Roko muzikos itaka zmoniu gyvenime
5 (100%) 1 vote

Roko muzikos itaka zmoniu gyvenime

11213141



REFERATAS

Roko muzikos itaka zmoniu gyvenime

Turinys

1. Įvadas 3

2. Roko muzikos struktūra 4

3. Roko ritmas ie seksualinis atsakas 6

4. Medicininiu požiūriu 9

5. Doroviniu požiūriu 9

6. Socialiniu požiūriu 10

7. Muzikos dievaičių likimas 10

8. Išvados 12

9. Literatūra 13

Įvadas

Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globolizacijos plėtrai tinkančių formų, kadangi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio. Ši forma leidžia peržengti kalbinius skirtumus be papildomų vertimo pastangų ir išlaidų. Negalima teigti, kad muzikos kultūrinėje interpretacijoje nėra kai kurių labai ryškių sunkumų, susijusių su muzikos kūrimo ir priėmimo vietinėmis ir tautinėmis tradicijomis. Tačiau santykinai lengvą kultūrų maišymasi šioje sferoje rodė daugelio garsių atlikėjų populiarumas visame pasaulyje. Žinoma, muzikos prekių gamyba, paskirstymas ir vartojimas yra labai savitas, ir dėl to, prieš pradėdami muzikos globalizacijos apžvalgą, norėtume aptarti, apie kokią veiklą ir muziką mes kalbame.

Muzikos industrijos augimui įtakos turėjo įvairios technologijos, taip pat Vakarų visuomenėse bei rinkose vykę reikšmingi socialiniai ir demografiniai poslinkiai. Tarptautinės muzikos industrijos pagrindas buvo ne klasikinė ar religinė, bet populiari šiuolaikinė, o tiksliau roko muzika. Tai lėmė išskirtinių kultūrų ir subkultūrų atsiradimą.

Roko muzika – įtakingiausias XX amžiaus kultūros fenomenas, nešąs moralines, socialines ir estetines permainas. Roko muzika ir filosofija persmelkia kasdienybę. Įkyrus pasikartojantis ritmas girdimas namuose, įstaigose, net bažnyčiose. Roko atsiradimas 1950 metais daug ką pakeitė, atsirado skilimas tarp jaunesnės ir senesnės kartų. Niekas taip nežavi jaunimo kaip rokas.

Kas daro roką tokį patrauklų ir neatsispiriamą? Ar roko muzika ir žodžiai kažkuo ypatingi ir iš esmės skirtingi nuo kitų muzikos stilių? Quentin Schultze pastebi, kad “Muzikologai, apsvarstę roko patrauklumo paslaptis, liko suglumę, nes rokas vargu ar atitinka formalų muzikos atlikimo apibrėžimą.”

Roko muzika didžiulę įtaka daro tiek patiems roko muzikantams, tiek jų klausytojams ir gerbėjams. Muzikantai, norėdami išlaikyti populiarumo viršūnes, įveikti scenos baimę, papildyti jėgų; taip pat norėdami kuo įvairiau improvizuoti savo kūrybą, kaip pagalbininkus vartoja narkotikus bei alkoholį. Tuo pačiu metu darydami didžiulę ytaką aistringiems savo gerbėjams. Roko muzika bei narkotikai stipriai apriboja mąstymą, dorovinį samoningumą, prarandamas gebėjimas blaiviai mąstyti, priešintis blogai įtakai, o atvirkščiai – aklai ja sekti. Roko muzikos gerbėjai aklai pasineria į jų dievaičių išreiškiamas „tiesas“, susijusias su seksu, narkotikais, maištu, klaidinga religija bei velnio įtaka.

Roko žvaigždės gerbėjų ne tik dievinamos bet jos taip pat būna sekamos, imamas iš jų pavyzdys. Taip daroma didelė žala ne tik psichologiniu, bet ir socialiniu bei medicininiu požiūriu. Garsi muzika turi psichiką keičiančią galią. Tą įrodo dažnos muštynės įvykstančios koncertų salėse, arenose, kur dažnai žmonės būna sunkiai sužeisti ar netgi užmušti. Taip pat daugelis kitų nusikaltimų įvyksta būtent roko muzikos įtakoje. Gerbėjai, apimti ekstazės dažnai žaloja ne tik kitus, bet ir save. O netgi mirus mylimai žvaigždei, nutraukia ir savo gyvybę.

