Romantizmo epochos menas
5 (100%) 1 vote

Romantizmo epochos menas

Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas

Romantizmo epochos menas



Parengė: VKP I/ kurso studentas

Rokiškis

2003

TurinysĮvadas…………………………………………………………………………………………3

I. Romantizmas……………………………………………………………………………….4

II. Ryškiausi romantizmo dailininkai…………………………………………………..4

III. Architektūra…………………………………………………………………………………5

IV. Romantizmas Lietuvoje:1. Romantizmo atėjimo į Lietuvą priežastys ir keliai…………………………..6

2. Žymiausi Lietuvos romantizmo dailininkai…………………………………….6

3. Tapyba……………………………………………………………………………………6-7

4. Architektūra……………………………………………………………………………….7

5. Grafika………………………………………………………………………………………7

6. Skulptūra……………………………………………………………………………………7

7. Taikomoji dekoratyvinė dailė…………………………………………………….7-8

8. Išvados………………………………………………………………………………………9

9. Literatūros sąrašas…………………………………………………………………..10

Įvadas

Šiame darbe nagrinėsiu romantizmo epochos meną. Bandysiu atskleisti romantizmo svarbą ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje. Pateiksiu duomenis kada ši meno srovė atsirado ir kaip ji plito, kol galiausiai pasiekė Lietuvą. Taip pat analizuosiu romantizmo epochos svarbą, jos credo, bei kuo ši meno srovė yra ypatinga ar išskirtinė iš kitų laikotarpių meno srovių. Čia pateiksiu ryškiausius romantizmo dailininkus užsienyje ir Lietuvoje. Nagrinėsiu Lietuvos ir užsienio architektūrą: žymiausius architektus, architektūrai būdingus bruožus. Atskleisiu ryškiausius tapybos, grafikos, skulptūros ir taikomosios dekoratyvinės dailės bruožus.

Romantizmas

1820 – 1860m. vyraujanti Europos dailės kryptis buvo romantizmas. Jo pradmenys pastebimi 18a. pirmosios pusės anglų poezijoje, natūrfilosofijoje, įtvirtinusioje jausmų ir gamtos kultą. Romantizmo kilmė susijusi ir su šio krašto galingųjų gyvenimo būdu(nuosavi dvarai, apsupti didžiulių rezistencinių parkų ar miškingų plotų, anglų pamėgtos medžioklės). Vienas svarbiausių romantizmo postūmių buvo Prancūzijos didžioji revoliucija, įteisinusi laisvo žmogaus demokratijos idealus. Romantikai išsiskyrė dėmesiu savo krašto istorijai, praeities epochoms, ypač viduramžiams. Romantikų credo – kuo geriau išreikšti savo laiko, savo tautos bruožus ir savo asmenybę. Jiems būdingas subjektyvus gamtos reiškinių išgyvenimas, įsiklausymas į savo jausmus, nuotaikas, regėjimus. Romantikus domino paslaptingi, keisti, iracionalūs, dramatiški, su žmogumi ir gamta susiję dalykai. Ši epocha įtvirtino genijaus, menininko atsiskyrėlio, ateities kūrėjo, aiškiaregio viziją.

Romantizmas – pirmoji dailės ir architektūros kryptis, nesuformavusi savitos plastinės kalbos, nepasižyminti stilistiniu bendrumu. Romantizmo idėjinės nuostatos paskatino naujų nacionalinių dailės mokyklų atsiradimą. Europos dailės geografiją praplėtė Rusijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos menininkai, pateikią savo originalią šios srovės versiją.

Romantizmo idėjos nuosekliausiai buvo įkūnytos tapybos kūriniuose, ypač portretuose ir peizažuose, mėgtos ir buitinės scenos. Nemažai buvo pasiekta grafikoje. Romantizmo skulptūra, be kelių išimčių, nepasižymėjo nei temų aktualumu, nei įdomiomis, originaliomis formomis. Ši dailės šaka nelabai tiko epochos ir tautos dvasios raiškai, todėl buvo kuriami beveik vien portretai.

