Rūkymas1
5 (100%) 1 vote

Rūkymas1



Sunku nepastebėti, kiek daug vietos mūsų gyvenime užima įvairių prekių reklama. Iš pradžių galvoję apie reklamą kaip apie naujovę, dabar įsitikiname, kad neretai reklamuojamos prekės nėra pačios geriausios. Kartais atsitinka ir taip, kad daugiausia jėgų sugaištama, stengiantis pirkėjui įsiūlyti šlamštą, nes „gera prekė pati save giria“. išmokę kritiškai žiūrėti į spalvingas tabako gaminių reklamas, labai greit pamatytumėte, kokios netikros vertybės ten iškeliamos į pirmąją vietą. Cigarečių gamintojai paprastai nutyli, kad: rūkantieji nuo plaučių vėžio miršta 10 kartų dažniau negu nerūkantys žmonės. Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kas 10 sekundžių miršta 1 žmogus. Rūkydamas žmogus kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir savo šeimai – rūkančių tėvų vaikai daug dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, linkę susirgti astma. Cigaretes reklamuojančios kompanijos nepasako, kad tas kaubojus, kuris reklamavo ir rūkė „Marlboro“ cigaretes, jau seniai mirė nuo plaučių vėžio. „L&M“ cigarečių reklamose nesakoma, kad už cigaretes išleidžiamų pinigų gali užtekti nuvažiuoti į bet kurią kelionę be cigarečių kompanijos malonės.Visos cigarečių reklamos – tai pastangos įvilioti pradedančiuosius rūkyti į rūkymo įpročio ir priklausomybės nuo nikotino spąstus. Lengviau nepradėti rūkyti, negu kankintis mėginant mesti.

Išmokite pasakyti „Ne! Kiekvienam, kas pasiūlys Jums cigaretę!

Nikotinas yra narkotikas,išsiskiriniantis rūkymo metu, prie kurio labai greitai priprantama.

Dauguma jaunų žmonių, paragavę cigaretės dūmo, tampa rūkaliais. Pats

pavojingiausias amžius – tarp 14 ir 17 metų. Paaugliai labai dažnai pasiduoda

draugų įtakai (28,8% 12-19 – mečių prisipažįsta rūkę). Pirmoji cigaretė

niekada nėra maloni, tačiau surūkius keletą pakelių atsiranda įprotis, ilgainiui

žmogus tampa ir psichologiškai, ir fiziškai priklausomas nuo nikotino. Beje, tie,

kurie nepradeda rūkyti iki 20 – ies, rečiau griebiasi šio netikusio įpročio suaugę.

Medikai teigia,kad apie penktadalį rūkančių moterų rūkyti pradėjo

neturėdamos nė 15 – os metų. Labai svarbi ir šeimos įtaka. Jei rūko bent vienas iš

tėvų, dažnai pradeda rūkyti ir vaikai.

Rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu,

nesąmoningai verčiančiu patikėti, kad rūkant galima atsikratyti nesaugumo

jausmo. Tačiau tai tėra saviapgaulė, cigaretės dūmų šydas, kuriam

išsisklaidžius lieka visos problemos.

Medikai nuolat primena, kad pasaulyje kasmet nuo nikotino sukeltų

ligų miršta 4 milijonai žmonių, 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 milijonų.

Rūkymas didina tikimybę susirgti ankstyva ateroskleroze, išemine

širdies ir galvos smegenų kraujagyslių liga, kojų kraujagyslių ligomis, plaučių ir

gerklų vėžiu, lėtiniu bronchitu, bronchine astma, gali sukelti lytinę negalią.

Insultas rūkalius ištinka 2 kartus dažniau nei nerūkančius. Nikotinas sutrikdo

moters hormonų sistemą, mažina vaisingumą, gali būti menstruacinių

sutrikimų, persileidimų, priešlaikinio gimdymo, kūdikio mažesnio svorio

priežastis.Ypač pavojinga rūkyti vartojančioms kontraceptines tabletes, nes

tuomet rūkymas net 10 kartų padidina širdies priepuolio ir insulto riziką.

