Romantizmas
5 (100%) 1 vote

Romantizmas

Įvadas

XVIIa. pabaigoje ir pirmaisiais XIXa. dešimtmečiais Vakarų Europoje susiformavo romantizmas. Ši kryptis atsispindėjo muzikos, dailės bei literatūros kūryboje.

Romantizmas seka po klasicizmo literatūros, kurioje vyravo taisyklingumas, aiškumas, simetriškumas bei nuosaikumas. O štai romantinė kryptis iškėlė vaizduotės, jausmo, kūrybinės laisvės, autoriaus individualumo vaidmenį meninėje kūryboje. Šei meno krypčiai pradžą davė sentimentalizmas bei „Audros ir veržimosi“ literatūra.

Romantizmas – sudėtingos epochos reiškinys. Jis plėtojosi Dižiosios Prancūzijos revoliucijos, Napaleono karų, nacionalinio išsivadavimo kovų ir socialinių laikotarpiu. Į praeitį nuėjo senoji feodalinė santvarka, ją pakeitė kapitalistinė visuomenė, leidusi reikštis kiekvieno žmogaus individualybei ir veiklai. Bet tai greitai sužlugo, nes naujoji sistema, panaikinusis luomines privilegijas,sukūrė pinigų valdžią. Visuomenėje įsigalėjo komerciniai santykiai. Materializmas buvo menkai vertimamas romantikų, kurie teikė pirmenybę dvasiniam žmogaus ir visuomenės gyvenimui.

Keitėsi požiūris ir į istoriją: ji suprantama ne kaip panašių epochų kartojimasis, o kaip nuolatinė kaita. Atsiranda naujos filasofinės kryptys, kitaip aškinančios žmogaus ir visatos santykį, pasaulio pažinimo procesą. Skirtingai nuo racionalistų, kai kurie romantizmo epochos filosofai pabrėžia intuicijos svarbą aiškinant pasaulio reiškinius; intuicija ir jausmas vertinami labiau negu nuoseklus logiškas išvedžiojimas. Literatūroje tai, kas fantastiška, neįprasta, reta, egzotiška, pripažįstama labiau už tai, kas paprasta ir kasdieniška.

Romantizmo charakteristika

Kaip kalsikai suprato antikos laikus, jie atškiai išdėstė. Romantikai savo sistemos nesukūrė. Jie net priešinosi betkuriai sistemai, nes sistema jiem reiškė sustingima, o žmonės ėmė siekti amžinos pažangos. Ir ištikrųjų šis sąjūdis nuo pat pradžios iki pat pabaigos kito. Dėl to niekas nėra nustatęs tikslaus romantizmo apibrėžimo.

Romantizmo vardas (pirmiausia pavartotas Fr. Šlegerio) irgi nieko nepasako. Jis jalėjo kilti arba iš romano, kuris šitos srovės labiausiai mėgstamas, arba iš romaniškų tautų, kuriose daugiausiai klestėjo viduramžių kultųra.

Tačiau, nors ir kaip romantikai skyrėsi vienas nuo kito, iš jų raštų ir gyvenimo vis dėlto galima išvesti bendruosius bruožus.

FILISOFIJA

Romantizmo atstovai daugiausiai, kaip bet kurios kitos srovės, mėgo filosofiją. Tikruoju gyvenimu ir tikruoju pasauliu laiko dvasinį, idealinį pasaulį – amžiną, begalinį, neribotą, sudievybe, kurią dažniausiai vadina absoliutu. Tos amžinybės-begalybės, tos tikrosios tėvynės, romantikas ilgisi. Ją romantikas nujaučia ir ribotame pasaulyje; žmoguje, gamtoje, gyvenime, mene. Šiuose ribotuose reiškiniuose atsispindibegalybė, o laikinuose – amžinybė. Visada išnyksta ribos, kontūrai tarp daiktų ir amžinybės, tarp sapmų, svajonės ir tikrovės, tarp šio ir būsimo gyvenomo. Taip romantikai sukuria pasaulį, kuris yra vientisas ir kylantis į begalybę.

Todėl romantikai mėgsta ir vaizduoja tuos žmones, tą gamtą, tą gyvenimą, tą meną, kur atsispindi daugiau amžinybės-begalybės, ilgesiu, vieningumo.

ŽMOGUS

Romantikas yra fantazijos ir jausmo žmogus, bet jo jausmai ne tojie kaip sentimentalisto, nes romantikai nuolatos savo jausmus analizuoja. Jie visada siekia viską išsiaiškinti iki galo.

Romantikai mėgo blaškymąsi tarp įvairių jausmų. Tačiau dažniausiai romantiko širdį užpildydavo ilgesys.

Kad ir labiausiai susidurtų su gyvenimu, romantiškas žmogus galvos nenulenks. Jis patį save laiko autoritetu, dėl to jis niekina visus dėsnius ir įstatymus, kurie eina ne iš jo paties širdies.visa, kas ne jo, jisatmeta, minią niekina, net ir žūdamas. Jis individualistas.

GAMTA

Žvelgdami į gamtą, kaip į amžinybės simbolį, romantikai žavisi visais kitais jos savumas kaip vokiečiųklasikai ir natūralistai. Jie gilinasis gamtos palaptis ir detales. Augalams ir gyvūnijai jaučia meilę.

SANTYKIS TARP VIDURAMŽIŲ IR ROMANTIZMO

Viduramžiai ypač viliojo romantikus, nes čia atsispindėjo vienybė ir sintetiškumas. Romantizmo kultūra motyvų atžvilgiu yra viduamžių renesansas, kaip klasika yra graikų renesansas. Joje kalbama apie riterystės idėją, ginklo broliškumą, tarnavimą moteriai, nuotykius, idialistinę meikę, keliones.

Laikydami katalikybę visą vienijamčia Bažnyčia, kai kuriebomantikai nuo estetinio grožėjimosi Bažnyčios organizmu perėjo į pačią Bažnyčią, priėmė katalikybę.

Romantikus žavėjo viduramžių menas: gotika, releginė tapyba, liaudies kūryba. Imta vertinti liaudies pasakas. Jos renkamos, užrašomos. Kiti rašytojai patys rašo pasakas. Dėl to romantikų kūryboje ypač daug dėmesio skiriama dvasioms bei demonams. Liaudies pasakų motyvai atsispindi ir romantizmo epochos tapyboje.

ROMANTINĖS LITERATŪROS FORMA

Ypač daug dėmesio skista lyrikai.Poezija romantikai pasiekė begalybę. Tuo pačiu stengėsi gyvenimą ir visuomenę padaryti poetiška, o pačią poeziją priatinti prie gyvenimo. Kaip gyvenime yra viskas susipynę drauge, liūdesys ir džiaugsmas, taip ir poezija turi sujungti visas suskaldytas poezijos rūšis. Dėl to romantikai nepaiso žanrų. Mėgsta
romano formą, kuriame visi žanrai susijungę, mėgsta pasakas, kuriose susijungęs realus ir fantastinis pasaulius.

Begalybės negalima matyti, bet tik nujausti pro matomas formas. Dėl to romantikas mažiausiai mėgsta tą meną, kuris materialus ir ypač aiškus. Tai vėl gi atsispindi poezijoje. Čia dar vyrauja muzikiniai elemtai. Muzika dažniausias įkvėpimošaltinis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 869 žodžiai iš 1687 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.