Ši muzika gimdo dorovingumo ir geidulingumo samplaikos būseną, kuri uždega žalią šviesą laukinių, iki tol valdytų impulsų, tokių kaip neapykanta,pyktis, pavydas, seksualumas, siautėjimams.

Roko muzikos struktūra

Gerą muziką apibrėžia pusiausvyra tarp pagrindinių elementų: melodijos, harmonijos, ritmo. Gali būti paminėti ir kiti aspektai, tokie kaip forma, dinamika, tekstas, praktikavimasis, tačiau mūsų studijoje apsiribosime trimis minėtais. Roko muzikoje ši tvarka pažeidžiama: dominuoja ritmas, vėliau eina harmonija ir galiausiai melodija.

Prieš nagrinėjant roko ritmą, tikslinga paaiškinti, kaip geros muzikos melodija, harmonija ir ritmas siejasi tarpusavyje.

Melodija – labiausiai pastebima muzikos dalis. Tai “pasakojimo linija”, susidedanti iš horizontaliai išdėliotų natų, kurias iš karto atpažįstame, pvz., dainuojant liaudies daina “Augo girioj ąžuolelis”. Atliekantieji alto, tenoro, boso partijas dainuoja taip, kad derintųsi prie kitų balsų.

Aaron Copland, Amerikos kompozitorių vadovas, taip teigia: “Požiūris, kad gera melodija turėtų versti judėti, neigia visas analizes. Negalėdami iš anksto apibūdinti, kas yra gera melodija, mes tiesiog apibendriname jau žinomas geras melodijas.”

Pasak Copland, gera melodija turėtų pasižymėti tokiomis
“Ji turi kilti ir leistis (pvz., aukštėti ir žemėti). Nekintanti, pasikartojanti melodija (to paties aukščio) gali sukelti hipnozinį efektą…

Ji turi susidaryti iš proporcijų, teikiančių pasitenkinimą (pvz., pradžia, vidurys, pabaiga) ir suteikti užbaigtumo jausmą. Melodija pasakoja kūrinio istoriją.

Muzika turi tam tikru laiku (paprastai prie pabaigos) pasiekti kulminacinį tašką ir atomazgą. Visi tinkami menai pasižymi kulminaciniu tašku.

Ji turėtų būti taip sukurta, kad klausantis keltų emocijas.” Roko muzikai, kaip pamatysime, trūksta pagrindinių tinkamos muzikos charakteristikų.

Harmonija sukuriama akordais, pritaikytais prie tonacijos, kuria parašyta melodija. Tai garsas, girdimas kelioms natoms sutampant. “Melodija sukuria muzikos kūrinio profilį, o harmonija yra jos asmenybė”

Akordai muzikai gali suteikti ir ramybę (konsonansai), ir neramumą (disonansai). Turėtų būti pusiausvyra tarp ramybės ir neramumo. Harmoningi akordai lemia ir klausytojo nuotaiką. Pavyzdžiui, kas būtų, jei visos dainos būtų minorinės? Tai neabejotinai paveiktų mūsų nuotaiką. Šį muzikos aspektą tikriausiai sunku suprasti net muzikams. Tai jaučiame girdėdami, tačiau gali būti sunku apibūdinti.”

Ritmas muzikai suteikia judesio. Be ritmo muzika tampa tolydi, nuobodi, neįdomi. “Ritmas – organizuotas muzikos judėjimas per tam tikrą laiko tarpą. Kaip širdis – kūno gyvastis, taip ritmas, būdamas muzikos gyvybė, suteikia reikiamos energijos. Be ritmo muzika mirusi. Melodija ir harmonija turėtų plėtotis kartu, o ritmas daro šį kartu vykstantį plėtojimąsi įmanomą.”

Viskas gamtoje, įskaitant ir kūną, yra ritminga. Širdis, kvėpavimas, kalba ritminga; pasak mokslininkų, net smegenys funkcionuoja ritmingai. Smegenų dažnius įtakoja fizinė ir psichinė būsena.