Nikotinas paankstina menopauzę, stiprina visas jos komplikacijas.Cheminės tabako dūmų medžiagos Jų poveikis organizmui

NikotinasJo tabake yra 0.7 – 4.8%. Grynas nikotinas yra bespalvis aliejinis skystis. 0.05 – 0.16 g. gryno nikotino – žmogui mirtina dozė. Tiek patenka į organizmą surūkius 15 – 20 cigarečių. Organizmas prie nikotino pripranta.

Anglies monoksidas (smalkės).Bespalvės, bekvapės dujos. Sutrinka audinių kvėpavimo procesas.

Ciano vandenilio rūgštis.Bespalvis, lengvai garuojantis ir labai nuodingas skystis. Mirtina dozė – mažiau kaip 0.05 g.

Benzapirenas, radioaktyvieji polonis, švinas ir bismutas.Šių medžiagų ypač daug dervoje, išsiskiriančioje degant tabakui. Vėžį sukeliančios medžiagos. Įrodyta, kad tokia derva tepant gyvūno odą ar įšvirkščiant, atsiranda vėžys.

Cigaretės filtras sulaiko tik kietąsias tabako dūmų daleles, o nikotino ir kitų medžiagų nesumažina. Nuolat rūkant, plaučiuose kaupiasi dervos, organizmas iš lėto nuodijamas. Nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta dantys ir pirštai, ima dvokti plaukai, pagausėja skreplių – ne itin patraukliu!

Surūkius cigaretę, po kelių minučių ima dažniau plakti širdis, padidėja kraujospūdis, sudirginama kvėpavimo takų ir akių gleivinė, į kraują plūsteli anglies monoksido. Negerai šitaip varginti savo organizmą.

Taip pat įrodyta, kad jokie fiziniai pratimai, jokia ,,sveika mityba’’ negali panaikinti kenksmingo cigarečių dūmo poveikio, jeigu jie yra patekę į organizmą. Be to, rūkant teršiamas oras, kuriuo kvėpuoja kiti žmonės.



Nuo 1951 metų, kai R. Dolas ir A. B. Hilas paskelbė, kad sergamumas plaučių vėžiu didėja dėl cigarečių rūkymo, įvairiose šalyse surinkta daug duomenų šia tema.

Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad tarp plaučių, ryklės-gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžio ir tabako rūkymo yra stiprus ryšys. Tabako rūkymas daro mažiau įtakos skrandžio, inkstų, kepenų, nosies ertmės vėžio ir mieloidinės
leukemijos atsiradimui.

Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio. Apskaičiuota, kad rūkant 10 cigarečių per dieną sergamumas sudaro apie 55 ligos atvejus 100 000 žmonių, tuo tarpu rūkant 40 cigarečių- 300 atvejų 100 000 žmonių. Nerūkantieji taip pat gali susirgti šių organų vėžiu, tačiau sergamumas nekinta: Europoje jis yra 6 ligos atvejai 100 000 žmonių.

Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų.

Ne visi rūkantieji , ypač nedaug rūkantieji, suserga. Tam tikrą įtaką čia turi individo polinkis susirgti, kuris iš dalies yra sąlygotas genų, iš dalies gali priklausyti nuo bendros homeostazės būklės, , imunokompetencijos ir pan.. Tačiau patikimų testų, kurie galėtų parodyti, ar tas ar kitas žmogus, ėmęs rūkyti, susirgs vėžiu, kol kas nėra.

Rūkymo problemą komplikuoja ir tai, kad rūkantieji kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Yra duomenų, kad daug rūkančių vyrų žmonų rizika susirgti plaučių vėžiu didėja beveik dvigubai. Rūkančiųjų šeimose didesnė vaikų navikų rizika. Manoma, kad taip yra ne dėl gyvenamosios patalpos užteršimo dūmais, dėl to, kad tabakas pakenkia spermatozoidus dar prieš apvaisinimą. Tabako dūmuose yra beveik 4000 cheminių junginių, iš jų daugiau kaip 50 yra kancerogeniniai ir mutageniniai.

