Romas kalanta1
5 (100%) 1 vote

Romas kalanta1

Namas, kuriame gyveno kovotojas už Lietuvos laisvę Romas Kalanta. Krėvės g. 6 b.

Romas Kalanta gimė ir augo Alytuje. 1972 metų gegužės 14 dieną Kauno muzikinio teatro sodelyje, apsipylęs benzinu, susidegino devyniolikametis Romas Kalanta. Jaunuolis paaukojo gyvybę už Lietuvos laisvę. Kaunas buvo sukrėstas targiško įvykio, greitai nuvilnijo demonstracijos, reikalaujančios nepriklausomybės.

Žinios apie įvykius žaibu apskriejo visą Lietuvą. Didvyriškas R. Kalantos pasiaukojimas turėjo didžiulį poveikį žmonių sąmonėjimui ir laisvės troškimui.

Naudota literatūra:

,,Romo Kalantos auka – baltos lankos” (126 psl.)

Romas Kalanta

Romas Kalanta gimė Alytuje 1953 metų vasario 22 dieną. 1963 metais visa šeima persikėlė gyventi į Kauną. Romo tėvas kovojo 16-oje lietuviškoje divizijoje, buvo sužeistas, vėliau dirbo partinį darbą. Motina buvo gana religinga, savo vaikus stengėsi auklėti krikįčioniška dvasia, lankė bažnyčią, Romas netgi buvo pareiškęs norą tapti kunigu.

Mokslai R. Kalantai sekėsi nelabai gerai. Pasak bendraklasių, kartais jis atsisakydavo atsakinėti, tačiau ne todel, kad nemokėdavo, o del to, kad ,,nematydavo prasmės”. 1971 metais turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, tačiau neišlaikė chemijos, geometrijos ir fizikos abitūros egzaminų, todėl perėjo mokytis į vakarinę mokyklą. Besimokydamas vakarinėje mokykloje dirbo ,,Aido” fabrike, vėliau išėjo iš darbo ir visą dėmesį skyrė mokslams.

Nėra visiškai aišku, ar susideginimo dieną R. Kalanta buvo komjaunuolis. Žinant formalų priklausymo komjaunimui pobūdį, buvimas komjaunuoliu to meto Lietuvoje visiškai nieko nesakė apie žmogaus politinius įsitikinimus. Pasak tėvų, draugų ir kai kurių mokytojų, jis buvo pašalintas iš komjaunimo už ,,politinį nesubrendimą”, tačiau oficialioji versija teigia, kad R. Kalanta visada buvo komjaunuolis. Po žūties norta ,,grąžinti” I komjaunimą, mat kitu atveju galėtų atsirasti dar vienas įrodymas, kad susidegino ne dėl psichinių sutrikim, o apgalvojęs ir pasirinkęs būtent šitokį protesto būdą.

Jaunuolis buvo lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis, niekad nebuvo sulaikytas ar patekęs į nepilnamečių inspekcijos įskaitą. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, mėgo spotrą, rašė eilėraščius, domėjosi muzika, hipių judėjimu, kuris, anot jo, kovojo su melu ir neteisybe, labia mėgo ,,The Beatles” muziką, pats grojo gitara. Atrodė kaip tipiškas tuometinis hipis Lietuvoje – augino ilgus plaukus ir kopijavo užsienio hipių aprangą. Paskutiniais gyvenimometais išryškėjo Romo nusivylimas gyvenimu, jo piešiniuose kartojosi aukos motyvas, dažnai vaizduojams kryžius, ugnis ir žmogus. Vienas kitas sakinys iš jo užrašų knygelės padeda geriau suvokti dvasinę jo būseną paskutiniais mėnesiais: ,,Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekečui sucialistinės santvarkos. Ašnesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save… čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį ,,Laisvė” uždraudė.” Iš užrašų knygutės šrašų, laiškų, kitos informacijos matyti, kad mintis paie savižudybę jis brandino ilgai, mažiausiai pusę metų, domėjosi savižudybės būdais, jos detalėmis. Ketinimą nusižudyti liudija tokios užrašytos frazės: ,, vis nesiryžtu, nors reikia tai padaryti būtinai”, ,,mirtis man bus šventė, lauksiu jos ir sulauksiu”, ,, laiškus sudeginsi ir iš manęs liks pelenų krūvelė:.

R. Kalantos charakteristikoje klasės auklėtojas jį apibūdino kaip pasižymintį netvarkinga išvaizda, nesidomintį jokia dėstoma disciplina, neaktyvų, linkusį analizuoti, savitai vertinantį visus gyvenimo reiškinius. Tokio pobūdžio teiginiai kartojosi ir kitų rašytose charakteristikose. Pasikeitus politinei situacijai, daugelio anksčiau liudijusių parodymai iš dalies keitėsi, Romas buvo įvardijamas kaip draugiškas ir mėgstamas žmogus, domėjęsis ne tik sportu bei muzika, bet ir politika, istorija, filosofija, turėjęs originalią nuomone daugeliu klausimų.

Po R. Kalantos žūties buvo bandoma ieškoti kokių nors jį sukompromituoti galinčių faktų. Jau atlieknt teismo medicininę ekspertizę, medikų buvo prašoma atkreipti dėmesį į tai, ar nėra teismo medicininių duomenų, liudijančių, kad R. Kalanta vartojo narkotikus ar prieš mirtį būtų išgėręs alkoholio. Narkomano ar išgėrusio žmogaus žūtis būtų buvusi puiki kompromituojanti medžiaga. Kadangi hipiai augino ilgus plaukus, daugelio miesčionių tai galėjo asocijuotis su homoseksualizmu, kurį to meto sovietinė teisė traktavo kaip kriminalinį nusikaltimą, todėl medikų taip pat buvo prašyta nustatyti, ar R. Kalanta nebuvo homoseksualus. Partinių ir KGB veikėjų nusivylimui, atlikus skrodimą į visus šiuos klausimus atsakyta neigiamai, taip pat paymėta, kad nerasta jokių kitų anatominių pakitimų, galėjusių turėti įtakos jo psichiniai būklei.

Po mirties buvo bandoma įrodyti, esą R. Kalanta buvęs psichinis ligonis. Tam parankus buvo faktas, kad jis lankėsi pas gydytoją poliklininkoje, nors jokia liga jam nebuvo konstatuota. Iš tikrųjų jis tokiu būdu norėjo gauti atleidimą nuo abitūros egzaminų. Kai Romas
neišlaikė egzaminų, jo nervinė būklė pablogėjo, todėl vėl nuėjo pas gydytoją, jam buvo išrašyta vaistų, tačiau juos vartojo trumpai. Nepagrįsti buvo ir mėginimai pavaizduoti R. Kalantą kaip chuliganą ar asocialų asmenį, nes jis neturėjo jokių reikalų ar konfliktų su teisėsauga. Romas Kalantanesugebėjo prisitaikyti prie sovietinės visuomenės ,,siūlosmos” gyvenimo sampratos, stengėsi priešintis gniuždančiai agitacijai ir propagandai.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 905 žodžiai iš 2614 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.