Rūkymas
5 (100%) 1 vote

Rūkymas

1121

Klaipėdos kolegija

Pedagogikos fakultetas

Socialinė katedra

Referatas

,,Rūkymas”

Klaipėda

2004

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………. 3

2. Pasyvus rūkymas………………………………………………. 4

3. Poveikis sveikatai………………………………………………. 5

4. Žala odai…………………………………………………………… 7

5. Tabako ekonominė žala………………………………………. 8

6. Rūkymas paauglių tarpe……………………………………… 10

7. 18-lika priežasčių, kodėl nepradėti ar mesti rūkyti…. 14

8. Rūkymo mažinimo metodas………………………………… 16

Įvadas

Šiais laikais sunku būtų surasti žmogų kurio draugų tarpe nebūtu bent vieno rūkoriaus. Rūkymas laikomas mažąją narkomanija ir neveltui, nes dažnas užsirūkęs pirmąją cigaretę nemeta šio įpročio iki gyvenimo galo.Tam yra priežastis, tai tabake esantis nikotinas, kuriam išsivysto priklausomybė jau po pirmos cigaretes, nes nikotinas laikomas vienas iš didžiausiu narkotikų.Tai įrodo įvairūs mokslininkų atlikti tyrimai.

Mes rašydami referatą norime parodyti, kad rūkymas sukelia didžiulę žalą ne tik žmogaus sveikatai, bet patiriama taip pat ir didžiulė ekonominė žala. Pateikiame priežastis, kodėl nereikia pradėti ar mesti rūkyti. Nurodome patarimus kaip mesti rūkyti, nes daugelis rūkančiųjų tai nori padaryti, bet nežino kaip…

Rašydami šį referatą išsikėlėme šiuos uždavinius:

1. Parodyti realią rūkymo žalą žmonių sveikatai.

2. Pateikti duomenis apie rūkymo sukeltą ekonominę žalą.

3. Paplitimas paauglių tarpe.

Darbo metodai:

1. Literatūros analizė.

2. Anketinė apklausa.

PASYVUS RŪKYMAS

Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir Jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviu arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui – iškvėpiamame ore padidėja smalkių kiekis, kraujyje randama methemoglobino (hemoglobino ir smalkių junginio, trukdančio deguonies apykaitai), o šlapime – nikotino.

Tabako dūmuose yra daug nuodingų medžiagų, kurios kenkia sveikatai – tai alkaloidai, fenolai, kancerogeninės medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus, anglies viendeginis, ciano rūgštis, stiprus periferinės sistemos nuodas – nikotinas ir kt. Todėl pasyvus rūkymas daugeliui nerūkančiųjų ne tik nemalonus, bet ir kenksmingas sveikatai. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis – moksliniais tyrimais nustatyta, kad rūkančiųjų namuose vyrų žmonos beveik dvigubai dažniau serga plaučių vėžiu.

Vaikų organizmas yra labai jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais. Ten, kur yra vaikų nedera rūkyti.

POVEIKIS SVEIKATAI

Pastaraisiais metais daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą, greitina organizmo senėjimą. Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančiųjų: surūkantieji po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu.[1. ]

Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundžiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. Dažniausia rūkorių liga – lėtinis bronchitas. Ligos eiga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų požymių, jog visai nekreipia į juos dėmesio. Tuo tarpu, vystantis lėtiniam bronchitui, rūkoriai anksti tampa invalidai. Miršta nuo 6-15 kartu dažniau negu nerūkantieji.

Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradėta kalbėti, kad rūkymas gali būti vėžio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta. kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Nustatyta, kad rūkantieji plaučiu vėžiu serga keliolika kartų dažniau negu nerūkantieji. Lietuvoje šiuo vėžiu kasmet suserga apie 1500 žmonių. Vis dažniau juo serga vyrai. Daugiau kaip 90% sergančiųjų plaučių vėžiu rūkė (Lietuvos Onkologijos centro duomenys). Rūkymas yra susijęs ir su sergamumu kitų lokalizacijų vėžiais – lūpos, liežuvio, burnos ertmės, stemplės, ryklės, gerklų, šlapimo pūslės bei gimdos kaklelio.[2]

Nikotinas ir smalkės – medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta
kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis.

Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus dėl to rūkoriai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige.

Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi. Nesaikingas rūkymas – viena lytinės impotencijos priežasčių. Rūkyti ypač pavojinga nėščioms moterims. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad kūdikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rūkančiųjų motinų kūdikiai dažniau serga, blogiau vystosi. Lytinė galia pradeda mažėti jau nuo trisdešimties metų ir apie keturesdešimt metų rūkalius tampa bevaik impotentu. Be to, rūkaliai dažniau serga prostatos vėžiu.[1]

Rūkaliai dažniausiai būna mažakraujai, pageltę ne tik jų dantys ir pirštai, get ir veido oda. Mažakraujystė išsivysto dėl nuolatinio apsinuodijimo anglie monoksidu (smalkėmis), nes smalkės trugdo pasisavinti deguonį plaučiuose.

Žala odai

Rūkymas kenkia jūsų išvaizdai, jau nekalbant apie sveikatą. Japonijos mokslininkai nustatė, jog rūkymas sutrikdo odos atsinaujinimo procesus, todėl iššaukia ankstyvas raukšles. Dermatologai mano suradę neginčijamų įrodymų seniai vyravusiai nuomonei, kad rūkymas sendina odą.

Oda išlieka sveika ir atrodo jaunai dėl dviejų nuolat vykstančių procesų balanso. Pirmasis procesas suskaldo senąją odą, o antrasis – pagamina naują. Kūne sena oda yra skaldoma fermentų, vadinamą matricinėmis metalų proteinazėmis (MMP). Jie sukarpo kolageno – jungiamojo audino, sudarančio apie 80 proc. normalios odos – skaidulas.

Akimichi Morita ir jo kolegos iš Nagojos universiteto įtarė, kad rūkymas sutrikdo šiuos odoje vykstančius procesus. Tikrindami šią idėją jie pradžioje pasigamino cigaretės dūmų tirpalą, leisdami dūmus per sūrų vandenį. Po to mažyčiai tokio dūmų tirpalo lašeliai buvo užlašinti ant žmogaus fibroplastų – kolageną gaminančių odos ląstelių- kultūros. Po dienos mokslininkai pasižiūrėjo, kiek šios odos ląstelės gamina kolageną skaldančio MMP. Pasirodė, jog žymiai daugiau nei normalios odos ląstelės.

Morita taip pat patikrino, kiek tokios ląstelės pagamina naujo kolageno. Pasirodė, kad dūmų įtakoje kolageno gamyba sumažėjo 40 proc. Jis sako, kad abu reiškiniai: spartesnis kolageno irimas ir susilpnėjusi naujo audinio gamyba, sąlygoja belaikį rūkalių odos senėjimą. [1. 50-72 sanrauka]

Tabako ekonominė žala

Pasaulio banko skaičiavimu, grynoji tabako ekonomine žala siekia apie 200 milijardų JAV dolerių (apie 600 mlrd. litų) per metus. Ją sudaro tiesioginės (su rūkymu susijusių ligų gydimas ) ir netiesioginės (ankstyvos mirtys, darbo laikas ir produkcija, prarasta dėl rūkymo bei jo sukeltų ligų, nedarbingumo ir invalidumo pašalpos , gaisrai ir kt.) išlaidos bei nuostoliai. Pavyzdžiui, Kanadoje 1989 metais su tabako vartojimu susijusios išlaidos sudarė 17,8 milijardo dolerių (apie 50 mlrd. Lt).Lietuvoje tokių skaičiavimų iki šiol neatlikta , tačiau rūkančiųjų ir nerūkančiųjų santykis čia kur kas didesnis nei, pavyzdžiui, Kanadoje, o sergamumo, mirtingumo bei kiti sveikatos rodikliai blogesni, tad aišku, jog mūsų šalies ekonominiai nuostoliai , patiriami dėl tabako vartojimo, yra daug didesni už valstybės pajamas, gaunamas iš tabako produktų gamybos. Valstybės tabako kontrolės programos įgyvendinimas sumažintų socialinę ir ekonominę rūkymo žalą mūsų valstybei ir jos gyventojams.

Valstybės tabako kontrolės programa siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996 m. Nr. 11-281) 3 str. Deklaruojamus valstybės tabako kontrolės politikos principus:

1. Ginti žmogaus teises į gyvenimą be rūkymo.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1375 žodžiai iš 2682 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.