Rūkyti ar sportuoti
5 (100%) 1 vote

Rūkyti ar sportuoti

1121



Dalis nikotino suyra nuo karščio, dalis – išsisklaido aplinkoje. Į organizmą jo patenka apie 2 miligramus. Mirtina dozė žmogui yra 1 miligramas nikotino vienam kilogramui kūno svorio.

Nėra nekenksmingų cigarečių! Cigaretės su mažesniu nikotino ir dervų kiekiu taip pat yra pavojingos žmogui. Organizmas stengiasi išlaikyti tam tikrą nikotino kiekį kraujyje, todėl, rūkydami “lengvesnes” cigaretes, žmonės giliau įtraukia ir daugiau įkvepia anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų.

Tabake yra apie 300 sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt. Išaiškinta 80 kancerogeniškai veikiančių junginių.

Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius, vadinamus tabako dervomis, kurios, nusėsdamos bronchuose, pažeidžia jų virpamąjį epitelį.

Cigaretės dūmai kenksmingi visiems kas juos įkvepia, taigi ir nerūkantiems žmonėms.

Tabako dūmai yra dviejų rūšių: pagrindiniai ir šalutiniai. Pagrindiniai dūmai yra tie, kuriuos rūkorius įtraukia ir išpučia, o šalutiniai, – kurie kyla nuo pypkės, cigaro ar cigaretės galo.

Rūkant cigaretę, pagrindinis dūmas įkvepiamas ir išpučiamas 8 – 9 kartus, tai vyksta maždaug 24 sekundes, o pati cigaretė dega apie 12 minučių visą laiką teršdama orą šalutiniais dūmais. Kenksmingų medžiagų koncentracija šalutiniuose dūmuose didesnė negu pagrindiniame dūme, kurį įtraukia rūkantysis: juose 3 kartus daugiau benzpireno, 2 kartus daugiau dervų ir nikotino, 5 kartus daugiau anglies monoksido ir 50 kartų daugiau amoniako.

Rūkant paskutinius du cigaretės centimetrus, į organizmą patenka keturis kartus daugiau nuodingų medžiagų, galinčių sukelti vėžį, negu rūkant du pirmuosius jos centimetrus.

Rūkymo poveikį sustiprina apsaugos nuo nėštumo priemonės, įprotis gerti daug kavos. Vakaruose šią triadą linkstama kaltinti dėl jaunų ar vidutinio amžiaus moterų staigių mirčių, užsikimšus smegenis maitinančioms bei vidaus organų arterijoms. Rūkymas ir kava – gana stiprus antitiamininis faktorius. Tiamino trūkumas dabar laikomas svarbiu aterosklerozės vystymosi faktoriumi.

RŪKYMO PAVOJUS

Rūkymas – vienas iš labiausiai sveikatą žalojančių veiksnių.Tabakomanija priskiriama prie ypač paplitusių narkomanijos formų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių, bronchų bei kt) pasaulyje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 3 milijonai žmonių, iš jų 1 milijonas 200 tūkstančių Europos gyventojai, 7 tūkstančiai – Lietuvos gyventojai.

JAV vienas penktadalis visų mirčių yra susijusios su rūkymu, iš jų: 28 proc. nuo plaučių vėžio, 37 proc.nuo kraujagyslių ligų, 26 proc. nuo kitų kvėpavimo takų ligų.

Nikotinas yra vienas iš stipriausių neurotropinių nuodų. Jis keičia tokių gyvybiškai svarbių nervų sistemos dalių, kaip kvėpavimo ir širdies veiklos reguliavimo centrai galvos smegenyse, nervinių ląstelių medžiagų apykaitą ir funkciją.

Nikotinas stimuliuoja antinksčių žievę, padidina adrenalino ir noradrenalino išskyrimą.To pasekmė – padažnėję širdies susitraukimai, padidėjęs kraujospūdis, minutinis širdies tūris, širdies darbas ir deguonies sunaudojimas miokarde. Rūkoriaus širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę dažniau, tad per metus rūkančio žmogaus širdis suplaka 5 – 10 milijonų kartų daugiau už nerūkančio žmogaus širdį. Periferinės kraujagyslės susiaurėja, odos temperatūra ir kraujotaka joje sumažėja. Gali sutrikti širdies ritmas. Daug rūkant arba ilgai būnant prirūkytoje patalpoje, iki 20 proc. hemoglobino gali susijungti su anglies monoksidu ir sudaryti karboksihemoglobiną. Pastarasis negali pernešti deguonies, tuo pačiu ir dalyvauti kvėpavime. Dėl to blogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Jo trūkumui kompensuoti vėlgi turi pagreitėti širdies darbas.

Rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkymas turi didžiulę reikšmę lėtiniam bronchitui išsivystyti. Tabako dervos, nusėsdamos bronchuose,tiesiogiai žaloja jų virpamąjį epitelį. Nikotinas ir kitos medžiagos sutrikdo bronchų vegetacinę inervaciją, didina gleivinės liaukų sekreciją, stiprina gleivinės pabrinkimą ir sudaro palankias sąlygas infekcijai. Rūkant vystosi ir plaučių audinio pakitimai. Sumažėjus bronchų laidumui, plaučių alveolės pradeda plėstis, sutrūkinėja, prasideda plaučių emfizema. Dėl smarkaus dirginimo sparčiai vystosi jungiamasis audinys – pneumofibrozė. Ir bronchito, ir emfizemos atvejais pasunkėja įkvepiamo oro srauto judėjimas. Sumažėja kraujyje deguonies, daugėja anglies dioksido. Sutrikusi plaučių ventiliacija dar labiau apsunkina širdies darbą.

80 proc. plaučių vėžio atvejų tenka rūkoriams.

Seilėse ištirpęs nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, sukelia jos uždegimą. Rūkantieji dešimt kartų dažniau serga skrandžio opalige, keturis kartus dažniau miršta nuo žarnyno vėžio. Prie mirties priežasčių, susijusių su rūkymu, priskiriamas ir kasos vėžys. Jie dažniau serga šlapimo pūslės, burnos ertmės, lūpų, liežiuvio, gerklų ir stemplės vėžiu.

Rūkantieji serga 3,5 karto dažniau nei nerūkantieji. Darbe juos dukart dažniau ištinka nelaimingi atsitikimai.

Rūkančiam diabetikui reikia 20 proc. daugiau insulino.

Rūkymas pablogina uoslę ir skonio pojūtį; teigiama, kad jis pagreitina veido raukšlėjimąsi, kai kurie tyrimai rodo, kad pablogėja ir klausa.

2 – 3 surūkytos cigaretės dirginančiai veikia centrinę nervų sistemą, išplečia smegenų kraujagysles: smegenų apytaka pagerėja, dėl to juntamas žvalumas. Tačiau žvalumo būklė tęsiasi keletą minučių, kraujagyslės susitraukia ir savijauta keičiasi. Prasideda kraujagyslių spazmas, kuris tęsiasi 20 – 30 minučių. Rūkant vieną cigaretę po kitos, dėl nuolatinio dirginimo nervinės ląstelės išsenka.

Tabako dūmuose esantis anglies monoksidas mažina akių tinklainės nervų ląstelių jautrumą. Prirūkytoje mašinoje ilgiau važiuojant gali sutrikti spalvų suvokimas, sumažėti regėjimo laukas, sugebėjimas išskirti gana ryškius daiktus. Anglies monoksidas nepalankiai veikia dėmesį, reakcijos greitį, susilpnėja jautrumas garsui.

Moterims rūkymas labiau kenkia nei vyrams. Jos greičiau įpranta rūkyti ir joms žymiai sunkiau mesti.

Dėl toksinių tabako dūmų medžiagų poveikio kiaušidžių funkcijai, dažnesni rūkančių moterų menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumas, krūties vėžys.

Dėl nikotino poveikio placentos kraujagyslėms būna įvairių nėštumo komplikacijų. Dėl placentos kraujagyslių pažeidimo ir vaisiaus mitybos sutrikimo, vaisiaus mirtis nėštumo metu įvyksta 20 – 25 proc. dažniau.

Rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai mažesnis 200 – 300 gramų.

Būnant prirūkytame kambaryje, jau po 30 minučių nerūkančiųjų kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

Anglies monoksidas kraujyje išsilaiko labai ilgai: netgi pabuvus 3 – 4 valandas gryname ore, pusė anglies monoksido vis dar tebėra kraujyje.

Vaikai, kurių tėvai namuose rūko, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.

Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksle.

Rūkymas iškreipia organizmo reakciją vaistams.

Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp rūkymo ir alkoholio bei kitų. svaigalų vartojimo.

Devyniolika procentų visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas.

Ekonominė žala: jei per vieną dieną asmuo surūko 1 pakelį cigarečių, kainuojantį vidutiniškai 3 Lt., tai cigaretėms jis išleidžia:

per 1 savaitę 3 x .7= 21 Lt.

per 1 mėnesį 3 x 30= 90 Lt.

per 1 metus 3 x 365=1095 Lt.

Pasvajokite, ką galėtumėte nusipirkti už šiuos pinigus?

Meskite rūkyti !!!

Statistika rodo, kad 90 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau rūkyti patys meta vos 1 proc.

Mesti rūkyti yra efektingesnis būdas apsisaugoti nuo ligų negu bet kuri kita, atskirai paimta, medicinos profilaktikos priemonė.

Metus rūkyti, sveikata pradeda gerėti iš karto. Per 3 – 9 mėn. išnyksta kvėpavimo ligų simptomai, iki 10 proc. pagerėja plaučių funkcija. Per 5 metus dvigubai sumažėja širdies infarkto tikimybė. Po 10 metų tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, o širdies infarkto rizika tampa tokia pat, kaip ir niekada nerūkiusiojo.

Pradedantys rūkyti mano, kad bet kada galės mesti rūkyti. Klysta. Rūkymo pradžia priklauso nuo psichologinių asmens ypatumų ir jo namų ar darbo aplinkos. Toliau rūkant sustiprėja ir pradeda vyrauti farmakologinis rūkymo poveikis. Vystosi fizinė priklausomybė.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1372 žodžiai iš 2734 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.