Ro-ro tipo laivai
5 (100%) 1 vote

Ro-ro tipo laivai

Krovos darbų technologijos kursinis darbas

Turinys

1. Įvadas…………………………………………………………………………………………3

2. Ro-Ro situacijos analize……………………………………………………………….4

3. Ro-Ro terminalai…………………………………………………………………………5

3.1 Terminalų paskirtys………………………………………………………………..5

3.2 Terminalų įrengimai……………………………………………………………….6

3.3 Ro-Ro krantines…………………………………………………………………….7

3.4 Ro-Ro krovos technika………………………………………………………….11

3.5 Ro-Ro krovinių sandeliavimas……………………………………………….14

4. Ro-Ro tipo laivai……………………………………………………………………….15

5. Įšvados……………………………………………………………………………………..21

6. Priedai………………………………………………………………………………………22

7. Naudota literatūra………………………………………………………………………26

1.Įvadas.

Ro-Ro kroviniai: krovininiai automobiliai, vilkikai su puspriekabomis ir priekabomis, lengvieji automobiliai ir kitos transporto priemones ant ratų. Ro-Ro krovinių pakrovimas ir iškrovimas gali buti atliekamas uostose, kur laivų apdorojimo įranga yra minimali,ar jos nėra.

Ro-Ro terminalose visos transporto priemones įvažioja savo eiga. Ro-Ro terminalose gali but perkraunami lengvieji automobiliai, specializuota autotechnika,įvairus konteineriai,treileriai,skysčio ciscernos,generaliniai kroviniai,įvairi specializuota įranga.

Ro-Ro terminalai ir įvežimo būdas yra patrauklus todėl, kad patogus krovinio pakrovimo iškrovimo būdas,pigesne Ro-Ro terminalo įranga,nedideles investicijos.

2.Ro-Ro situacijos analize.

Ro-Ro priemonių krovimo Klaipėdos uoste statistiniai duomenys

2002 metais Klaipėdos uoste perkrauta 130560 ro-ro vienetų (kelių transporto priemonių ir geležinkelio vagonų) t.y. 3 % mažiau negu 2001 metais. Kelių transporto priemonių perkrauta 1 % daugiau negu 2001 metais, o geležinkelio vagonų krova sumažėjo net 53 %, iki 4688 vnt. Ro-ro priemonių krovos Klaipėdos uoste dinamika pateikta lent.1.

Didžioji dalis ro-ro krovinių (66,6 % kelių transporto priemonių ir visi geležinkelio vagonai) 2002 metais perkrauta tarptautinėje jūrų perkėloje, kurios operatorius yra KLASCO).

Lentele 1. Uosto operatorių ro-ro priemonių perkrovimo rodikliai 2002 metais

Kelių tr. priemonės Geležinkelio vagonai

Perkrauta vnt. Dalis % Perkrauta

Vnt. Dalis

%

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“

KLASCO 83861 66,6 4688 100

Konsorciumas „Klaipėdos terminalas“ 21015 16,7 0 0

UAB „Baltijos keltų terminalas“ 15558 12,4 0 0

AB „Klaipėdos laivų remontas“ 5438 4,3 0 0

iš viso UOSTE 125872 100 4688 100

Čia pastebima geležinkelio vagonų krovos mažėjimo tendencija.

Kelių transporto priemonių krovos struktūros analizė pateikta 2002 metais sumažėjo tuščių krovininių kelių transporto priemonių gabenimas linijiniais laivais 2000 metais tuščių transporto priemonių gabenta 12,5 %, 2001 – 20,2 %, o 2002 – 16,3 %.

Lentele 2.Krovinių kelių transporto priemonių (sunkvežimių treilerių autotreilerių) krova Klaipėdos uoste 2002 m

Iš viso, vnt. Iš jų tušti, vnt. Tuščių dalis, proc.

Pakrauta 45974 9831 21,4

Iškrauta 52749 6235 11,8

IŠ VISO 98723 16066 16,3

2002 metais Klaipėdos uoste veikė 5 ro-ro linijos:

Lentele 3.Ro-Ro linijos Klaipėdos uoste 2002 metai.

Gabenta vagonų

vnt. Gabenta kelių tr. priem. iš viso vnt. Gabenta krovininių tr. priemonių, treilerių, autotreilerių vnt.

Klaipėda-Kylis 0 62284 50098

Klaipėda-Kopenhaga (Fredericija) 0 21015 18224

Klaipėda – Karlshamnas Klaipėda -Ahus (iki 2002 balandžio mėn.) 0 15558 14140

Klaipėda-Aabenraa 0 11530 9740

Klaipėda- Mukranas 4688 10047 6521

Nelinijinė laivyba 0 5438 0

Iš viso 4688 125872 98723

3.Ro-Ro terminalai

3.1 Terminalų paskirtis

Ro-Ro terminaluose, kur visos transporto priemonės įvažiuoja savo eiga, taikomi įvairūs krovinio apdorojimo metodai, todėl reikia įvairios mobilios technikos. Šio tipo terminaluose gali būti perkraunami: keleiviniai automobiliai, speciali autotechniką, įvairūs konteineriai (iki 40 pėdų ilgio), mafi treileriai, generaliniai kroviniai, skysčio cisternos, įvairi specializuota įranga, kitaip tariant, gali būti vežama visa įranga – tiek savaeigė, tiek ne.