Ir muzikos ritmas esti iš pasikartojančių dūžių, kas sudaro vadinamą metrą. Paprastai dūžių grupės suskirstytos po du, tris, keturis. “Šių dalių pasikartojimas suskirstomas taktais. Gero muzikos kūrinio stipriausias dūžis yra pirmasis. Esant keturiems dūžiams, stipriausias dūžis pirmasis ir trečias:

/VIENAS, du, TRYS, keturi/

Roko ritmas. Rokas pakeičia bendrą smūgių tvarką. Labiausiai pabrėžiamas ketvirtas smūgis , taip pat – antras:

/vienas, DU, trys, KETURI/

Pagrindinė roko problema – nepaliaujamas ir dominuojantis ritmas, sukeliantis hipnozinį efektą. Bob Larson, buvęs populiaraus roko atlikėju, tad turėjęs galimybę su juo susipažinti, nurodo, kad “moraliniu ir dvasiniu požiūriu reikėtų svarstyti tai, kad pasikartojantis ir sinkopuotas ritmas taip nustelbia kitus muzikos elementus, jog daina tampa seksualiai traukianti ir fiziškai jaudinanti.“

Pasak Tim Fisher, “gera muzika yra gera tvarka, palaikoma pritaikytos harmonijos, sustiprinama tvirto ir nuoseklaus ritmo. Koncerų muzika (pvz., simfonijos ar kita instrumentinė muzika), kartais nukrypsta nuo šios sistemos, norint pademonstruoti kompozitoriaus talentą ar atlikėjo miklumą. Tačiau, kalbant apie krikščionišką muziką, svarbi sąsaja su žodžiais. Norint, kad žodžiai derintųsi prie muzikos, tvarka aiški: melodija, harmonija, tada ritmas.” Būtina paaiškinti, kad tvirtas ir nuoseklus ritmas čia nereiškia per daug akcentuoto ritmo, būdingo rokui.

Smarkus ritmas. Roką nuo kitų muzikos stilių skiria ritmo pabrėžimas. Tai pripažįstama ir muzikų. Gene Grier knygoje “A Conceptual Approach to Rock Music” sako: “Ritmas – svarbiausias ir pagrindinis roko elementas, klausydamiesi susisiejame su ritmu.” Taip jis pataria, kaip parašyti gerą roko dainą:

“Nustatykite takto metrą.

Nuspręskite, kokia akordų seka…

Sukurkite melodiją.

Parašykite žodžius.”

Šis paaiškinimas akivaizdžiai parodo, kad roko muzikos elementų seka atvirkščia tinkamos muzikos sekai.

Nepaliaujamas roko ritmas paaiškina, kodėl jo muzika veikia labiau, nei žodžiai. Sociologas Simon Frith teigia, kad “į žodžius, jei jie iš viso pastebimi, dėmesys atkreipiamas tik po to, kai muzika padaro įtaką.”

“Roko fiziologijoje” aiškiai parodomas muzikinis roko poveikis: “Studijų išvados dvejopos. Pirmiausia, žodžiai čia mažiausiai turi reikšmės. Ar žodžiai netinkami, ar nekenksmingi, paremti Šventu Raštu, bendras neurofiziologinis roko poveikis lieka toks pat. Tad nėra tokio dalyko, kaip krikščioniškas rokas, kuris iš esmės skirtųsi savo poveikiu. Antra, trumpai klausantis sumažėja imlumas bendraujant, o ilgai klausantis roko greičiausiai net silpsta kairiojo smegenų pusrutulio kognityvinių įgūdžių atkūrimas. Klausydamiesi roko turėtume tikėtis, kad kils pavojus mūsų sugebėjimams priimti ir perteikti Bibliją, nuosekliai melstis, studijuoti Raštą.”

Roko ritmo poveikis. Daug mokslinių tyrimų kalba apie psichologinį, fiziologinį, socialinį negatyvų roko ritmo poveikį žmonėms ir gyvūnams.

Svarbi priežastis, kodėl rokas išskirtinai veikia kūną, yra jau minėta ritmo struktūra. Pabrėžiant paskutinį takto garsą, muzika tarsi sustoja ir vėl prasideda. Taip klausytojas nesąmoningai priverčiamas sustoti kiekvieno takto pabaigoje. Tai priešinga taip vadinamam daktiliniam ar valso ritmui, kuris atspindi širdies ir viso kūno ritmą.

