Roko muzikos itaka zmoniu gyvenime
5 (100%) 1 vote

Roko muzikos itaka zmoniu gyvenime



REFERATAS

Roko muzikos itaka zmoniu gyvenime

Turinys

1. Įvadas 3

2. Roko muzikos struktūra 4

3. Roko ritmas ie seksualinis atsakas 6

4. Medicininiu požiūriu 9

5. Doroviniu požiūriu 9

6. Socialiniu požiūriu 10

7. Muzikos dievaičių likimas 10

8. Išvados 12

9. Literatūra 13

Įvadas

Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globolizacijos plėtrai tinkančių formų, kadangi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio. Ši forma leidžia peržengti kalbinius skirtumus be papildomų vertimo pastangų ir išlaidų. Negalima teigti, kad muzikos kultūrinėje interpretacijoje nėra kai kurių labai ryškių sunkumų, susijusių su muzikos kūrimo ir priėmimo vietinėmis ir tautinėmis tradicijomis. Tačiau santykinai lengvą kultūrų maišymasi šioje sferoje rodė daugelio garsių atlikėjų populiarumas visame pasaulyje. Žinoma, muzikos prekių gamyba, paskirstymas ir vartojimas yra labai savitas, ir dėl to, prieš pradėdami muzikos globalizacijos apžvalgą, norėtume aptarti, apie kokią veiklą ir muziką mes kalbame.

Muzikos industrijos augimui įtakos turėjo įvairios technologijos, taip pat Vakarų visuomenėse bei rinkose vykę reikšmingi socialiniai ir demografiniai poslinkiai. Tarptautinės muzikos industrijos pagrindas buvo ne klasikinė ar religinė, bet populiari šiuolaikinė, o tiksliau roko muzika. Tai lėmė išskirtinių kultūrų ir subkultūrų atsiradimą.

Roko muzika – įtakingiausias XX amžiaus kultūros fenomenas, nešąs moralines, socialines ir estetines permainas. Roko muzika ir filosofija persmelkia kasdienybę. Įkyrus pasikartojantis ritmas girdimas namuose, įstaigose, net bažnyčiose. Roko atsiradimas 1950 metais daug ką pakeitė, atsirado skilimas tarp jaunesnės ir senesnės kartų. Niekas taip nežavi jaunimo kaip rokas.

Kas daro roką tokį patrauklų ir neatsispiriamą? Ar roko muzika ir žodžiai kažkuo ypatingi ir iš esmės skirtingi nuo kitų muzikos stilių? Quentin Schultze pastebi, kad “Muzikologai, apsvarstę roko patrauklumo paslaptis, liko suglumę, nes rokas vargu ar atitinka formalų muzikos atlikimo apibrėžimą.”

Roko muzika didžiulę įtaka daro tiek patiems roko muzikantams, tiek jų klausytojams ir gerbėjams. Muzikantai, norėdami išlaikyti populiarumo viršūnes, įveikti scenos baimę, papildyti jėgų; taip pat norėdami kuo įvairiau improvizuoti savo kūrybą, kaip pagalbininkus vartoja narkotikus bei alkoholį. Tuo pačiu metu darydami didžiulę ytaką aistringiems savo gerbėjams. Roko muzika bei narkotikai stipriai apriboja mąstymą, dorovinį samoningumą, prarandamas gebėjimas blaiviai mąstyti, priešintis blogai įtakai, o atvirkščiai – aklai ja sekti. Roko muzikos gerbėjai aklai pasineria į jų dievaičių išreiškiamas „tiesas“, susijusias su seksu, narkotikais, maištu, klaidinga religija bei velnio įtaka.

Roko žvaigždės gerbėjų ne tik dievinamos bet jos taip pat būna sekamos, imamas iš jų pavyzdys. Taip daroma didelė žala ne tik psichologiniu, bet ir socialiniu bei medicininiu požiūriu. Garsi muzika turi psichiką keičiančią galią. Tą įrodo dažnos muštynės įvykstančios koncertų salėse, arenose, kur dažnai žmonės būna sunkiai sužeisti ar netgi užmušti. Taip pat daugelis kitų nusikaltimų įvyksta būtent roko muzikos įtakoje. Gerbėjai, apimti ekstazės dažnai žaloja ne tik kitus, bet ir save. O netgi mirus mylimai žvaigždei, nutraukia ir savo gyvybę.

