Romantizmas1
5 (100%) 1 vote

Romantizmas1

Turinys

Įvadas 3

Romantizmas 3

Romantizmo literatūra 3

Romantizmo menas 4

Mickevičius ,,Ponas Tadas” 5

Lietuvių literatūra romantizmo laikotarpiu 6

Išvados 8

Įvadas

Romantizmo sąvoka yra daugiareikšmė. Ja įvardijamas meninio vaizdavimo

tipas, priešingas realistiniam (dominuoja tikrovės atkūrimo, bet perkūrimo

principas).

Literatūros istorijoje romantizmu vadiname literatūros ir meno kryptį,

kuri Vakarų Europos šalyse formavosi XVIII ir XIX amžių sandūroje , vėliau,

XIX amžiaus pirmoje pusėje, paplito Rytų Europoje, Šiaurės Amerikoje. Ši

kryptis atsispindėjo nusivylimą Švietimo epochos idėjomis, klasicizmo

estetika.

Terminas romantizmas susijęs su ispanų kalbos žodžiu romance, kuriuo

viduramžiais buvo vadinami eiliuoti kūriniai, dažniausiai vaizdavę senovės

karžygių žygdarbius. Iš jo kilęs ir XVIII amžiuje paplitęs angliškas žodis

romantic reiškė keistą, fantastinį, avantiūristinį kūrinį. XIX amžiaus

pradžioje žodis romantizmas įsitvirtina kaip naujojo meno, priešingo

atgyvenusiam klasicizmui, pavadinimas.

Romantizmas

Romantizmo tėvyne laikoma Vokietija, – iš jos romantinio meno idėjos

sklido po visą Europą.

Romantizmas yra meninis ir intelektualinis sąjūdis susiformavęs XVIII

a. pabaigoje, kuris pabrėžė stiprias emocijas, vaizduotę, individualumą,

subjektyvumą, iracionalumą, spontaniškumą, transcendeciją laisvę nuo

klasikinių griežtų meno formų ir maištavo prieš socialines konvencijas.

Tipiškos romantizmo charakteristikos: žavėjimasis gamtos grožiu; bendras

emocijų pakylėjimas virš proto ir jausmų virš intelekto; posūkis į save ir

žmogaus asmenybės, jo nuotaikų ir protinių sugebėjimų nagrinėjimas;

genijaus, didvyrio ir kitų ypatingų figūrų naudojimas ir dėmesio sutelkimas

į jų jausmus ir vidinę kovą; naujas požiūris į menininką kaip individualų

kūrėją, kurio kuriančioji dvasia yra svarbesnė nei griežtas formalių

taisyklių ir tradicinės tvarkos; vaizduotės kaip vartų į transcendentinius

potyrius pabrėžimas; ypatingas susidomėjimas liaudies kultūra, tautine ir

etnine kilme bei Viduramžiais; potraukis egzotikai, keistenybėms,

paslaptims, okultiniams ir šėtoniškiems reiškiniams.

Romantizmo literatūra

Romantizmas kaip literatūros srovė, atsirado Vakarų Europoje XIX

amžiaus pradžioje. reiškėsi tiek poezijoje, tiek prozoje. Romatizmo

rašytojai pabrėžė vaizduotės reikšmę ir teigė, jog turi mažėti literatūros

taisyklių reikšmė. Romantizmo herojai siekia vienatvės ir kenčia dėl

negalimos meilės. Po 1830-ųjų romantizmas keičiasi (tai aiškiausiai matosi

prancūzų romantizme) ir įgauna papildomų socialinių aspektų. Herojai

įsitraukia į kovas už laisvę. Romantizmo autoriai ypač puoselėjo kūrėjo

literatūrinio herojaus savianalizę, labai vertino rašytojo asmeninį požiūrį

į gyvenimo reiškinius.

Anglų literatūroje romantizmo pradininkais laikomi Vordsvortas

(Wordsworth) ir Kolridžas (Coleridge), 1798 metais išleidę “Lyrines

balades”. Santūrioje Anglijoje šios knygos pasisekimas buvo milžiniškas ir

po dvejų metų ji buvo pakartota. Jos pratarmėje Vordsvortas rašė, kad

tikįs, jog poezija yra nesąmoningo ir galingo jausmų pertekliaus padarinys

ir primygtinai teigė, kad poezijoje turi būti taikoma kasdienio gyvenimo

natūrali dikcija. Kolridžas pabrėžė poeto vaizduotės reikšmę ir sakė, kad

turi mažėti literatūros taisyklių reikšmė. Anglų romantizmo tradicijas kūrė

Baironas (Byron), Šelis (Shelly), Bernsas (Burns), Kytsas (Keats). Jie ypač

puoselėjo kūrėjo literatūrinio herojaus savianalizę, labai vertino poeto

asmeninį požiūrį į gyvenimo reiškinius. Šie bruožai buvo būdingi ir prozos

kūriniams (pvz., Tomo De Kinsi (De Quincey) autobiografinis kūrinys “Anglo

opiumo vartotojo išpažintis. Dalis britų romantikų ieškojo kūrybinio peno

viduramžių mistikoje. Tokio teiginio įrodymų gausiai galima rasti gotikinio

ir istorinio romano autorių kūryboje. Ypač savitas romantizmo laikotarpio

kūrėjas buvo dailininkas ir poetas Viljamas Bleikas (William Blake). Iš

esmės jis jau buvo simbolistas.

