8-ajame deš. roko muzika plėtojosi įvairiais stiliais, kurių sparčiai
daugėjo. Tačiau daugelis jų buvo sukurti muzikos komercinimo tikslais ir
dažnai nieko ypatingo nereiškė. Kai kuriuose stiliuose išryškėjo ir rimti
roko muzikos reiškiniai. Šalia folkroko, acid roko, džiazroko, galima būtų
paminėti tokius nemažiau svarbius roko stilius, kaip hardrokas, “metalo”
rokas, artrokas, pankrokas, njuveivas, avangardinis rokas, speisrokas ir
roko opera.
Hardrokas
Hard – išvertus iš anglų kalbos reiškia “kietas”. Tai viena pagrindinių
roko muzikos krypčių. Ji pasižymi griežta akcentuacija, agresyvia dainavimo
maniera, garsumu. Pats apibūdinimas ir stilius susiformavo Didžiojoje
Britanijoje 7-ojo deš. pabaigoje ir 8-ojo deš. pradžioje. Ryškiausi
hardroko atstovai yra britų grupės “Led Zeppelin” (“Švino dirižablis”;
jaunuolių slengu posakis “leistis kaip švino dirižablis” reiškė nesėkmę);
“Deep Purple” (“Tamsusis purpuras” – džiazo dainos pavadinimas); “Black
Sabbath” (“Juodasis sabatas”, arba “Juodasis šeštadienis”). Visos trys
grupės susikūrė 1968 m. Jų muzika kupina bliuzo ir liaudies muzikos
elementų, kurie susijungia su aštriu ir “sunkiu” skambesiu. Daugelis roko
muzikantų ir gerbėjų ypač 8-ajame deš. buvo įsitikinę, kad būtent
hardrokas, vienintelis iš daugelio to meto roko stilių, atstovauja tikram,
bekompromisiniam rokui. Garsiausios anglų roko grupės turėjo didelės įtakos
tolesnei pasaulio roko muzikos evoliucijai, tarp jų ir Jungtinėse Amerikos
Valstijose.
“Metalo” rokas
Anglų kalba jis paprastai vadinamas heavy metal – “sunkusis metalas”. Ši
stilistinė kryptis kaip hardroko modifikacija atsirado 8–9 deš. Jam būdinga
dar aštresnė ir “sunkesnė” akcentuacija, agresyvumas ir triukšmingumas. Kai
kurie specialistai mano, kad minėtosios hardroko grupės jau pirmuosiuose
plokštelių albumuose išplėtojo šį stilių. “Metalo” roko grupės pagrindą
sudaro elektrinės gitaros – solinė, ritminė, bosinė, kurių maksimaliai
sustiprintas garsas tampa tarytum savotiška akustinė siena (jaunimo
“akustiniu prieglobsčiu”) nuo suaugusiųjų, fiziškai neįstengiančių kęsti
šios muzikos intensyvumo, aštrumo ir garso.
Amerikos “metalo” roko šaknys ieškotinos tiek britų hardroke (be jau
minėtųjų grupių svarbus legendinis trio “Cream” (“Grietinėlė”) –
“išrinktieji”, su garsiuoju gitaristu Eriku Kleptonu), tiek amerikiečių
gitaristo Džimio Hendrikso muzikoje.
Apie “metalo” roką imta kalbėti jau antrojoje 8-ojo deš. pusėje, kai
išgarsėjo anglų grupės “Motorhead” (“Motorizuota galva”) ir “Iron Maiden”
(“Geležinė mergelė” – viduramžių kankinimo įrankis – įdubusi statula su
geležiniais spygliais, į kurią dėdavo auką). Tarp amerikiečių metalo roko
atstovų galima paminėti grupę “Metallica”, susikūrusią 1982 m., kuomet
maždaug ir suklestėjo “metalo” rokas.
“Metalo” rokas padėjo jaunimo subkultūroje plisti ryškiai negatyviam
požiūriui į pasaulį, žmogaus gyvenimą, religiją ir pan. Tai atsiskleidė ne
tik dainų tekstuose, bet ir vizualiniuose efektuose koncertuojant,
muzikantų drabužiuose bei elgesyje, plokštelių grafiniame apipavidalinime.
