TURINYS:
OFICIALUS PAVADINIMAS 1
GEOGRAFINĖ PADĖTIS 1
POLITINĖ PADĖTIS 2
SOCIALINĖ PADĖTIS 3
EKONOMIKA 3
RYŠIAI SU LIETUVA 3
OFICIALUS PAVADINIMAS
Rusijos Federacija (Rossiiskaja Federacija). Senovinis pavadinimas
Rusia (Rusj; Rusų žemė – Russkaja Zėmlia: Kijevo Rusia, Mažoji Rusia,
Baltoji Rusia) nuo IX a., Rusija (Rossija) nuo XV a., Rusijos imperija 1721-
1917; 1917-1991 Rusija dažnai buvo vadinama visa SSRS teritorija.
Sostinė – Maskva (Moskva), Rusijos sostinė 1462-1712 ir nuo 1991; 1712-
1918 Rusijos sostinė buvo Peterburgas (dabar Sankt Peterburgas); 1922-1991
Maskva buvo SSRS ir Rusijos SFSR sostinė.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, du trečdaliai
Azijoje); ištįsusi iš vakarų į rytus, šalies ilgis iš vakarų į rytus 9700
km, plotis iš šiaurės į pietus 4000 km: vakaruose prie Baltijos jūros
visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis – Kaliningrado sritis tarp
Lietuvos ir Lenkijos; sausumos siena su 14 valstybių: Norvegija, Suomija,
Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija,
Azerbaidžanu, Kazachstanu, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja: dažniausiai
priskiriama Europai (sostinė Maskva yra Europoje) arba Azijai (didesnė
šalies dalis yra Azijoje; Tuvos sostinėje Kyzyle yra geografinis Azijos
centras).
Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos sąlyginės ribos
dalis: Uralo kalnų rytiniais šlaitais (60° rytu ilgumos), Kaspijos jūra,
Kumos ir Manyčo įduba, Juodąja jūra.
PLOTAS -17075400 kv. km (didžiausia pasaulyje valstybė), 70 proc.
šalies teritorijos užima lygumos.Rytų Europos arba Rusijos lyguma europinėje dalyje (didžiausia
Europoje) – geologijos požiūriu atitinka Rytu Europos platformą, buvo
keturi ledynmečiai; daug aukštumų ir iškilusių lygumos dalių: Timano
kalvagūbris-senų suirusių kalnų liekana, Šiaurinės Skliautakalvės – Volgos
ir šiaurės Dvinos vandenskyra, Valdajaus, Smolensko ir Maskvos, Vidurio
Rusijos aukštumos – Volgos, Vakarų Dvinos (Dauguvos), Dnepro ir Dono
vandenskyra, bei Kursko magnetinė anomalija Vidurio Rusijos aukštumoje,
Pavolgio aukštuma – su atskirais pakilmais, vadinamaisiais Žiguliu, Gyvačių
ir kitais kalnais, Bendrasis Syrtas – Volgos ir Uralo vandenskyra; žemumos
ir reljefo pažemėjimai: Pečioros žemuma, zandrinė Meščioros žemuma bei Okos
ir Dono lyguma, plokščia Pakaspijo žemuma.
Pelkėta Vakarų Sibiro lyguma (didžiausia Azijoje) tarp Uralo kalnų ir
Vidurio Sibiro plokščiakalnio; žemumos ir lygumos Šiaurės Sibire ir upių
slėniuose: Šiaurės Sibiro, Janos ir Indigirkos, Kolymos, Anadyrio ir
Penžinos, Paamūrės žemumos; Vidurio Jakutijos bei Zejos ir Burėjos lygumos;
neaukštas Vidurio Sibiro plokščiakalnis tarp Jenisejaus ir Lenos.
Kalnų daugiausia šalies pakraščiuose: Chibinai Kolos pusiasalyje,
Didžiojo Kaukazo šlaitai europinės dalies pietuose, Altajus, Sajanai,
Pabaikalės kalnai, Stano kalnynas ir Stano kalnagūbris pietuose, Sichotė
Alinis, Džugdžūras, Kolymos, Koriakų ir čiukčių kalnynai rytuose; Čerskio
ir Verchojansko kalnagūbriai Rytų Sibire; Uralo kalnai tarp Europos ir
Azijos.
Miškai užima 42%, dirbamoji žemė 8% (9% pasaulio: turtingi humusu
juodžemiai europinės dalies pietuose, dar Vakarų Sibiro juodžemiai), pievos
ir ganyklos 5%, statiniai ir keliai 2% šalies teritorijos.
Šiaurės jūrų kelias – jungia Rusijos europinę dalį su Tolimaisiais
Rytais ir Rusijos Šiaurę per Arkties vandenyno jūras; ilgis nuo Karos Vartų
iki Providėnijos 5600 km, svarbiausia Arkties ekspedicijų-bazė
Archangelskas; navigacijos trukmė 2-4 mėnesiai per metus, dar ledlaužiai.
Pakrantės. Daug įlankų ir užutekių jūrų pakrantėse: Kolos pusiasalio
fiordai, didžiųjų upių estuarijos-įlankos: dideli pusiasaliai giliai
įsirėžę į jūras, didžiausi pusiasaliai tūkst.kv.km: Taimyro 400, Kamčiatkos
370, Gydano 150. Jamalo 120, Kolos 100, Čiukčių 50.