Tabako rūkymas ypač pavojingas asmenims, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, dirba su asbesto skaidulomis, vinilo chloridu ar kitais kenksmingais chemikalais užterštoje aplinkoje ir pan. Alkoholį vartojančių rūkalių sergamumas burnos ertmės, gerklų, stemplės vėžiu yra kur kas didesnis nei tik rūkančių žmonių. Asbestas didina rūkančių darbininkų riziką susirgti apie 5 kartus.

Pastaruoju metu pasirodė duomenų, kad rūkymas gali būti viena iš gimdos kaklelio vėžio priežasčių. Iš pradžių buvo bandoma aiškinti, kad gimdos kaklelio vėžys yra moters gyvenimo, taip pat ir seksualinio, būdą atspindintis rodiklis. Tačiau dabar nustatyta, kad rūkančių moterų gimdos kaklelio gleivėse yra nikotino ir pagrindinio jo metabolito – kotonino. Be to, aptiktas ir tabako specifinis kancerogenas N – nitrozaminas( NKK). Mažesnės jo koncentracijos aptiktos ir nerūkančiųjų, bet prirūkytoje aplinkoje būnančių moterų gimdos kaklelio gleivinėse. Nustatyta ir specifinių DNR pažeidimų.

Organizuojant vėžio kontrolę, pirminę profilaktiką, pirmiausia galvojama apie tabako rūkymo kontrolę. Amerikiečių epidemiologo G. Trichopulos nuomone, remiantis nūdienėmis žiniomis ir teorinėmis galimybėmis, per kelis ateities dešimtmečius galima būtų sumažinti mirtingumą nuo vėžio, kurį dviem trečdaliais atvejų sukelia tabako rūkymas.

Pagrindinė mirčių Lietuvoje priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti daugiausia gyvybių. Koronarinę širdies ligą sukelia kraugyslių aterosklerozė- laipsniškas aterosklerozinių plokštelių vystymosi procesas. Žinomi trys reikšmingiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ( arterinė hipertenzija) ir dislipidemija (pagausėjęs cholesterolis).

Rūkymas- didysis nepriklausomas koronarinės širdies ligos (KŠL) ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Deja, daugiau kaip 60 % rūkalių tuo netiki. Koronarinė širdies liga – tai širdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikimšimo procesas, kuris baigiasi krūtinės anginos sustopiejimu, miokardo infarktu ar net mirtimi:

– rūkymas koronarinės ligos riziką padidina 2 kartus;

– rizika susirgti labiausiai priklauso nuo per dieną surūkomų cigarečių skaičiaus, kiek mažiau – nuo rūkymo stažo;

-apie 30 % koronarinių mirčių siejama su rūkymu;

– miokardo infarkto rizika rūkantiems (20cig./d.) vyrams padidėja 3 kartus, moterims – 6 kartus, palyginti su nerūkančiaisiais;

– nuo rūkymo žalos neapsaugo net mažos cholesterolio koncentracijos kraujyje;

– rūkantieji miršta trejais metais anksčiau už nerūkančius, o esant didelei KŠL rizikai- net 10-20 metų anksčiau;

– jeigu rūkančiajam angiografijos metu nustatomas koronarinių širdies arterijų susiaurėjimas ir patvirtinama KŠL diagnozė, toliau rūkantys kur kas labiau rizikuoja mirti nei tie, kurie meta;

– jei sergantieji nemeta rūkyti, labai padidėja širdies sustojimo rizika;

– tęsiančiųjų rūkymą po ūminio miokardo infarkto rizika staiga numirti dukart didesnė nei metusiųjų;

– kad išsaugotų vieną gyvybę, 12 persirgusių miokardo infarktu turi mesti rūkyti;

– metus rūkyti dar nesergant pastebimai (net iki 47%) sumažėja pirmojo miokardo infarkto rizika;

– metus rūkyti sumažėja išeminio smegenų insulto, veninių tromboembolijų rizika, gerėja kojų arterinė kraujotaka, mažėja amputacijos rizika;

– metus rūkyti jau sergant, mažėja pakartotinių širdies priepolių rizika: per dvejus-trejus metus pakartotinio infarkto rizika tampa tokia pati, kaip niekada nerūkiusiųjų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1612 žodžiai iš 5303 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.