Rizikos veiksniai ugniagesio gelbėtojo darbo vietoje
5 (100%) 1 vote

Rizikos veiksniai ugniagesio gelbėtojo darbo vietoje

Turinys

1. Pagrindinės frazės 3

2. Rizikos veiksniai ugniagesio gelbėtojo darbo vietoje ir saugos priemonės jiems išvengti 3

3. Rizikos veiksniai žvalgant incidento vietą, gelbstint žmones, patiems gelbėjantis ir saugos priemonės jiems išvengti 4

4. Rizikos veiksniai kovinio išsidėstymo metu ir saugos priemonės jiems išvengti 4

5. Rizikos veiksniai lokalizuojant incidentą ir saugos priemonės jiems išvengti 5

6. Saugaus darbo incidento vietoje pavyzdys įvertinant galimus rizikos veiksnius 11

7. Naudota literatūra 15

1. Pagrindinės frazės

Rizikos veiksnys (angl. risk factor) tai veiksnys (tam tikras elgsenos ar gyvensenos aspektas, aplinkos veiksnys), kurių ryšys su sveikatos sutrikimais yra pagrįstas tyrimais. Rizikos veiksniai nenurodo priežastinių ryšių.

Incidentas – tai bet koks paslaugos tiekimo sutrikimas nepriklausomai nuo sutrikimo priežasčių ar kaltininkų. Jis turi būti sprendžiamas kuo greičiau pasiekiant, kad paslauga vėl būtų teikiama. Jei paslauga ima veikti, laikoma, kad incidentas išspręstas.

Ugniagesys gelbėtojas dirba šalies priešgaisrinės apsaugos padaliniuose. Gesina gaisrus, likviduoja chemines, automobilines, radiacines avarijas bei ekologines nelaimes, dirba kenksmingoje aplinkoje,gelbėja žmones bei turtą,vykdo prevencinį darbą gaisrosaugos srityje, gelbėjimo darbus vandenyje.

2. Rizikos veiksniai ugniagesio gelbėtojo darbo vietoje ir saugos priemonės jiems išvengti

1. Priešgaisrinės apsaugos padalinių patalpose draudžiama:

• laikyti įrenginius ir inventorių laiptų aikštelėse, šalia nusileidimo stulpų, tarp durų;

• sargybos patalpas, mokymo klases, garažo grindis ar kitas patalpas, kuriomis, pagal aliarmo signalą juda budinti sargyba, iškloti kilimais, takeliais ir pan.

2. Sargybos viršininkas pradėdamas budėjimą privalo patikrinti durų sandarumą ir patalpų bei perėjimų, kuriais juda budinti sargyba būklę. .

3. Priešgaisrinėje dalyje rūkyti leidžiama tik tam skirtose vietose.

4. Sargybų keitimo tvarką reglamentuoja laikinį priešgaisrinės apsaugos tarnybos nuostatai.

5. Budinti sargyba pagal pavojaus signalą privalo skubiai susirinkti ir išvykti.

6. Išgirdus pavojaus signalą ir judant į garažą, draudžiama perėjimuose sustoti ir kitaip trukdyti.

7. Leidžiantis nusileidimo stulpu turi būti laikomasi pakankamo intervalo, kad kojomis nebūtų paliestas besileidžiantysis priekyje. Kojomis pasiekus prie stulpo esanti elastinį kilimėlį, reikia lengvai nuo jo atsispirti ir skubiai nueiti.

8. Priešgaisrinės apsaugos dalies viršininkas, įvertinęs saugumą ir vietinius ypatumus, nustato budinčios sargybos pareigūnų įsėdimo į gaisrinius ir gelbėjimo automobilius tvarką (garaže ar iš jo išvažiavus). Kai įsėdama ne garaže, ugniagesiams leidžiama iš garažo išeiti tik išvažiavus automobiliui. Įsėdimas laikomas baigtas, kai pareigūnai sulipa į automobilį, užima savo vietas ir uždaro kabinos dureles.

