Rūkymas5
5 (100%) 1 vote

Rūkymas5

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………3 psl.

Rūkymas………………………………………………………………………………………………………………………..4 psl.

Rūkymo priežastys…………………………………………………………………………………………………………..5 psl.

Rūkymo sukeliamos ligos…………………………………………………………………………………………………6 psl.

Pasyvus rūkymas……………………………………………………………………………………………………………..7 psl.

Ekonominė rūkymo žala……………………………………………………………………………………………………8 psl.

Tabakas…………………………………………………………………………………………………………………………..9 psl.

Nikotinas……………………………………………………………………………………………………………………….10 psl.

Metame rūkyti………………………………………………………………………………………………………………..12 psl.

Faktai…………………………………………………………………………………………………………………………….14 psl.

Anketų apibendrinimas…………………………………………………………………………………………………….15 psl.

Mokinių sukurti posakiai ir ketureiliai apie rūkymo žalą………………………………………………………18 psl.

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………….19 psl.

ĮVADAS

Narkotikai – organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė kitų preparatų dalis. Taip pat tai – cheminė medžiaga, veikianti organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį,klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Tabakas – legalus, tačiau labai stiprus ir pavojingas narkotikas.

Europoje rūkoma nuo XV amžiaus pabaigos, o šiuo metu rūkymas yra viena didžiausių problemų pasaulyje. Ir ne tik tai – rūkymas yra didžiausias neinfekcinių ligų rizikos faktorius. Jis nužudo daugiau žmonių nei AIDS, alkoholis, eismo nelaimės, narkotikai, gaisrai, žmogžudystės ir savižudybės kartu sudėjus. Kiekvienais metais nuo tabako pasaulyje žūva apie 4 mln. žmonių, t.y. 11000 žmonių per dieną. Neįtikėtina, bet tai tiesa.

Tačiau, nors Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, rūkančiųjų skaičius siekia 1 mlrd., jis sparčiai mažėja. 2000 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose cigaretes rūkė 24 mln. vyrų, 23 mln. moterų, 4 mln. paauglių. Suaugę rūkantieji sudarė 25 proc., o 1965 m. jie sudarė 42 proc. –žodžiu, milijonai amerikiečių metė rūkymą, pažinę jo milžinišką žalą sveikatai ir gerovei. Apie 80 proc. rūkančiųjų tvirtina norį mesti rūkyti, bet tik apie 1,4 mln. jų pavyks nusimesti šią naštą.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje cigaretes rūko apie 52 proc. vyrų ir 17 proc. moterų, bei 25 proc. moksleivių, maždaug dvigubai daugiau negu Amerikoje ir Vakarų Europoje. Negalima sakyti, kad tai sovietinis palikimas, nes pastarąjį dešimtmetį rūkančiųjų skaičius Lietuvoje smarkiai padidėjo.

Rūkymo sukeliama žala kenkia visai tautai.

3

RŪKYMAS

Lietuvoje randame beveik visų blogybių, kurių yra Rytų ir Vakarų pasaulyje. Nagrinėsime tik vieną, kuri veda prie daugelio kitų, t.y. tabako vartojimą rūkant. Tabako gaminių išbandymas ir įprotis rūkyti dažnai yra pirmoji vaiko ar paauglio yda mėgdžiojant tėvą, motiną, vyresnį brolį ar kaimyną paauglį. Pirmieji bandymai paprastai veda prie kitų, dažnesnių, o šie – prie įpročio ir priklausomybės.

Cigarečių rūkymas yra bene pavojingiausia ir brangiausia žalingo įpročio forma. Jo patrauklumas slypi tame, kad jo negatyvus poveikis niekuomet nepasireiškia staiga – savo juodą darbą jis dirba iš lėto ir nepastebimai, metai po metų. Sumos, kurias valstybė ir atskiri jos piliečiai skiria rūkymo sukeltų ligų gydymui, yra milžiniškos. Širdies ir plaučių ligų (sukeltų nuolatinio deguonies stygiaus), o taip pat nikotino ir kitų tabako dūmuose esančių medžiagų toksinio poveikio sukeltų įvairių vėžio formų gydymui sunaudojami didžiuliai finansiniai resursai. O kur dar pinigai, rūkorių išleidžiami tabakui pirkti. Vidutinis rūkorius per savo sutrumpėjusį gyvenimą rūkymo reikmėms išleidžia nuo 1250 iki 2500 JAV dolerių per metus – štai kokius pinigus jis galėtų skirti gyvenimą paįvairinančiai ir sveikatą stiprinančiai veiklai. Kyla natūralus klausimas: kodėl žmonės negaili pinigų lėtam savęs žudymui? Atsakymas, kaip visuomet, glūdi šios žalingo įpročio formos prigimtyje.