Psichiatras Verle Bell aiškina, kaip rokas sukelia priklausomybę: “Muzika, nesuderinta ritmu ir akordais, sukelia
adrenalino išsiskyrimą. Gera muzika pasižymi matematinėmis taisyklėmis, kai nusiraminama, padrąsinama, jaučiamasi “saugiai”. Pasak muzikų roko klausytojai patiria priklausomybę. “Kaip nesąžiningi „dietų“ gydytojai, pripratinę savo klientus prie amfetaminų, kad užtikrintų tolesnę priklausomybę, muzikai žino, kad nesiderinančią muziką perka ir pirks. Kaip ir visoms priklausomybėms esant, atsiranda tolerancija – muzika, anksčiau jaudinusi, daugiau nebepatenkina. Muzika turi tapti vis čaižesnė, garsesnė, labiau disonuojanti. Pradedama lengvu roku, tada – rokenrolas, sunkusis metalas.”

Neuromokslininkai Daniel ir Bernadette Skubik paaiškina, kaip roko ritmas įtakoja raumenis, psichiką, hormonus. “Būgnų sukuriamas ritmas atsiliepia raumenų sistemos, smegenų bangų, hormonų lygyje. Trumpai, raumenų koordinacija ir kontrolė sinchronizuojami pagal pagrindinį ritmą; smegenų bangos susivienija su ritmu; įvairūs hormonai (pvz., seksualiniai) išskiriami dėl elektrofiziologinės sinchronizacijos su ritmu.

Šie rezultati gauti įvairių tyrinėtojų, ir nors yra nedidelių individualių skirtumų, visi normalūs individai reagavo būtent taip, kai ritmas siekė 3-4 smūgius per sekundę – šiurkščiai kalbant, kai ritmas viršijo širdies ritmą.”

Roko ritmo įtaka raumenims. John Diamond, įžymus gydytojas, atliko daug eksperimentų tirti muzikos poveikį kūnui. Išanalizavęs 20.000 įrašų, atrado, kad roko ritmas negatyviai veikia kūną keliais būdais. Pavyzdžiui, sustojimas ne į taktą silpnina kūną, nes eina prieš normalų fiziologinį ritmą, paveikiant širdį ir kraujo spaudimą. Taip sukuriamas tam tikras autonominis atsakas, sukeliantis hormono epinefrino išsiskyrimą. Kūnas į ritmą reaguoja raumenų susilpnėjimu, nerimu, agresyviu elgesiu.

“Prieš kelerius metus mano muzikos poveikio tyrimai netikėtai pasisuko kita linkme. Apsipirkdamas įrašų parduotuvėje Niujorke, pasijutau silpnas, sunerimęs, apskritai sergantis. Erdvė vibravo nuo roko muzikos. Vėliau, suprantama, tikrinau šios muzikos poveikį […] tirdamas šimtus žmonių atradau, kad roko muzika susilpnina raumenis. Suaugusio vyro deltinį raumenį paprastai įveikia 40 – 50 svarų (18 – 22 kg) slėgimas. Roko muzikai grojant užtenka 10 – 15 svarų raumenį įveikti.”

Steven Halpern rašo: “Dr. Sheldon Deal, žinomas chiroterapeutas pademonstravo rokenrolo įtaką kūno stiprumui. Naudodamas kineziologijos (judėjimas priklauso nuo stimuliacijos) testus, nustatė, kad pop muzikos ritmas silpnina kūną… Šis efektas buvo toks pat, nesvarbu, ar tyrimo dalyviai mėgo pastarajį muzikos stilių, ar ne. Kitais žodžiais, asmens požiūris į muziką nekeitė to, kaip kūnas reagavo… Subjektyvių reakcijų bendravardiklis – seksualinis susijaudinimas.”

Kita studija apie roko efektą: “Temple Universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad studentai, klausantys Beatles, Jimi Hendrix, the Rolling Stones, Led Zeppelin ir panašių grupių, kvėpuoja greičiau, jų odos atsparumas stimulams mažesnis, padidėjęs širdies ritmas, lyginant su paveiktais atsitiktiniu fono triukšmu.

Roko ritmas ir seksualinis atsakas

Vienas labiausiai žinomų roko muzikos poveikių – seksualinis sujaudinimas. Roko muzikantai, tai žinodami, panaudoja savo naudai. Simmon iš grupės „KISS“ buvo paklaustas, ar tėvai turėtų jaudintis dėl to, kad paaugliai klausosi tokios muzikos. Šis atvirai atsakė: “Jie turėtų būti susirūpinę, nes mes apeliuojame į merginas – tai, kas rokui būdinga – seksas su 100 megatonų bombos ritmu.”

