Rūkimas ir jo žala
5 (100%) 1 vote

Rūkimas ir jo žala

 Projektas

Rūkymas ir jo žala

Rūkymas – įprastų žmogaus veiksmų sistema, rodanti liguistą tabake

esančios narkotinės medžiagos – nikotino pomėgį.

Tabakas ir jo paplitimo istorija

Tabakas (lotyniškas pavadinimas Nicotiana tabakum) – bulvinių

šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis.

Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Tabako vaisius – dėžutė, pilna labai

smulkių pilkšvai rudų sėklų. Auginamas daigais, derlius – lapai,

nuskabomi per kelis kartus. Paskui tie lapai ruošiami, vytinami,

fermentuojami, džiovinami ir siunčiami į tabako fabrikus, kur juos

atitinkamai susmulkina ir gamina cigaretes, papirosus ir t.t.

Europos tabakas pasidarė žinomas po to, kai 1496 metais grįžę

antrosios Kolumbo ekspedicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Tabako plitimas

labai paspartėjo tada, kai jį pakartotinai atvežė į Europą – iš

Brazilijos į Prancūziją. Tada ir pradėjo vis plačiau naudoti.

Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys, ir Kolumbo

ekspedicijos dalyviai su nuostaba žiūrėjo, kaip indėnai kažkokio augalo

lapus susuka, uždega ir įkvepia dūmus.

Rūkymo žalą kai kurie europiečiai suvokė iškarto. Tačiau nežiūrint

to, Europoje tabakas labai greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Taip

atsitiko, nes tuometinė medicina labai mažai teturėjo gydymo priemonių,

žmonės vylėsi aptikti kokį nors vaistą, nes tuo metu siautė ir maras, ir

sifilis… XIX a. pabaigoje manyta, kad rūkimas kenkia tik labai

nervingiems, išsekusiems, nusilpusiems žmonėms. Medicinos vadovėlį,

išleistame Bazelyje 1625 metais, apie tabaką rašyta šitaip: „ Šita

gyduolė apvalo gomurį ir praskaidrina galvą, malšina skausmą ir nugina

nuovargį; slopina dantų sopėjimą; saugo žmones nuo maro; išvalo utėles;

gydo rožę, pūlinius, įsisenėjusias žaizdas…”

Po kiek laiko tabakas pasidarė madingas – iš pradžių kaip

uostomieji milteliai, paskui kaip rūkalai.

Konservatyvesnėje Anglijoje valdžios atstovai tabaką už karto

pasmerkė – gal todėl, kad pirmieji atsivežė tuometiniai mirtini Anglijos

priešai – ispanai ir platino ilgamečiai varžovai Europoje – prancūzai.

Tabako rūkymą pradėjo smerkti ir katalikų bažnyčia, tačiau tabako

draudimas gyvavo neilgai.

Tabaku prekiauti pasidarė gana pelninga, ir jo pasėliai vis

plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo „

kultūra “: pasidarė madingos elegantiškos uostomojo tabako dėžutės,

išrastos pypkės, tabokinės ir t.t.

Galų gale tabakas pasidarė tradicine žemės ūkio kultūra, kur jo

pasėliams skiriamos vienos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai

įėjo į daugelio žmonių buitį.

Faktai apie tabaką

Nikotinas – tai natūralus tabako augalo skystis. Randamas

cigaretėse, pypkių ir kramtomajame tabake.

Kai žmogus rūko, su dūmais įtraukia ir nikotiną. Per kvėpavimo

takų gleivinę , šis greitai patenka į kraują ir į smegenis. Rūkydamas

žmogus, nikotinas verčia širdį plakti greičiau. Jos apkrova padidėja, jai

reikia daugiau deguonies. Tuo tarpu anglies monoksido dujos, dėl rūkymo

susidarančiuose plaučiuose, mažina deguonies kiekį. Žodžiu, kai

organizmui reikia daugiau deguonies, jis gauna jo mažiau. Be to,

susiaurindamos kraujo indus ir pagreitindamos širdies plakimą, rūkymas

laikinai padidina kraujospūdį.

Tikimybė gauti širdies smūgį, dvigubai didesnė tiems žmonėms,

kurie per dieną surūko pakelį cigarečių, negu tiems, kurie visai nerūko.

Kuo ankščiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnis širdies smūgio pavojus.