Daug salų. Dažnai salos ir salynai skiria jūras; didžiausios salos kv.
km.: Naujoji Žemė 82179 – laikoma branduolinių atliekų kapinynu, dvi salos-
Šiaurinė 48904 ir Pietinė 33275, Sachalinas 74060, pietinė dalis 1905-1945
priklausė Japonijai, Naujojo Sibiro 38000 – sudaro Anžu 29000, Liachovo ir
De Longo salynai, Šiaurės Žemė 37000 – sudaro Spalio Revoliucijos 14200,
Bolševiko 11312, Komjaunuolio 9200, Pionieriaus ir mažesnės salos, Prano
Juozapo Žemė 20720 – sudaryta iš 85 salų, šiauriausias taškas Flygelio
iškyšulys Rudolto saloje, Kurilai 14765 – įskaitant ginčytinas su Japonija
Kunaširą ir Iturupą bei mažesnes-Habomajų ir Sikotaną, Vrangelis 7300,
Kolgujevas 5200, Vaigačas 3400, Komandorai 1848.
POLITINĖ PADĖTIS
Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1945 (SSRS teisių perėmėja
tarptautinėje arenoje); ESBO; nuolatinė
Saugumo tarybos narė, padengia
9,41% JTO biudžeto išlaidų.
Federacinė respublika; veikia 1993 Konstitucija (himnas pagal M.
Gjinkos “Dieve, saugok carą“); valstybės vadovas – prezidentas (nuo 1990,
prezidento rinkimuose išrinktas 1991 Borisas Jelcinas – Boris Jelcin, buvo
Maskvos komunistų lyderis ir ministras).
Dabartinis Rusijos Federacijos prezidentas yra Vladimiras Putinas.
Dvejų rūmų parlamentas nuo 1993 12: Aukštutiniai rūmai, 178 deputatai
(po du nuo 89 Rusijos subjektų) ir Žemutiniai rūmai (Dūma), 450 deputatų,
renkamų ketveriems metams.
Svarbiausios politinės jėgos: Rusijos pasirinkimas, Liberalų-demokratų
partija (70), Komunistų partija, Agrarinė partija, Jabloko“, Rusijos
vienybės ir santarvės partija, Rusijos moterys, Demokratų partija, Piliečių
sąjunga, Rusijos judėjimas už demokratines reformas.
SOCIALINĖ PADĖTIS
Rusijoje 1000 žmonių tenka daugiausia laikraščių pasaulyje. Neratingumas
šalyje tėtra 1%. Privalomas vidurinis išsilavinimas.
Vidutinis šeimos dydis yra 3 žmonės.
Nedarbas šalyje siekia 5,5%.
Šalyje yra apie 40 mln. pensijinio amžiaus žmonių.
EKONOMIKA.
11 ekonominių rajonų (iš šiaurės į pietus ir rytus): Šiaurės, Šiaurės
Vakarų, Vidurio (Centrinis), Volgos Viatkos, Vidurio (Cent-ro) Juodžemio,
Pavolgio, Šiaurės Kaukazo, Uralo, Vakarų Sibiro, Rytų Sibiro, Tolimųjų
Rytų.
RYŠIAI SU LIETUVA
DIPLOMATINIAI SANTYKIAI
1991 metų liepos 29 dienos Sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų
Lietuva ir Rusija pripažino viena kitą pilnateisiais tarptautinės teisės
subjektais ir suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą,
įtvirtintą pamatiniuose aktuose, priimtuose Lietuvos Respublikos 1990 metų
kovo 11 dieną ir Rusijos Federacijos –1990 metų birželio 12 dieną.
Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 metų spalio 9 dieną.
Atstovavimas iš Lietuvos pusės
1991.10.07 Laikinuoju reikalų patikėtiniu Rusijoje buvo paskirtas Egidijus
Bičkauskas (dirbo iki 1993 metų).Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rusijoje Romualdas Kozyrovičius
skiriamuosius raštus įteikė 1993.04.15, atstovavo Lietuvai iki 1999.11.08.2000.05.15 skiriamuosius raštus įteikė Nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius Zenonas Namavičius. Atstovavo Lietuvai iki 2002 03 20.Šiuo metu Lietuvą atstovauja Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius
Rimantas Šidlauskas (2002.09.26 įteikė skiriamuosius raštus).Rusijoje įsteigti ir veikia LR Generalinis konsulatas Sankt Peterburge, LR
Generalinis konsulatas Kaliningrade bei konsulatas Sovetske.
Atstovavimas iš Rusijos pusės
1992.09.04 skiriamuosius raštus įteikė Nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius Nikolajus Obiortyševas (dirbo iki 1996 metų).1996.12.23 skiriamuosius raštus įteikė Nepaprastasis ir įgaliotasis
ambasadorius Konstantinas Mozelis ir atstovavo Rusiją Lietuvoje iki 1999
metų rugsėjo mėn.Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jurijus Zubakovas įteikė
skiriamuosius raštus 1999.10.14, atstovavo Rusiją iki 2003.08.20.Naujasis ambasadorius G.Cepov skiriamuosius raštus LR Prezidentui įteikė