Ropliai
5 (100%) 1 vote

Ropliai

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS

BIOLOGIJOS KATEDRA



ROPLIŲ KŪNO DANGOS HISTOLOGIJA IR JOS DARINIAI

Referatas

Darbą atliko

Klaipėda, 2005

ĮVADAS

Pagrindinis šio referato tikslas – susipažinti su roplių ( Reptilia) klasei priklausančių gyvūnų kūno dangos audiniais ir jų dariniais. Referatas suskirstytas į atskiras dalis, kad būtų lengviau suvokti pateiktą medžiagą. Visų pirma, bendrai apibūdinamos roplių klasei būdingos savybės, tačiau norėdama palyginti skirtingų gyvūnų kūno dangą, suskirsčiau šią klasę į tris pagrindinius poklasius, o šiuos į šeimas .Tokiu būdu lengviau susipažinti su roplių kūno dangos histologija bei jos dariniais . Taip pat, šiame darbe, nagrinėjama, kaip evoliucijos metu kito jų kūno danga ir forma, ir kaip ši klasė prisitaikė prie aplinkos bei kokias funkcijas atlieka kūno danga ir kaip ji susijusi su kitom organizmo gyvybinėm funkcijoms ir organizmų gyvenamąja aplinka.

Bendroji roplių (Reptilia) charakteristika

Roplių klasę jungia apie 6 tūkstančiai rūšių. Tai pirmieji tikri sausumos stuburiniai. Jie veisiasi sausumoje-deda kiaušinius, kvėpuoja tik plaučiais. Kvėpavime dalyvauja šonkaulius kilnojantys ir krūtinės ląstą išplečiantys bei susiaurinantys raumenys; viršutiniai kvėpavimo takai – trachėja ir bronchai yra gerai išsivystę. Krūtininiai šonkauliai siekia krūtinkaulį ir sudaro krūtinės ląstą. Kraujotakos sistema susideda iš dviejų kraujotakos ratų, širdis turi tris skyrius: du prieširdžius ir vieną skilvelį (tarp skilvelių esanti pertvara neaklina),dėl šios priežasties veninis kraujas maišosi su arteriniu, todėl gyvūnai yra šaltakraujai. Kūną dengia raginiai žvynai arba skydeliai. Tokia danga saugo kūną nuo išdžiūvimo, bet trukdo augti. Todėl beveik visi ropliai neriasi. Oda sausa, joje nėra liaukų. Ropliai judresni už varliagyvius, todėl geriau išsivystęs jų skeletas ir raumenys. Taip pat tobulesni galvos smegenys ir jutimo organai. Dauguma roplių – sausumos gyvūnai, tačiau kai kurios rūšys gyvena gėluose arba sūriuose vandenyse, yra tokių rūšių kurios gyvena medžiuose. Jų protėviai buvo sausumos gyvūnai, tačiau laikui bėgant jie iš naujo prisitaikė gyventi vandenyje. Jie dauginasi lytiniu būdu, gemalas vystosi kiaušinyje, kuris yra gerai apsaugotas nuo sausros. Kai kuriems būdinga pusiau gyvavedystė (kiaušiniai būna kiaušintakiuose, kol išsivysto embrionai). Vystymasis be metamorfozės. Jaunikliai išsirita gyvybingi, sugebantys gyventi savarankiškai. Vandens ropliai, kaip ir sausumos, kvėpuoja atmosferos oru, o daugintis išeina į krantą, kur ir padeda kiaušinius(pvz.: vėžlių ir krokodilų būrių atstovai). Ropliai yra tiesioginiai senovinių amfibijų, stegocefalų, palikuonys. Medžiagų apykaita palyginti lėta, ji suaktyvėja tik tam tikru metų laiku.

Šaltiniai:1) V. Logminas, J. Prūsaitė, J. Virbickas. 1982. Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti. Vilnius, 74 psl.. 2) D. Traitakas, N. Klinkovskaja, V. Karjenovas ir kiti. 1987. BIOLOGIJA Informacinė medžiaga. Kaunas, 75 psl. 3) K. Trainys. 1986. Zoologijos laboratoriniai darbai. Vilnius, 199 psl. 4) J. Gaižauskienė. 1981. Susipažinkite: Varliagyviai ir Ropliai. Kaunas, 43 psl.

Roplių klasifikacija

Ropliai skirstomi į tris poklasius: 1) ANAPSIDŲ (Anapsida), jų poklasiui priklauso vėžlių (Chelonia) būrys. 2) LEIPIDOZAURŲ (Lepidosauria), jų poklasiui priklauso snapagalvių (Rhynchocephalia) ir žvynaroplių (Squamata) būriai. 3) ARCHOZAURŲ (Archosauria), jų poklasiui priklauso krokodilų (Crocodylia) būrys.

Šaltinis: K. Trainys. 1986. Zoologijos laboratoriniai darbai .Vilnius, 199 psl.

Anapsidų poklasis, vėžlių būrys — Chelonia

Iš visų dabartinių roplių vėžliai yra labiausiai specializuota grupė. Jų liemuo uždarytas kauliniame šarve, po kuriuo slepiama galva ir kaklas, kojos ir uodega. Tai veiksminga apsisaugojimo priemonė nuo priešų. Šarvą sudaro viršutinis skydas — karapaksas (carapax) ir apatinis skydas — plastronas (plastron). Abu skydai sujungti iš šonų, dažnai net suauga. Karapaksą sudaro susiformavusios odoje kaulinės plokštelės, kurios išsidėsčiusios tam tikra tvarka. Vidurinės eilės plokštelės (vertebralia) suauga su stuburo slankstelių nugarinėmis ataugomis. Iš šonų yra porą eilių pailgų plokštelių (costalia), kurios suauga su šonkauliais. Karapakso kraštuose yra smulkiausios kraštinės plokštelės (marginalia). Plastrono priekis (epiplastron) sudarytas iš poros pakitusių raktikaulių, o toliau yra dar 3 plačių kaulinių plokštelių poros: hyoplastron, hypoplastron ir xiphiplastron, kurios taip pat priklauso odos dariniams, nes susiformavo iš pilvinių šonkaulių. Visas kaulinis šarvas yra padengtas raginiais įvairaus storio skydeliais, tačiau jų ir kaulinių plokštelių ribos nesutampa. Sausumos vėžlių šarvas būna aukštesnis negu gyvenančių vandenyje. Trioniksų, kurie gyvena gėlame vandeny, kaulinis šarvas būna padengtas tik minkšta oda, o jūrinio kietaodžio vėžlio (Dermochelys), jis redukuotas iki šimtų smulkių kaulelių, kurie yra storoje odoje.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 756 žodžiai iš 2318 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.