Dauguma preparatų, įsisavinamų rūkymo būdu, jo vartotoją veikia greitai ir intensyviai. Greitis, kuriuos preparatas pasiekia smegenų nervinius centrus, tiesiogiai proporcingas jo pririšančiai gebai – o nikotinas smegenis pasiekia žaibiškai. Nikotinas,
kaip ir daugelis kitų narkotinių preparatų, suformuoja ir organizmo toleranciją sau. Tad žmogui, norinčiam patenkinti poreikius nikotinui, reikia vis didesnio ir didesnio cigarečių skaičiaus per dieną. Neretai susiformuoja įdomus refleksas, kai rūkorius, dar nebaigęs rūkyti pirmosios cigaretės, nesąmoningai prisidega antrąją. Kurį laiką nikotino nevartojant, atsiranda abstinencijos sindromo reiškiniai. Daugelis rūkorių abstinencijos sindromą ima jausti dar nepraėjus pusvalandžiui po paskutinės surūkytos cigaretės. Iš pradžių nemalonūs pojūčiai yra švelnūs, tačiau, vis negaunant naujos nikotino dozės, tolydžio stiprėja. Todėl daugeliui rūkorių kava ir cigaretė yra pirmieji rytmečio atributai. Visa tai, apie ką kalbėjome, yra fiziniai prisirišimo prie nikotino aspektai, tačiau svarbus ir psichologinių aspektų vaidmuo.

Į dūmų liūną įtraukiami vis jaunesni asmenys. Prisimintina, kad juo jaunesnis yra rūkalius, tuo didesnė žala: daugėja ligų, užgožiami talentai, mažėja saviraiškos galimybių moksle, sporte, įvairiose kūrybos srityse. Sensta oda, pagelsta dantys, pradedama vis dažniau kosėti, spjaudytis… Ir visa tai dėl menko malonumo (nikotinas stimuliuoja dopamino bei noradrenalino receptorius). Negi

4

kas nors norėtų sutrumpinti gyvenimą kokiais 8 metais? Nuvykite į ligonines ir pamatysite, kaip kenčia rūkantieji, o ilgiau gyventi trokšta visi. Jiems trūksta deguonies, ir dusulys gali kankinti iki negailestingos mirties.

Žmonės sako turį teisę rūkyti. Netiesa. Du trečdaliai bet kurios šalies gyventojų nerūko. Rūkyti – ne teisė, o pačių rūkalių sau suteikta privilegija, kuri atima nerūkančių žmonių teisę kvėpuoti grynu oru.

Daugelio šalių televizijai ir radijui draudžiama reklamuoti tabaką ir jo gaminius.

RŪKYMO PRIEŽASTYS

Žmonės rūko dėl įvairių priežasčių. Iš pradžių netikite, kad rūkymas kenkia. Juk tiek daug žmonių rūko, gal ir jūsų tėvai ir mokytojai, tai kodėl ne jūs? Net jei žinote, kaip cigaretės kenkia sveikatai, netikite, kad kas nors panašaus atsitiks jums. Bet jei jau užsirūkėte ir skonis bei kvapas patiko, turbūt trauksite ir antrą, ir trečią. Netrukus pajusite, kad cigaretės reikia vis dažniau, ilgai negalite be jos tverti. Taip yra todėl, kad tabake esantis nikotinas – vienas iš narkotikų, nuo kurių greičiausiai išsivysto fizinė ir psichinė priklausomybė. Greičiau negu nuo heroino.

Ką gali daryti 15 ar 17 metų jaunuolis, kai po daugelio bandymų jis trokšta rūkyti, gerti, švęsti draugų gimtadienius, o kišenėje cento neturi ir yra daug kam prasiskolinęs? Jį gali užvaldyti depresinės ar mintys vogti, plėšti… Paauglystėje rūkoma norinti atrodyti labiau suaugusiam, subrendusiam, savarankiškam, ieškant naujų draugysčių ir malonumų, siekiant atsipalaiduoti nuo emocinės įtampos…Rūkoma, nes draugai ir kiti reikšmingi asmenys taip daro. Bet ar supranta, ką daro? Kai kam patinka visas rūkymo ritualas, kitus traukia gražios rūkalų reklamos.

Taigi žmonės rūko norėdami atitrūkti nuo realybės, iš smalsumo, dėl konfliktų namuose, norėdami pasirodyti, iš nuobodulio, bendraamžių verčiami, kadangi jaučiasi nepritapę, tuštumai užpildyti, ieškodami malonumo, kad geriau jaustųsi, kad žinotų, kas tai yra, patinka rizikuoti.

