Rusija – didžiausia mūsų palnetos valstybė; joje gyvena apie šimto
tautybių žmonių. Šiaurėje ją skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis
vandenynas, – be to, siauras Beringo sąsiauris skiria nuo JAV, o jūros –
nuo Japonijos; pietuose siena eina su Kinija, Mongolija, Afganistanu,
Iranu, Turkija, o vakaruose – su Ukraina, Baltarusija, Lietuva. Latvija,
Estija ir Suomija bei Norvegija.
Rusijos plotas 17 457 000 kv.km. Gyventojų 149 mln. (9žm./kv.km.)
Rusijos sostinė yra Maskva. Minima nuo XII a., o kunigaikštystės
sostine tapo XIII a. Išlikę Maskvos kremliaus, senų vienuolynų, dvarų,
architektūros ansamblių, cerkvių, senų pirklių namų. Žinomi Maskvos
Lomonosavo universitetas, Didysis teatras, Mažasis teatras, Tretjekovo
galerija. Mieste daug didelių pramonės įmonių, veikia vienas gražiausių
pasaulyje metro.
ISTORINĖ PRAEITIS
Pasak Rusijos metraščių, jau prieš 1000 metų slavų gentys gyveno nuo
Ladogos iki Čudo ežerų šiaurės vakaruose iki Okos ir Dono upių pietuose ir
pietryčiuose. IX – XII a. klestėjo Kijevo Rusija, atremdavusi svetimšalių
antpuolius iš pietų. Joje vėliau susiformavo rusų, ukrainiečių ir
baltarusių tautos. Susiskaldžiusios rusų kunigaikštystės buvo nestiprios.
Rytinės XIII – XV a. pateko į mongolų totrių priklausomybę, o šiaurinės
gynėsi nuo švedų ir Livonijos riterių.
1380 m. Maskvos kunigaikštis Dmitrijus Donietis sutriuškino mongolus
totorius Kulikovo mūšyje. Nuo tol iki XVI a. pradžios Maskva vienijo rusų
žemes, per tą laiką susifomavo rusų tautybė.
XVI a. Rusijos valdos išsipletė iki Uralo, kur iškilo garsi pirklių ir
pramoninkų Stroganovų dinastija. XIX a. sutartimis buvo sureguliuotos
sienos Rusijos sienos su Kinija.
1721 m. Rusija pasiskelbė imperija. Nusilpusios Pabaltijo valstybės
dalinai atsidūrė Rusijos imperijos sudetyje.
Caro valdžia žiauriai numalšino 1830-1831, 1863 m. sukilimus Lenkijoje
ir Lietuvoje, 1848-1849 m. Vengrijos revoliuciją.
1917 m. buvo paskelbta “Rusijos tautų teisių deklaracija”.
Keturi dešimtmečiai praėję po 1917 m. revoliucijos Rusijos tautoms tapo
Stalino teroro ir apgaulės metai. Kalėmuose ir “gulageriuose” žuvo
milijonai įvairių tautybių žmonių. Stalino ir Hitlerio 1939-1941 m.
suokalbis ir Antrasis pasaulinis karas kainavo dar 40 mln. Sivietų Sąjungos
žmonių gyvybių.
Reikšmingi politiniai poslinkiai prasidėjo 1989 m., kai susiklosčius
tam tikroms aplinkybėms ėma birėti Sovietų imperija, joje buvusioms tautoms
atsivėrė kelias į nepriklausomybę.
GAMTA
KRANTAI
Arkties vandenyno krantai labai vingiuoti. Baltosios, Barenco ir Karos
jūrų krantai aukštoki, abraziniai su nedidelėmis įlankomis, arba žemi,
vietomis deltiniai. Laptevų, R.Sibiro, Čiukčių jūrų krantai daugiausia
žemi, vietomis lygūs, deltiniai, lagūniniai. Didžiausia sala – Sachalinas,
Kurilų salos.
RELJEFAS
Lygumos užima apie 70% Rusijos ploto. Didžiausai yra R.Europos lygumos
dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta V.Sibiro lyguma.
Tarp Jenisėjaus ir Lenos yra Vid.Sibiro plokščiakalnis, kurio
didžiausias aukštis 200-700 m. Kalnų daugiausia Rusijos pietuose. Rusijos
kalnai ir kalnynai: D.Kaukazo š.šlaitai, Altajus, Pabaikalės kalnai, Stano
kalnynas, Čerskio kalnynas, Kolymos kalnynas, Čiukčių ir Koriakų kalnynas,
Kamčiatkos p-lio kalnai.
VIDAUS VANDENYS
Rusijoje yra apie 120000 upių, ilgesnių kaip 10 km. Jų bendras ilgis
daugiau nei 2,3 mln.km. Dauguma upų priklauso Arkties vandenyno baseinui.
Upes daugiausia maitina krituliai. Upės patvinsta pavasarį. Krasnodaro
krašte užšaliusios būna 1-2 mėn., Š.Sibire – 8 mėn.
Didžiausios Rusijos upės:
Ilgis Baseinas
Amūras (su Argūne) 4440 km.* 1855 kv.km.*
Lena 4400 km. 2490 kv.km.
Obė (su Katūne) 4338 km. 2990 kv.km.*
Irtyšius 4248 km.* 1643 kv.km.*
Jenisiejus 4102 km.* 2580 kv.km.*
* ne Rusijos žemėse
DIRVOŽEMIAI IR AUGALIJAPagrindinės Rusijos augalijos zonos yra trys: Arkties ir tundrų,
miškų, stepių. Arkties vandenyno salose ir Taimyro pakrantėje – Arkties ir
tundrų zonoje susidaro alėjiniai dirvožemiai, kuriuose auga kerpės,
samanos, žemi krūmokšniai. Piečiau kaitaliojasi tundros ir retmiškiai
(miškatundrės) . Apie 65% Rusijos ploto yra miškų zonoje. Joje vyrauja
įvairūs jauriniai dirvožemiai, be to yra pelkinių, pilkųjų miškų
dirvožemių. Vakaruose auga tamsioji taiga (eglės, kėniai), į rytus nuo
Jenisiejaus – šviesioji (maumedžiai) . Į pietus nuo taigos – mišrieji
lapuočių miškai. Miškastepėse, beržų, drebulių, maumedžių giraitėse yra
miškų pilkžemių. Tipiškose įvairiažolėse stepėse – kaštoniniai dirvožemiai.
Pakaspijo žemumoje daugiausia pusdykumės su šviesiais kaštoniniais,
rudaisiais dirvožemiais, pasitaiko druskožemių. Kalnuose – vertikalusis
zonižkumas.
GYVŪNIJARusija priklauso Palearktikai. Arktinių dykumų ir tundrų žinduoliai:
š.elniai, poliarinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai; pakrantėse –