamai lėšų.

LR čekių įstatymas numato atvejus, kai čekis gali būti protestuojamas. Protestuoti čekį galima, kai laiku pateiktas čekis neapmokamas, ir šis atsisakymas yra paliudytas mokėtojo pareiškimu, kuriame nurodyta data.

3. VEKSELIŲ SAMPRATA IR

FORMOS

Vekselis yra vertybinis popierius, pažymintis griežtai įstatymo reglamentuotos formos piniginį įsipareigojimą t. y. terminuota piniginė prievolė. Tai skolos dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam.

Vekselis gali būti naudojamas kaip mokėjimo priemonė, kaip laidavimo dokumentas arba kaip dokumentas banko paskolai
gauti.

Vekseliui būdingi šie požymiai:

• abstraktumas – nereikalauja nurodyti skolos pagrindo;

• formalumas – būtini nustatyti rekvizitai;

• prievolės besąlygiškumas – mokėjimas pagal vekselį nesąlygojamas;

• perleidžiamumas – asmenims, firmoms, bankams.

Atsiskaitymų vekseliais pranašumai:

• vekselį išrašęs asmuo besąlygiškai pasižada sutartu laiku grąžinti skolą;

• vekselis gali būti laiduotojas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1578 žodžiai iš 5244 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.