Ryškiausi dailininkai

Romantizmo bruožai pastebimi jau
18a.pabaigos italų grafiko Giovanni Battistos Piransi fantastinėse architektūrinėse vizijose, prancūzų tapytojo Huberto Roberto architektūriniuose ir parkų peizažuose, Anne Louis Girodet-Triosono lyrinėse figūrinėse kompozicijose. Mistikos, fantastikos elementai ypač ryškūs Anglijos grafikų Williamo Blak‘o ir Henri Johno Fuseli kūryboje. Revoliucijų epochos dramatizmą įkūnijo ispanų dailininkas Francisco Jose de Goya („Sukilėlių sušaudymas Madride“,1814, „Karo baisumų“ ciklas, 1810-1815). Išskirtiniu dėmesiu visuomeninei problematikai pasižymėjo Prancūzijos dailė: Jacques‘o Louis Davido „Marato mirtis“ (1793).Neatsitiktinai Prancūzijoje buvo sukurta ir įspūdingiausia laikotarpio skulptūra – Francois Rude‘o „Marselietė“- reljefas ant triumfo arkos Paryžiuje, skirtas Prancūzijos didžiajai revoliucijai. Vokietijoje pirmaisiais romantikais laikomi nazariečiai, norėję atgaivinti praeities cechų darbo tradicijas. Jie grįžo prie religinių temų, skelbė nacionalinio meno idėjas, sujungė romantiškąjį jausmingumą ir klasikinę formą. Vokietijoje pradėtas kurti ir nacionalinis peizažas. Ypač įdomūs Kasparo Davido Friedricho darbai. Jo peizažai(kalnų, kapinių, griuvėsių, jūros pakrančių vaizdai) simboliški, mistiški, melancholiški.

Architektūra

Romantizmo laikotarpio architektūra pakartojo senovės Graikijos ir Romos, itališkojo renesanso, viduramžių, ypač gotikos formas. Pasitaiko sekimo ir egzotiškų kraštų stiliumi. Šiuo laikotarpiu architektai atkreipė dėmesį ir į liaudies architektūrą. Romantinio architektūrinio mąstymo pradžia vėl buvo Anglijoje. Čia 18a. pirmoje pusėje pradėti kurti peizažiniai parkai ir egzotiška architektūra. Didžiausi naujojo stiliaus propaguotojai buvo Williams Kentas ir A. Pope‘as. Žymiausiu Vokietijos architektu romantiku laikomas Karlas Friedrichas Schinkelis, kūręs ir Lenkijoje bei Rusijoje. Domėjimasis praeities architektūros stiliais lėmė naują požiūrį į dailės ir architektūros palikimą – pradėta rūpintis architektūros paminklų apsauga ir konservavimu.

Romantizmas Lietuvoje

Romantizmo atėjimo į Lietuvą priežastys ir keliai

Iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos romantinis meninis mąstymas greitai plito ir į kitus Europos kraštus. 19a. pradžioje šios pasaulėjautos pradmenys pasireiškė ir periferinių, kiek atsiliekančių šalių – Austrijos Vengrijos monarchijos, Skandinavijos kraštų, buvusios jungtinės Lenkijos ir Lietuvos respublikos meninėje kultūroje. Lietuvos romantikai romantizmo modelių ieškojo idealizuotoje herojiškoje praeityje. Romantizmo idėjų propagavimo centru tapo Vilniaus universitetas. Savo istoriniais veikalais, literatūros, muzikos bei dailės kūriniais šį sudėtingą istorinį laikotarpį pavertė vienu iš įstabiausių Lietuvos kultūros reiškinių – Vilniaus romantizmu. Lietuvos romantizmo dailė stilistiškai sunkiai apibrėžiama, nes tas pats menininkas kūrė labai skirtingos stilistikos kūrinius – vieni jų klasicistiniai, kiti akademistiniai, bet atspindi romantizmo pasaulėjautą. Romantizmo laikotarpiui būdingas daugiastilistiškumas arba savito stiliaus nebuvimas. Romantizmo dailė Lietuvoje buvo itin susijusi su rašytine šio sąjūdžio kūryba (istoriniais, grožinės literatūros, gamtotyros, etnografijos reikalais), dažniausiai atspindėjusiais specifinius okupuoto krašto interesus. Taigi romantizmo laikotarpis Lietuvoje datuojamas 1820-1860m. Romantizmo pasaulėjautos bruožai ryškiausiai matyti istorijos, literatūros, tapybos, knygų grafikos ir muzikos srityse. Literatūroje šis meninis mąstymas skleidėsi J.J.Kraševskio, A.Mickevičiaus, D.Poškos ir kitų kūryboje; istorijos srityje – S.Daukanto ir kitų veikaluose, į muzikos pasaulį romantizmas atnešė tautinę melodiją, viešuosius koncertus, nacionalinės tematikos muzikines dramas. Romantizmo dailės sklaidai didelę įtaką turėjo minėta grožinė ir istorinė literatūra, paskatinusi nacionalinio peizažo, neretai fiksavusio dar tebestovinčius, bet nykstančius arba jau sunaikintus istorinius architektūros paminklus. Romantizmo metu susiklostė atitinkama dailės šakų ir žanrų hierarchija: portretas, peizažas, buitinis paveikslas, istorinės drobės, knygų iliustracijos, teatro dekoracijos.

Šiuo metu Jūs matote 62% šio straipsnio.
Matomi 1027 žodžiai iš 1657 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.