Vokietijos romantizmo kelius tiesė “Audros ir veržimosi” judėjimas.

Fridrichas Šlėgelis (Friedrich Schlegel) pirmasis pavartojo terminą

romantic pavadinti judėjimui, atsiradusiam kaip prieštara klasicizmui.

Žymiausi romantizmo kūrėjai ir teoretikai buvo G. E. Lesingas (Lessing), J.

G. Herderis, F. Helderlinas (Hölderlin), F. Šileris (Schiller) ir iš dalies

J. V Gėtė (Goethe).

Prancūzų romantizmo principus išdėstė Viktoras Hugo savo dramos

“Kromvelis” pratarmėje (1828). Jis skelbė menininko laisvę rinktis ir

traktuoti kūrinio siužetą: “romantizmas – tai literatūros liberalizmas”.

Prancūzų romantizmas darė didelį poveikį ne tik šalies visuomenei, bet ir

kitų šalių menininkų kūrybai ir apėmė gana ilgą laikotarpį – nuo XVIII

amžiaus iki XIX amžiaus pabaigos.

Romantizmas, kaip ir kitose šalyse, atsirado kaip pasipriešinimas

racionalizmui arba, kitaip
sakant, klasicizmui, kuris reikalavo atidžiai

sekti Antikos pavyzdžiu, visur vadovautis protu, griežtai laikytis

taisyklių. Europos visuomenė buvo pribrendusi sulaužyti šias taisykles ir

laisvinti kūrybos formas. Prancūzų romantizmo pirmieji žingsniai sutapo su

Prancūzų revoliucija. Ryškiausias jo pradininkas – Fransua Rene de

Šatobrianas (Chateaubriand).

Literatūros istorikai prancūzų romantizmo skiria tris pagrindinius

etapus. Pirmajam etapui (1820- 1826) būdingos dar labai miglotos

aspiracijos, kurių pradininkas poezijoje buvo A de Lamartinas, o prozoje

–Š. Nodje. Jo novelėse ypač ryškus fantastinis elementas, gana būdingas

apskritai visiems romantikams. Tuo metu prie romantikų būrelio prisideda ir

tada dar labai jaunas rašytojas Viktoras Hugo (1802 – 1885). Visi

romantikai labai vertina Šatobriano kūrybą, stengiasi mėgdžioti jo kūrybos

stilių, visuomenė stengiasi gyventi taip, kaip gyvena jo kūtinių

teigiamieji veikėjai. Po kurio laiko susiburia kita romantikų grupė, kurios

aktyviausi nariai – Stendalis, Prosperas Merimė, Sent-Bevas. Jie  griežtai

nusistatę prieš klasicizmo tradicijas. Labai reikšmingas to meto

programinis dokumentas – Stendalio brošiūra “Rasinas ir Šekspyras”. Joje

labai aiškiai autorius pasisako prieš Rasino klasicistinį teatrą ir iškelia

Šekspyro teatrą. Netrukus abi grupės susivienija ir prasideda antrasis

romantizmo etapas.. Šis metodas visiškai įsitvirtina prancūzų literatūroje.

Šiame judėjime dalyvauja ir vėliau išgarsėsiantis savo realistine kūryba O.

Balzakas. Nuo 1830 metų romantikai išsisklaido kas sau. Tik V. Hugo

ištikimas savo suformuluotiems principams. Jo romanas “Devyniasdešimt

tretieji metai”, išleistas 1873 metais, taip pat romantizmo metodu

parašytas kūrinys, kaip ir visi iki tol.

Jungtinėse Valstijose romantizmo filosofinis pamatas buvo

transcendentalizmo teorija, ryškiausiai atsiskleidusi Emersono,  Toro

(Thoreau), E. A. Po (Poe) ir Longfelou (Longfellow) kūryboje. Romantizmo

tradicijų atspindžius galime rasti Volto Vitmeno (Whitman), Džeimso

Fenimoro Kuperio (Cooper), Natanielio Hotorno (Hawthorne) ir Melvilio

kūryboje.

Lietuvių romantizmas susijęs su XIX a. sukilimais (1831, 1863 m.),

nacionalinio išsivadavimo kovomis. Vilniaus universitetas buvo bendra

lietuvių ir lenkų romantizmo mokykla. Vilniaus romantizmo branduolį sudarė

A.Mickevičius, J.Slovackis, J.Kraševskis, V.Sirokomlė-Kondratovičius. Lenkų

kalba jie rašė apie Lietuvą, jos praeitį. Lietuvių romantizmo plėtotei buvo

svarbus ir žemaičių kultūrinis sąjūdis, kuriam atstovavo S.Daukantas,

sukūręs romantizuotą ikiistorinės Lietuvos vaizdinį, S.Stanevičius,

išreiškęs herojinę tautos valią (“Šlovė Žemaičių”), Silvestro Viliūno,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1133 žodžiai iš 3771 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.