O štai ką atsako kai kurie jauni rūkoriai:

1. Rūkyti šaunu

2. Padeda bendrauti

3. Iš nuobodulio

4. Kad nestorėtum

5. Visi draugai rūkė

6. Norėjau pabandyti

7. Cigaretė padeda nusiraminti

8. Labiau pasitikiu savimi

5

9. Tėvai draudė, todėl pradėjau

10. Pavaišino draugai. Patiko, todėl rūkiau toliau.

Tačiau nesvarbu, kodėl pradėjote rūkyti, rūkymas labai kenkia jūsų sveikatai, galite mirti!

RŪKYMO SUKELIAMOS LIGOS

Rūkymas – viena dažniausių mirties priežasčių. To galima išvengti. Jis gali būti daugelio ligų priežastis.

Aterosklerozė – svaigsta galva, silpnėja atmintis, skauda galūnes ne tik judant, bet ir gulint, galūnės atšąla, pamėlsta, pradeda gangrenuoti. Dėl nepakenčiamo skausmo ir gangrenos kartais tenka nupjauti kojas.

Širdies infarktas ištinka, kai trombas užkemša vainikinę širdies arteriją. Dėl to dalis širdies raumens nebemaitinama ir jis gali likti negrįžtamai pažeistas. Rūkančiųjų nuo širdies infarkto miršta 2-3 kartus daugiau nei nerūkančiųjų.

Lėtinis bronchitas. Jį sukelia virusai ir bakterijos, sumažėjus organizmo atsparumui po peršalimo, gripo. Dažniau juo serga rūkaliai. Pakyla temperatūra, jaučiamas skausmas krūtinėje, kamuoja stiprus kosulys, gali skaudėti galvą.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Dėl netinkamos mitybos, nervinių sukrėtimų, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo gali sutrikti virškinimas skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Skrandyje ima skirtis daugiau ir didesnio rūgštingumo sulčių, o šarminė dvylikapirštės žarnos terpė neįstengia jų neutralizuoti. Dėl to skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sieneles sauganti gleivinė suplonėja ir joje gali atsirasti opų. Opos sukelia stiprius skausmus. Ligai progresuojant, kartais vemiama krauju. Šiomis ligomis dažniau serga rūkantys žmonės.

Lūpų, liežuvio, gerklų, plaučių, kasos, šlapimo pūslės vėžys. Nepagydoma, net 99 proc. mirusių nuo plaučių vėžio rūkė.

Plaučių emfizema. Nepagydoma.
Plaučių (alveolių) išsipūtimas. Lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

Kvėpavimo sutrikimai. Rūkančių žmonių alveolės praranda tamprumą, sukietėja, todėl pasunkėja kvėpavimas ir dujų apykaita plaučiuose.

Taip pat:

 Rūkant bendrą cigaretę galima užsikrėsti sifiliu.

 Nuo nikotino siaurėja kraujagyslės, jis kenkia širdžiai.

 Rūkantieji greičiau uždūsta nei nerūkantieji.

 Laikui bėgant, tabako dūmai pažeidžia lūpų, liežuvio, gomurio, gerklų gleivinę, sukelia

6

sausą kosulį ir burnos infekciją, pablogėja uoslė, sumažėja atsparumas peršalimui, gripui.

 Rūkymas kenkia augimui ir vystymuisi.

 Rūkančiųjų paauglių, palyginti su nerūkančiais, mažesnis ūgis, svoris, krūtinės apimtis.

 Įrodyta, kad dėl rūkymo menkesni jų protiniai sugebėjimai – rūkantys paaugliai dažniausiai mokosi blogiau negu vidutiniškai.

 Rūkymas ardo plaučius ir sumažina deguonies kiekį, reikalingą raumenims sportuojant.

 Rūkantieji bėga lėčiau ir nubėga mažesnį atstumą nei nerūkantieji.

 Rūkymo metu išsiskiriančios dervos dirgina lūpų gleivinę, sustorėja balso stygos, balsas pasidaro šiurkštus, švokščiantis. Dervos nusėda ant dantų, dantenų, pirštų – jie pagelsta, iš burnos dvelkia nemalonus kvapas.

Cigaretės filtras sulaiko tik kietąsias tabako dūmų daleles, o nikotino ir kitų medžiagų nesumažina. Nuolat rūkant, plaučiuose kaupiasi dervos, organizmas iš lėto nuodijamas. Nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta dantys ir pirštai, ima dvokti plaukai, drabužiai, pagausėja skreplių -–ne itin patrauklu!

PASYVUS RŪKYMAS

Ar kada nors susimąstėte, kodėl būdami vienoje patalpoje su rūkančiais žmonėmis, imate dažniau kosėti? Taip yra todėl, kad tam tikra prasme jūs irgi rūkote. Tai vadinama pasyviu rūkymu. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas nerūkantiems irgi sukelia kvėpavimo organų ligų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1776 žodžiai iš 5841 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.