Rondo forma
Tai forma, pagrįsta daugkartiniu temos grįžimu. Tarp temos pasikartojimų įterpiamos dalys, kuriose įvedamos naujos temos arba vystoma pasikartojančios temos medžiaga. Pasikartojanti tema vadinama refrenu, o refreno pasikartojimai – reprizomis. Kad susidarytų rondo forma refrenas turi pasikartoti 3 ir daugiau kartų. Dalys tarp refreno vadinamos epizodais, intermedijomis, kupletais. Refreno atkartojimas jungia visus epizodus į darnią visumą. Svarbus epizodų kontrastiškumas. Jis istorijos bėgyje suteikdavo sonatiškumo arba siuitiškumo bruožų.
Refrenui būdinga aiški, uždara struktūra – periodas, pap.2 ar 3 dalių forma. Refreno reprizos dažniausiai tikslios, jų tonacijos kinta tik moduliaciniame rondo ir naujesniuose rondo pavyzdžiuose.
Epizodų svarba bei jų sandara įvairi, priklausoma nuo rondo tipo. Dažnai jų tonacijos skiriasi nuo refreno bei jo reprizų tonacijų. Todėl moduliaciniam perėjimui tarp rondo dalių reikalingos jungtys. Daugiatemiai Rondo dažnai užbaigiami koda, nors įžanga įvedama retai.
KILMĖ
Ji kilo iš ratelių pobūdžio dainuojamųjų liaudies šokių Prancūzijoje. Kai buvo dainuojama pagrindinė tema šokdavo visas ratelis, o per epizodus šokdavo pavienios poros.
RŪŠYS
Pagal refreno vietą:
Prasideda refrenu
Prasideda epizodu (retai)
Pagal dalių skaičių
Pagal temų skaičių:
Vienatemės
Dvitemės
Tritemės
Daugiatemės
Pagal temų svarbą:
Atkartojamas tik refrenas
Atkartojamos refreno ir pirmojo epizodo temos (rondo sonata)
Rondo formos tipai
Rondo formos pirmtakai buvo vokaliniai kūriniai, kuriuose atsikartodavo frazė-refrenas. Rondiškumo principas atsispindi fugos struktūroje: jos tema pakartotinai sugrįžta po vystomojo pobūdžio intermendijų. Savarankiška rondo forma atsirado baroke.
Senovinis (kupletinis) rondo.
Būdingas XVII a. pab. – XVIII a. pirmos pusės prancūzų kompozitorių. Kupereno, Dakeno, Ramo ir kt. kompozitorių kūriniams klavesinui. Rondo muzika artima to meto šokiams. Būdingas griežtas akcentinis ritmas, homofoninė tekstūra. Senovinis rondo visada vienatemis. Pagrindine tema pateikiama refrene, kupletuose ji vystoma, varijuojama. Refrenas – kvadratinės struktūros vienatonacinis periodas. Reprizos tikslios, jų skaičius neribotas. Kupletai grindžiami refreno intonacijomis, juose dažnai nukrypstama į giminingas tonacijas. Harmoniškai ir struktūriškai kupletai mažiau išbaigti negu refrenai. Link kūrinio pabaigos kupletai turi tendenciją didėti. Jungčių tarp formos dalių ir apibendrinančios kodos šis rondos tipas neturi.
Moduliacinis rondo (senovinė koncertinė forma)