“Metalo” roko gerbėjai gatvėse ir visuomeninėse vietose rodėsi apkaustytais
juodos odos drabužiais, sunkiais batais, apsikarstę metalinėmis
grandinėmis. Tiek “metalinė” simbolika – karstai, kryžiai, žaibai, tiek
prakeikimo pabrėžimas, “forsuoti” instrumentų garsai, isteriški dainininkų
riksmai, specialus jų elgesys, šėtono garbinimo elementai dainų tekstuose
ir pasirodymuose iš dalies buvo sutirštinimas, norint šokiruoti miesčionį
ar pakutenti nervus abejingam ir pasyviam jaunuoliui.
Artrokas
Art – išvertus iš anglų kalbos reiškia “menas”. Tai roko muzikos kryptis,
kuriai būdingas meninis subtilumas, dažnai naudojami Europos klasikinės
muzikos elementai bei instrumentai. Šis roko muzikos stilius taip pat
atsirado Didžiojoje Britanijoje ir didžioji šiuo stiliumi grojančiųjų dalis
buvo britų roko grupės. Žymiausios – “Emerson, Lake and Palmer” (įkurta
1970 m.), “Genesis” (1969 m.), “King Crimson” (1968 m.), “Pink Floyd” (1966
m.), “Yes” (1968 m.), “Jethro Tull” (1968 m.).
Visų pirma reikia pasakyti, kad šių grupių muzikantai dažniausiai turėjo
profesionalų muzikinį išsimokslinimą ir puikiai žinojo įvairius klasikinės
muzikos istorinius stilius bei žanrus. Į roko muziką jie įvedė įvairesnes
muzikines formas, subtilesnį tembro ir garsų niuansų pojūtį bei gebėjimą
ypač artistiškai koncertuoti.
Šio stiliaus roko muzikoje galima rasti aukštąjai kultūrai būdingo
intelektualumo, paradoksalaus šmaikštumo, filosofinės gelmės. Neretai
artroko grupių pavadinimas liudijo priklausomybę aukštajai kultūrai.
Pavyzdžiui, pavadinimas “Genesis” aiškintinas ne tik žodynuose esančia
reikšme – “kilmė”.
Krikščioniškosios kultūros kontekste šis žodis susijęs
su pirmąja Biblijos knyga.
Pavadinimas “Jethro Tull” – tai XVIII a. anglų agronomo vardas. Šios
grupės muzikoje džiazo ir bliuzo intonacijos susilieja su viduramžių anglų
liaudies muzikos elementais. Anachronizmu pavadinime turbūt norėta pabrėžti
šios muzikos nepaprastąjį koloritą. “Pink Floyd” (pavadinimas sudarytas iš
dviejų amerikiečių bliuzo atlikėjų Pinko Andersono ir Floido Kaunsilo
vardų) ir “King Crimson” (Tamsiai raudonas karalius) susikūrė savotiškame
Londono menininkų pogrindyje. Tai buvo boheminė aplinka, kurioje roko
muzika buvo tarytum gyvenimo būdas. Artrokas – tai drąsi ir kartu naivoka
to meto roko muzikos pretenzija į visą praeities kultūros paveldą. Taip
elektroninei avangardo muzikai būdingą skambesį galėjo pertraukti buities
bei industrinis triukšmas, o choralai galėjo skambėti kartu su laisvojo
(angl. free) džiazo garsais.
Grupės “King Crimson” – tikros anglų roko scenos novatorės – centrinė
figūra buvo Robertas Fripas (g. 1946) – gitaristas, klavišinių instrumentų
atlikėjas bei kompozitorius. Vienas originaliausių artroko pasiekimų yra
grupės “King Crimson” albumas konceptualiu pavadinimu “Vyturių liežuvėliai
drebučiuose” yra sukurtas remiantis muzikantų virtuozinėmis
improvizacijomis. Po ansamblio iširimo, 1974 m., Robertas Fripas įsigilino
į avangardinį eksperimentavimą elektroninįje muzikoje, bendradarbiavo su
žymiu avangardistu Brajenu Eno ir naujesniosios muzikos superžvaigžde
Piteriu Geibrielu.
Artroko pavidalu roko muzika atvirai susilietė su elitine kultūra.
Pankrokas
Punck – išvertus iš anglų kalbos reiškia “pūvantis”. Tai roko muzikos
kryptis, 8-ojo deš. viduryje atsiradusi kaip reakcija į roko muzikos