9. Automobiliui išvažiuoti draudžiama tol kol visi ugniagesiai nesusėda į savo vietas.

10. Važiuojant automobiliu, priešgaisrinės apsaugos pareigūnams draudžiama rūkyti, atidarinėti automobilio duris, iškišti galvą, rankas per langus, stovėti ant pakopų (išskyrus specialiai įrengtas užpakalines pakopas, nuo kurių iš automobilio tiesiamos gaisrinių žarnų linijos).

11. Už gaisrinio automobilio saugų eismą atsako vairuotojas. Jis privalo tiksliai vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus.

12. Draudžiama naudoti specialią garso ir šviesos signalizaciją vykstant ne į operatyvinę užduotį.

13. Tamsiu paros metu stovintis gaisrinis. gelbėjimo automobilis turi būti apšviestas ir įjungta avarinė šviesos signalizacija.

14. Vadovaujantieji priešgaisrinės apsaugos pareigūnai privalo gerai žinoti kelių eismo taisykles.

3. Rizikos veiksniai žvalgant incidento vietą, gelbstint žmones, patiems gelbėjantis ir saugos priemonės jiems išvengti

1. Žvalgyti gaisrą ar avarijos židinį be dujokaukių yra skiriami du pareigūnai, su dujokaukėmis – ne mažiau kaip du. Grupės vyresniuoju skiriamas labiausiai patyręs vadovaujantysis pareigūnas.

2. Žvalgybos metu turi būti laikomasi DKAT nuostatų.

3. Atsižvelgiant į gaisro vietą, pobūdį ir plotą, uždūminimą, užterštumą kenksmingomis dujomis žvalgybos grupės nariai privalo turėti:

• kvėpavimo organų apsaugos priemones (izoliuojančiąsias dujokaukes);

• ryšių ir apšvietimo priemones;

• įrangą, skirtą kitų ir pačių gaisrininkų gelbėjimuisi;

• konstrukcijų ardymo įrangą;

• gaisrų gesinimo priemones.

4. Žvalgant būtina:

• dirbant su izoliuojančiosiomis dujokaukėmis laikytis DKAT nuostatų, o dirbant be dujokaukių eiti vienas paskui kitą stebint aplinką, įsidėmint kelią;

• atsargiai atidarinėti duris saugantis galimų liepsnos ar karštų dujų pliūpsnio jas atidarius;

• į patalpas, kuriose yra aukštos įtampos įrenginių, slėginiai indai, sprogstamosios, nuodingos arba radioaktyvios medžiagos, galima eiti tik suderinus su to objekto administracija ir laikantis jų rekomenduotų saugumo taisyklių;

• žvalgant būtina stebėti laikančiųjų konstrukcijų būklę, spartaus ugnies plitimo galimybes ir stebėjimų rezultatus pranešti vyresniajam grupės pareigūnui;

• stengtis
eiti šalia kapitaliniu sienų su langais.

5. Gelbstint žmones gaisrų, avarijų ir stichinių nelaimių metu incidento likvidavimo vadovas privalo nustatyti gelbėjimo būdus ir eiliškumą atsižvelgdamas į aplinkybes ir žmonių, kuriuos reikia gelbėti, būklę. Gelbėjimo darbai atliekami greitai, nepakenkiant gelbėjamiems žmonėms.

6. Draudžiama gelbėti kitus ir gelbėtis pačiam naudojantis šlapiomis arba nustatytu periodiškumu neišbandytomis virvėmis.

7. Gelbėti kitus ir gelbėtis pačiam galima tik įsitikinus, kad virvės ilgio užteks nusileisti ant žemės (į balkoną ir pan.), gelbėjimo kilpa gelbėjamam žmogui užrišta patikimai. Gelbėjimo virvė teisingai užvyniota ant plunksnakablio. Siekiant išvengti rankų traumų reikia mūvėti pirštines.