Ši muzika gimdo dorovingumo ir geidulingumo samplaikos būseną, kuri uždega žalią šviesą laukinių, iki tol valdytų impulsų, tokių kaip neapykanta,pyktis, pavydas, seksualumas, siautėjimams.

Roko muzikos struktūra

Gerą muziką apibrėžia pusiausvyra tarp pagrindinių elementų: melodijos, harmonijos, ritmo. Gali būti paminėti ir kiti aspektai, tokie kaip forma, dinamika, tekstas, praktikavimasis, tačiau mūsų studijoje apsiribosime trimis minėtais. Roko muzikoje ši tvarka pažeidžiama: dominuoja ritmas, vėliau eina harmonija ir galiausiai melodija.

Prieš nagrinėjant roko ritmą, tikslinga paaiškinti, kaip geros muzikos melodija, harmonija ir ritmas siejasi tarpusavyje.

Melodija – labiausiai pastebima muzikos dalis. Tai “pasakojimo linija”, susidedanti iš horizontaliai išdėliotų natų, kurias iš karto atpažįstame, pvz., dainuojant liaudies daina “Augo girioj ąžuolelis”. Atliekantieji alto, tenoro, boso partijas dainuoja taip, kad derintųsi prie kitų balsų.

Aaron Copland, Amerikos kompozitorių vadovas, taip teigia: “Požiūris, kad gera melodija turėtų versti judėti, neigia visas analizes. Negalėdami iš anksto apibūdinti, kas yra gera melodija, mes tiesiog apibendriname jau žinomas geras melodijas.”

Pasak Copland, gera melodija turėtų pasižymėti tokiomis
“Ji turi kilti ir leistis (pvz., aukštėti ir žemėti). Nekintanti, pasikartojanti melodija (to paties aukščio) gali sukelti hipnozinį efektą…

Ji turi susidaryti iš proporcijų, teikiančių pasitenkinimą (pvz., pradžia, vidurys, pabaiga) ir suteikti užbaigtumo jausmą. Melodija pasakoja kūrinio istoriją.

Muzika turi tam tikru laiku (paprastai prie pabaigos) pasiekti kulminacinį tašką ir atomazgą. Visi tinkami menai pasižymi kulminaciniu tašku.

Ji turėtų būti taip sukurta, kad klausantis keltų emocijas.” Roko muzikai, kaip pamatysime, trūksta pagrindinių tinkamos muzikos charakteristikų.

Harmonija sukuriama akordais, pritaikytais prie tonacijos, kuria parašyta melodija. Tai garsas, girdimas kelioms natoms sutampant. “Melodija sukuria muzikos kūrinio profilį, o harmonija yra jos asmenybė”

Akordai muzikai gali suteikti ir ramybę (konsonansai), ir neramumą (disonansai). Turėtų būti pusiausvyra tarp ramybės ir neramumo. Harmoningi akordai lemia ir klausytojo nuotaiką. Pavyzdžiui, kas būtų, jei visos dainos būtų minorinės? Tai neabejotinai paveiktų mūsų nuotaiką. Šį muzikos aspektą tikriausiai sunku suprasti net muzikams. Tai jaučiame girdėdami, tačiau gali būti sunku apibūdinti.”

Ritmas muzikai suteikia judesio. Be ritmo muzika tampa tolydi, nuobodi, neįdomi. “Ritmas – organizuotas muzikos judėjimas per tam tikrą laiko tarpą. Kaip širdis – kūno gyvastis, taip ritmas, būdamas muzikos gyvybė, suteikia reikiamos energijos. Be ritmo muzika mirusi. Melodija ir harmonija turėtų plėtotis kartu, o ritmas daro šį kartu vykstantį plėtojimąsi įmanomą.”

Viskas gamtoje, įskaitant ir kūną, yra ritminga. Širdis, kvėpavimas, kalba ritminga; pasak mokslininkų, net smegenys funkcionuoja ritmingai. Smegenų dažnius įtakoja fizinė ir psichinė būsena.