Kitos muzikos žvaigždės panašiai pasisako. Mick Jagger: “Gali justi savo kūnu pulsuojantį adrenaliną. Tai sekso rūšis. Aš vilioju auditoriją. Ką aš darau, yra labai panašu į striptizą.” Jim Morrison: “Manau, kad dvasingumui čia vietos nėra. Žiūrėkite į mus, kaip į erotikos politikus.” Richard Oldham, „Rolling Stones“ vadybininkas: “Rokas yra seksas ir tu turi taip pritrenkti juos [paauglius].” John Taylor, „Duran Duran“ bosistė: “Kai muzika sėkminga, publika ir atlikėjai dažnai jaučiasi, tarsi kartu patirdami orgazmą.” Šie komentarai aiškiai parodo, kad roko muzika siekiama jaudinti žmones seksualiai Kaip roko ritmas jaudina seksualiai? Daniel ir Bernaddete Skubik teigia: “Ritmui sukėlus aukščiausią sensorinį sužadinimą (t. y. dėl ritmo tempo ir muzikos garsumo garsinis poveikis artėja prie suvokimo maksimumo), smegenys atsiduria stresinėje būsenoje. Ši būsena matuojama „smarkiu“ elektroencefalogramos aktyvumu, kas būdinga visiems žmonėms, jei juos stipriai stimuliuosime. Subjektyvus informacijos vertinimas – ar mėgsta individas muziką, ar ne – neturi įtakos. Siekdamos sumažinti šį aktyvumą ir pasiekti pusiausvyrą, smegenys išskiria natūralius opioidus – chemiškai panašius į narkotines medžiagas, kaip morfijus. Jie naudojami kūno jautrumo skausmo kontrolei…

Žymūs įrodymai patvirtina, kad rokas sukelia ar sustiprina seksualinį sužadinimą. Į didelę sensorinę stimuliaciją kūnas atsako išskirdamas gonadotrofiną ir opioidus. To rezultatas – susisformavęs stiprus ryšys tarp stresinės būsenos, patiriamos klausantis tokios muzikos, ir seksualinio poreikio formavimosi; galiausiai viskas išsilieja į agresija. Roko muzikai toli nuėjus nuo jos šaknų ir aplinkos (pvz.
muzikos), ji sukelia ir išreiškia asociacijas tarp atviros agresijos ir seksualumo.”

Panašiai, bet paprasčiau aiškina Anne Rosenfield. Pasak jos, muzika sužadina “eilę jausmų – įtampą, sujaudinimą, kartais seksualumą – ryškiu ir nuolatiniu ritmu, … apsukriai naudojama sukelti seksualinę įtampą … būgno mušimas gali sukelti stiprų poveikį, veikdamas smegenų elektrinį ritmą. Hormonų išskyrimas, sukeltas nenormalaus roko ritmo stimulo, baigiasi didele lytinių liaukų stimuliacija be normalaus atpalaidavimo. Bob Larson nurodo, kad “įžanga atsipalaiduoti bus mašinoje po šokių, ir tai – tiesioginis kūno nešvankumo šokių aikštelėje rezultatas. Kalbu ne tik iš medicininės pusės, bet ir iš asmeniškų išvadų. Teigdamas, kad merginos, erotiškai atsiduodamos siautulingam sukimuisi, lydimos roko ritmo, gali patirti kulminacines seksualumo būsenas. […] Turėtume suprasti, kad nesąmoningas emocijas dėl jų prigimties įtakoja daug faktorių, tarp jų – ir vibracijos (pvz., boso garsai, sutinkami roko muzikoje). […] Seksualios nesąmoningos emocijos ieško, kaip save išreikšti sąmoningomis mintimis ir veiksmais. Stebėjau porą, kuri faktiškai patyrė įsivaizduojamus lytinius santykius šokdama. Šis nenormalus, muzikos sukeltas, stimuliuotas orgazmas yra ir psichologiškai, ir fiziologiškai destruktyvus. Iš to tiesiogiai seka neurozė. Be to – tai nuodėmė.”

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2437 žodžiai iš 4811 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.