Privalumai ir trukumai

Ro-Ro terminalai ir vežimo būdas patrauklūs tuo, kad sugaištama mažai laiko vežimams, patogus krovinio pakrovimo būdas bei nedidelės investicijos, lyginant su kitais vežimo būdais (pavyzdžiui, su konteineriniais vežimais mažais atstumais). Pigesnė ir Ro-Ro terminalų įranga (lyginant su konteinerių terminalais, kur naudojama galinga, brangiai kainuojanti perkrovimo įranga – kranai, papildoma technika kroviniams apdoroti). Tačiau tam, kad Ro-Ro tipo laivas dirbtų efektyviai, reikia, jog jo aparelė galėtų saugiai susisiekti su krantu. Tokiuose uostuose kaip Baltijos jūros ar
Viduržemio jūros uostai Ro-Ro krantinių galima visiškai neįrenginėti, jiems pakanka tik laisvos krantinės ir pakankamai vietos, kad laivas galėtų prisišvartuoti bortu, laivagaliu ar laivapriekiu prie krantinės bei papildomos perkrovimo įrangos. Tačiau, nors situacija ir atrodo paprasta, būtina tinkamai suplanuoti terminalo kompleksų išdėstymą, įrengti pakankamai tvirtą grindinį, taip pat reikia nuspręsti, kokio tipo ir koks kiekis krovos įrangos bus naudojamas. Nors laivas gali prisišvartuoti prie kranto ir vykdyti krovos darbus, to gali nepakakti, kad jis būtų tinkamai aptarnautas, t.y. per tam tikrą laiką iškautas ir pakrautas. Taigi dideliems Ro-Ro tipo laivams gali prireikti net iki 30 – 40 specializuotų vilkikų ir atitinkamo žmonių kiekio, kad būtų efektyviai iškrautas ir pakrautas.

3.2 Terminalų įrengimai

Nors Ro-Ro tipo terminalą teoriškai ir galima įrengti prie bet kurios krantinės, reikia atminti, kad tokio tipo terminalai užima gana didelius žemės plotus, kas savo ruožtu kelia jų kainas, be to, daugelis Ro-Ro tipo terminalų, ypač nedidelių, yra įrengti netoli miestų, kur žemės kaina yra gana didelė. Didžiąją Ro-Ro terminalų investicijų dalį sudaro specializuotų krantinių bei kranto ir laivo jungiamųjų konstrukcijų įrengimas. Vežamos prekės dažnai yra ganėtinai brangios, todėl kroviniams perkrauti reikia sandėlių bei autotechnikos (privažiuoti prie prekių).

Atviriems ir dengtiems sandėliavimo plotams keliami reikalavimai priklauso nuo planuojamos terminalo veiklos pobūdžio, muitinės procedūrų ir kt. Kadangi uosto ar kelių autotechnikai paprasčiau pasiekti sandėlį per terminalo teritoriją (be to, tai yra pigiau), būtina, kad dengti sandėliai ir atviros sandėliavimo vietos būtų išdėstytos kuo arčiau krantinės. Kitu atveju autopakrautuvo ar konteinerių krautuvo kelias su kroviniu bus brangesnis, o ir važiavimo greitis bei pakrovimas lėtesnis. Projektuojant terminalus būtina atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:

– pakankami sandėliavimo plotai ir stovėjimo aikštelių vietos, jei laivas užtruktų;

– pakankamas apšvietimas visoje terminalo teritorijoje (ne tik prie laivo aparelių);

– tinkamas švartavimo įrangos išdėstymas (neturėtų kliudyti laivo rampoms);

– keliai turi būti nutiesti taip, kad būtų išvengta staigių posūkių, dėl kurių laikui bėgant pažeidžiamas grindinys, posūkio metu mažinamas pakrovimo ir iškrovimo greitis;

– būtina aiškiai pažymėti stovėjimo vietas ir judėjimo juostas;

– turi būti sukauptas atitinkamas atsarginių dalių kiekis terminalo krovos įrangos remontui arba paruošta rezervinė įranga;

– ryšiais aprūpinti pastatai terminale turi būti prieinami tiek terminalo darbuotojams, tiek ir klientams.