Cigaretėse esama lipnios medžiagos, vadinama derva. Ji limpa prie

plaučių, nuo jos atsiranda dėmės ant dantų ir pirštų. Filtras nepajėgia

sulaikyti visos dervos. Cigaretės su filtru neapsaugo ir nuo širdies

smūgio.neretai žmonės, rūkantis cigaretes su filtru, giliau įtraukia

dūmus, tuo tik labiau pakenkdami savo plaučiams.

Cigaretės dūmuose esama maždaug 4000 cheminių medžiagų. Dauguma jų

nuodingos. Daugiau kaip 40 cheminių medžiagų sukelia vėžį. Tikimybė

rūkančiam žmogui susirgti plaučių vėžiu 10 kartų didesnė negu

nerūkančiajam.

Rūkymas neatskiriamas nuo emfizemos ir chroniško bronchito.

Rūkantis žmogus dažnai kosti, taip organizmas mėgina atsikratyti dūmų ir

cheminių medžiagų.

Cigaretės dūmai kenksmingi visiems, kas juos įkvėpia, taigi ir

nerūkantiems, jeigu aplink juos sklando dūmų kamuoliai.

Rūkymo psichologija

Apsinuodijęs nikotinu, žmogus būna: nesamus, apkvaitęs,

prislopintas, labai išblyškęs, jam dreba rankos ir kojos, pila šaltas

prakaitas, spengia ausyse, krenta kraujospūdis. Tokioje būklėje, dėl

kvėpavimo paralyžiaus, žmogus gali ir numirti.jei viskas baigiasi gerai,

paprastai apima miegas, keletą dienų po apsinuodijimo, žmogus jaučia

bendrą išglebimą, galvos skausmus ir pasišlykštėjimą tabaku. Tiesa,

pavojingas apsinuodijimas pasitaiko dažniausiai tik tada, kai
rūkantieji

ima lenktyniauti, kas surūkys daugiau cigarečių ar papirosų. O

dažniausiai, ypač po pirmos pažinties su tabaku, viskas baigiasi

apsinuodijimo simptomais, irgi gana nemaloniais, arba mažesniais

negalavimais – pykinimu, galvos svaigimu ir skausmu, pagreitėjusiu

širdies plakimu.

Pakartotinai imantis cigaretės, nikotino toksinis veiksmas pamažu

mažėja ir į pirmą vietą iškyla malonus, jaudinantis tabako poveikis.

Rūkimas žmogui pasidaro malonus. Kaip tik šitoje, antroje rūkymo pomėgio

vystymosi fazėje, tabako dūmai pasidaro malonūs. Nuo tol jau rūkantieji

trokšta anojo tvaiko, dvokiančios bjaurasties, paskanauti ir su

netikėliais. Įvyksta visoms narkomanijoms būdingas reiškinys: įvairūs

nemalonūs su narkotiko vartojimu susiję dalykai, kaip būsimos euforijos

signalai, pasidaro geidžiami. Šioje fazėje tabako vartojimas, pats

pasidaro įprastas, trokštamas ir būtinas. Žmogaus gyvenimo būdą, elgesį,

mąstymą užvaldo įsakmus poreikis, dar ir dar kartą gauti narkotiką.

Trečioje tabako vartojimo fazėje, žmogus pamažu ima suvokti, kad

dėl šio užsiėmimo jis patiria ne tik malonumą, bet ir žalą bei didelių

nepatogumų. Žmogui reikia atlikti darbą, o nerūkydamas žmogus negali

susikaupti. Pats rūkymas nuo darbo atitraukia, nekalbant apie tai, kad

dėl rūkymo sumažėja, gal 5-7%, sugebėjimas lengvai ką nors išmokti, viską

atsiminti, tiksliai apskaičiuoti. Ir negalėdamas ilgai išbūti susikaupęs,

žmogus dar ir dar kartą užsirūko. Stimuliuojantį poveikį jam daro ir pats

užsirūkymo momentas. Galų gale ant stalo priešais tokį žmogų išauga

nuorūkų krūva, o kambarys paskęsta dūmų debesyse.

Patalpoje vis mažiau belieka deguonies, todėl ima skaudėti galvą,

apima protinis nuovargis, kurį rūkorius stengiasi įveikti užsitraukdamas

vis naują dūmą, o tai dar labiau pablogina jo padėtį.

Ilgoje kelionėje, kai rūkyti draudžiama, rūkoriui atsiranda

nesulaikomas ir vis didėjantis noras užsirūkyti, ir jis pradeda galvoti

ne apie reikalą, o apie rūkymą.

Rūkorius pripranta prie kurios nors vienos rūšies tabako gaminių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1121 žodžiai iš 3721 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.