4. Rizikos veiksniai kovinio išsidėstymo metu ir saugos priemonės jiems išvengti

1. Gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbų vadovas prieš įsakydamas išsidėstyti kovine tvarka privalo:

• parinkti ir pareigūnams nurodyti trumpiausius ir saugiausius kelius į incidento vietą:

• statyti automobilius ir įrenginius taip, kad jie netrukdytų atvykstančioms jėgoms bei priemonėms, sutelkti jas apie incidento židinį ir, jei tai įmanoma, netrukdyti normaliam kelių eismui;

• prireikus sustabdyti visų transporto rūšių eismą išskyrus geležinkelio, jeigu jis ne įmonės viduje) ir nutiesus per geležinkelio bėgius gaisrinių žarnų linijas būtina išilgai geležinkelio pastatyti saugumo postus, kad jie praneštų priešgaisrinės tarnybos pareigūnams apie artėjantį traukinį;

• nustatyti vienodus signalus kuriais darbuotojai skubiai turi būti informuojami apie pavoju;

• atsiradus aiškiam griūties, sprogimo pavojui priešgaisrinės apsaugos pareigūnai skubiai atitraukiami į saugią vietą.

2. Kovinio išsidėstymo metu draudžiama:

• išlipti iš gaisrinio, gelbėjimo automobilio kol jis visiškai nesustojo;

• atvira ugnimi apšviesti priešgaisrinių, dujų, šilumos ir kt. komunikacijų šulinius;

• leistis į vandens komunikacijų šulinius be izoliuojančiųjų dujokaukių ir gelbėjimo virvių;

• kabinti prie savęs dirželį, sujungtą su gaisriniu švirkštu ir gaisrinių žarnų linija, kai dirbama aukštai arba kopiant aukštyn;

• stovėti po kroviniu, keliamu arba nuleidžiamu virvėmis;

• nešti žmonių judėjimo kryptimi įrankius su pjaunančiais ar duriančiais paviršiais be dėklų;

• tiekti vandenį į nepritvirtintas gaisrines žarnas arba aukštyn, kol švirkštininkas užims pradinę poziciją (vertikaliai išdėstytų gaisrinių žarnų linija tvirtinama ne mažiau kaip vienu laikikliu kiekvienai žarnai).

3. Išsidėstydami specialiųjų tarnybų skyriai privalo laikytis naudojamos technikos instrukcijose numatytų papildomų saugumo priemonių.

5. Rizikos veiksniai lokalizuojant incidentą ir saugos priemonės jiems išvengti

1. Pareigūnai gaisre, avarijos ar stichinės nelaimės metu patekę į pavojingą aplinką privalo dirbti su izoliuojančiosiomis dujokaukėmis ir laikytis priešgaisrinės apsaugos DKAT nuostatais numatytų saugos darbe reikalavimų.

2. Patalpose, kuriose gesinant gaisrą, avarijos ar stichinės nelaimės metu gali išsiskirti stipriai veikiančios nuodingos medžiagos, priešgaisrinės apsaugos pareigūnai privalo dirbti apsirengę specialius apsauginius drabužius su izoliuojančiosiomis (filtruojančiosiomis) dujokaukėmis, kurias naudoja šio objekto darbuotojai bei avėti specialią guminę avalynę.

3. Dujų, garų koncentracijai sumažinti į patalpą (barą) nukreipiama purslinė vandens čiurkšlė. Pareigūnų ir technikos, esančių stipraus šiluminio spinduliavimo zonoje, grupinei apsaugai naudojamos vandens užtvaros (ekranai), kurias sukuria specialaus tipo purkštuvai, o individualiai apsaugai – švirkštai-purkštuvai.

4. Priešgaisrinių dalinių, komandų, tarnybų, savanorių ugniagesių draugijų ugniagesiams ar kitiems asmenims, kurie atvyksta į incidento vietą be kovinės aprangos bei įrangos, draudžiama dirbti gaisro, avarijos, stichinės nelaimės zonoje.

5. Gesinant gaisrą, likviduojant avarijos ar stichinės nelaimės padarinius, kiekvienas pareigūnas privalo stebėti situacijos pasikeitimus, statybinių konstrukcijų, technologinių įrenginių būklę. Kilus pavojui gelbėtojų sveikatai arba gyvybei, nedelsiant perspėti gelbėjimo darbų vadovą ir visus dirbančius tame bare.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1368 žodžiai iš 4422 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.