3.3 Ro-Ro krantines

Daugelis Ro-Ro tipo laivų krantinių gali būti paruoštos ir aprūpintos greičiau nei krantinės, skirtos kitų tipų laivams. Jei žinoma, kokie laivai bus švartuojami prie krantinių ir kokie kroviniai bus vežami, kranto įranga pritaikoma laivo poreikiams. Tačiau krantinės eksploatacijos laikas yra ilgesnis negu laivo, be to, laivai gali būti nukreipti kitomis linijomis ir maršrutais, jei krovinio srautai pasikeis, todėl turi būti statomos kuo lankstesnės krantinės, net jei iš pradžių planuojama priimti tik tam tikro tipo laivą.

Visas Ro-Ro tipo krantines galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:

– kaušo tipo;

– kampinės;

– pontoninės.

Numačius krovinių srautus ir laivų tipus, taip pat ratinę techniką, kuria bus vežama, bei atsižvelgiant į laiką, kurį užims laivo švartavimas, pakrovimas ir iškrovimas, dažniausiai yra statomos kaušo tipo krantinės. Priimta kaušo tipo krantinėse įrengti gana sudėtingas tiltų sistemas, pritaikytas atitinkamiems laivų tipams. Šios tiltų sistemos skirtos ne tik autotechnikai, bet ir geležinkelio vagonams pakrauti. Jos terminalo krantinę daro brangesnę, be to, geležinkelio vagonų srautas turi būti suplanuotas gana ilgam laikui, kad atsipirktų terminalo įranga. Norint laivą sujungti su krantu tiltų sistema, nepakanka laivui užimti jam skirtą poziciją, papildomai laivo centravimas geležinkelio bėgių atžvilgiu atliekamas hidraulinėmis kranto sistemomis (skirtumas tarp laivo ir kranto geležinkelio bėgių briaunų gali būti ne didesnis kaip 5 mm). Tokiems tiltams valdyti būtinas specialiai apmokytas personalas. Šio tipo krantinės sumažina laivo švartavimosi laiką ir būtinus darbo resursus iki minimumo. Ypač tai svarbu, kai laivai dirba trumpose linijose (pavyzdžiui, Mukrano uosto linijoje Zassnic – Treleborg laivo stovėjimo laikas yra viena valanda, per kurią turi būti iš-kauti ir pakrauti du laivo deniai). Krovos operacijos atliekamos dviejuose laivo deniuose vienu metu. Viršutiniame denyje vyksta krovos operacijos su ratine autotechniką, o pagrindiniame denyje – su geležinkelio vagonais. Tokios operacijos, ypač su geležinkelio vagonais, turi būti tiksliai vykdomos. Kaušo tipo krantinės užtikrina ne tik greitą laivo prišvartavimą bet ir patikimą ryšį su krantu. Tokio tipo krantinės leidžia priimti laivus, kurie neturi nei laivagalio, nei laivapriekio aparelių (jeigu tiltų konstrukcijos nėra skirtos tik vienam laivų tipui), taip pat vykdyti krovos operacijas su laivais, neturinčiais vidinių aparelių. Prie tokių krantinių galima
laivus, kai yra nežymūs potvyniai ir atoslūgiai (galimybė reguliuoti tilto aukštį vandens paviršiaus atžvilgiu). Kai kurios tiltų konstrukcijos nėra pritaikytos aukščiui reguliuoti, apkraunamos gali būti tik tada, kai yra padėtos ant laivo denio arba tik žemutinėje padėtyje, kai pats tiltas padėtas ant specialių atramų (pavyzdžiui, Klaipėdos uosto tarptautinėje perkėloje tiltai apkrauti tarpinėje padėtyje gali būti tik trumpą laiką). Dėl šios priežasties kartais laivo krovos operacijos gali būti apsunkinamos dėl netinkamo nuolydžio ir tarp laivo-tilto-kranto susidarančio kampo (autotechniką gali kliūti už kranto ar laivo konstrukcijų). Kaušo tipo krantinės yra susijusio: su laivo gabaritais: didesnių gabaritų laivus priimti yra problemiška, be to, galima priimti tik laivagalines apareles turinčius laivus, kuri neturi kampo su diametraliąja laivo plokštuma. Prie tokio tipo krantinių kito tipo laivų apdorojimas praktiškai neįmanomas dėl vietos stokos ant krantinės prie laivo borto, nors kai kuriuose uostuose taikoma praktika prie laisvos krantinės krauti birius krovinius, naudojant mobilią birių krovinių krovos įrangą. Šios krantinės terminaluose nėra labai populiarios dėl sudėtingos konstrukcijos ir krantinės kainos. Kampinės krantinės, aptarnaujant Ro-Ro tipo laivus, paplito gana plačiai, nes leidžia aptarnauti įvairių tipų ir gabaritų laivus. Tokios krantinės praktiškai gali būti įrengtos bet kuriame uosto kampe, kur yra tinkamas gylis ir pakankamai tvirtas grindinys, be to, joms nereikia didelių investicijų. Kampinių krantinių skirstymas pateikiamas schemose.1 pav. Kampinė krantinė su bendra dalimi dviem laivams krauti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1628 žodžiai iš 5351 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.