Ir muzikos ritmas esti iš pasikartojančių dūžių, kas sudaro vadinamą metrą. Paprastai dūžių grupės suskirstytos po du, tris, keturis. “Šių dalių pasikartojimas suskirstomas taktais. Gero muzikos kūrinio stipriausias dūžis yra pirmasis. Esant keturiems dūžiams, stipriausias dūžis pirmasis ir trečias:

/VIENAS, du, TRYS, keturi/

Roko ritmas. Rokas pakeičia bendrą smūgių tvarką. Labiausiai pabrėžiamas ketvirtas smūgis , taip pat – antras:

/vienas, DU, trys, KETURI/

Pagrindinė roko problema – nepaliaujamas ir dominuojantis ritmas, sukeliantis hipnozinį efektą. Bob Larson, buvęs populiaraus roko atlikėju, tad turėjęs galimybę su juo susipažinti, nurodo, kad “moraliniu ir dvasiniu požiūriu reikėtų svarstyti tai, kad pasikartojantis ir sinkopuotas ritmas taip nustelbia kitus muzikos elementus, jog daina tampa seksualiai traukianti ir fiziškai jaudinanti.“

Pasak Tim Fisher, “gera muzika yra gera tvarka, palaikoma pritaikytos harmonijos, sustiprinama tvirto ir nuoseklaus ritmo. Koncerų muzika (pvz., simfonijos ar kita instrumentinė muzika), kartais nukrypsta nuo šios sistemos, norint pademonstruoti kompozitoriaus talentą ar atlikėjo miklumą. Tačiau, kalbant apie krikščionišką muziką, svarbi sąsaja su žodžiais. Norint, kad žodžiai derintųsi prie muzikos, tvarka aiški: melodija, harmonija, tada ritmas.” Būtina paaiškinti, kad tvirtas ir nuoseklus ritmas čia nereiškia per daug akcentuoto ritmo, būdingo rokui.

Smarkus ritmas. Roką nuo kitų muzikos stilių skiria ritmo pabrėžimas. Tai pripažįstama ir muzikų. Gene Grier knygoje “A Conceptual Approach to Rock Music” sako: “Ritmas – svarbiausias ir pagrindinis roko elementas, klausydamiesi susisiejame su ritmu.” Taip jis pataria, kaip parašyti gerą roko dainą:

“Nustatykite takto metrą.

Nuspręskite, kokia akordų seka…

Sukurkite melodiją.

Parašykite žodžius.”

Šis paaiškinimas akivaizdžiai parodo, kad roko muzikos elementų seka atvirkščia tinkamos muzikos sekai.

Nepaliaujamas roko ritmas paaiškina, kodėl jo muzika veikia labiau, nei žodžiai. Sociologas Simon Frith teigia, kad “į žodžius, jei jie iš viso pastebimi, dėmesys atkreipiamas tik po to, kai muzika padaro įtaką.”

“Roko fiziologijoje” aiškiai parodomas muzikinis roko poveikis: “Studijų išvados dvejopos. Pirmiausia, žodžiai čia mažiausiai turi reikšmės. Ar žodžiai netinkami, ar nekenksmingi, paremti Šventu Raštu, bendras neurofiziologinis roko poveikis lieka toks pat. Tad nėra tokio dalyko, kaip krikščioniškas rokas, kuris iš esmės skirtųsi savo poveikiu. Antra, trumpai klausantis sumažėja imlumas bendraujant, o ilgai klausantis roko greičiausiai net silpsta kairiojo smegenų pusrutulio kognityvinių įgūdžių atkūrimas. Klausydamiesi roko turėtume tikėtis, kad kils pavojus mūsų sugebėjimams priimti ir perteikti Bibliją, nuosekliai melstis, studijuoti Raštą.”

Roko ritmo poveikis. Daug mokslinių tyrimų kalba apie psichologinį, fiziologinį, socialinį negatyvų roko ritmo poveikį žmonėms ir gyvūnams.

Svarbi priežastis, kodėl rokas išskirtinai veikia kūną, yra jau minėta ritmo struktūra. Pabrėžiant paskutinį takto garsą, muzika tarsi sustoja ir vėl prasideda. Taip klausytojas nesąmoningai priverčiamas sustoti kiekvieno takto pabaigoje. Tai priešinga taip vadinamam daktiliniam ar valso ritmui, kuris atspindi širdies ir viso kūno ritmą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1487 žodžiai iš 4811 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.