Rusija
(neišsenkančių gamtos išteklių ir didelių socialinių kontraktų šalis)
Rengė Andrius Pėtnyčia 10a
RUSIJOS FEDERACIJA – yra didžiausia pasaulio valstybė. Ji dar vadinama Rusija. Ją sudaro 20 autonomiškų respublikų ir daugiau kaip 50 sričių. Jos teritorija užima vieną dešimtąją visos žemės rytulio sausumos – viena trečdalį Azijos, du penktadalius Europos. Rusijos klimatas nepaprastai įvairus, kaip ir jos peizažas, kuris keičiasi nuo kalnų pietuose ir rytuose iki akimi neaprėpiamų platybių ir upių šiaurinėje bei vakarinėje jos dalyse. Federacijos gyventojų įvairove tai pat didžiulė, nors daugelis iš 149 milijonų šios šalies gyventojų yra rusų kilmės ir kalba rusų kalba.
Rusijos Federacija pradėjo ekzistuoti 1991m suskilus Sovietų Sąjungai, arab SSRS. Po 1991m Rusijos Federacija turi daugiau politinės laisvės, tačiau,šaliai pereinant iš valstybės planuojamos ekonomikos prie rinkos ekonomikos, sunkumų tai pat pagausėjo. Rusijos Federacija ypač turtinga žemės ūkio ištekliais. Ji turi gausias mineralų atsargas, neblogai išpletota pramonė. Rusijos vyriausybė siekia gauti tarptautinių investicijų, kad padėtų savo šaliai įveikti ekonominius sunkumus.
STATISTINIAI DUOMENYS.
Plotas 17075400km Didžiausias ežeras Baikalas
Gyventojai 149mln Ilgiausia upė lena 4400km
Sostinė Maskva Svarbiausi verslai aptarnavimo paslaugos, pramonė
Kalbos rusų, etninių mažumų kalbos Daugiausia eksportuojama nafta
Piniginis vienetas rublis Daugiausia importuojama mašinos, technikos irenginiai
ŠIUOLAIKINĖ RUSIJA. Didieji Rusijos miestai atrodo panašiai kaip ir kiti pasaulio miestai, tiktai ryškios šviesos čia slepia nemaža ekonominių problemų. Dažnai trūksta tiek prabangos, tiek pačių butiniausių prekių.
MASKVA. Rusijos federacijos sostinė yra Maskva. Ji buvo įkurta XII a. Miesto širdis Kremlius – siena apjuosta tvirtovė ant Maskvos upės kranto. Ten dabar įsikūrusi vyriausybė.
BENDROSIOS ŽINIOS. Rusijos dalis pasaulyje proc. pagal: eksportą 1,1: bendrąjį produktą 1,7; gyventojų skaičių 2,7; teritorijos dydį 11,4.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, du trečdaliai Azijoje); ištįsusi iš vakarų į rytus, šalies ilgis iš vakarų į rytus 9700 km, plotis iš šiaurės į pietus 4000 km: vakaruose prie Baltijos jūros visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis – Kaliningrado sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos; sausumos siena su 14 valstybiu Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja: dažniausiai priskiriama Europai (sostinė Maskva yra Europoje)
Europa – Azija. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos dalis kuriuos atskiria Uralo kalnų rytiniai šlaitai.
.
UŽSIENIO INVESTICIJOS. Užsienio investicijos mln.JAV dol.: 1992 = 1554, 1993 = 2958; vidutiniškai 1992-1993 vienam gyventojui 15 JAV dol. 1994 – apie 8500 bendrųjų įmonių, jos davė 9 proc. eksporto vertės; daugiausia bendrųjų įmonių su JAV, Šveicarija, Olandija, Liuksemburgu ir Mergelės salomis; labiausiai užsienio investicijoms imlios šakos, nuo visų investicijų proc.: energetika 50, prekyba 10; labiausiai užsienio investicijoms imlūs regionai, nuo visų investicijų proc.: Archangelsko sritis, Maskva, Tiumenės sritis. Vis didesnės investicijos rodo Rusijos vertę
PRAMONĖ. Pramonės gamybos apimties mažėjimas; 1994 palyginti su 1990 nuosmukis sudarė 49 proc.; 1993 palyginti su 1990 nuosmukis sudarė 37 proc. (iš jo gavybos pramonėje 28, perdirbamojoje pramonėje 38); 1993 palyginti su 1992 nuosmu-kis sudarė 16 proc. (iš jo gynybos pramonėje 29, prieš metus buvo 42).
Gamybos koncentracija ir specializacija; gamybos monopolija (viena įmonė gamina 100 proc. šalies troleibusų, bulvių kombainų, kino ir fotojuostų, motorolerių) ir dvipusė monopolija (vienas gamintojas – vienas vartotojas; Zavolžsko variklius naudoja tik GAZ); dar oligopolija (dvi-keturios įmonės gamina beveik visą vienodo profilio produkciją). Dabar Rusijos pramonė yra atsigavusi ir vejasi kitas šalis.
NAFTOS PRAMONĖ. Pagrindine Rusijos eksporto dali sudaro nafta. Nenuostabu kad Rusijoje yra didžiausi pasaulio ištekliai. Naftos gavyba mln.t: 1985 = 542, 1988 = 569, 1990 = 516, 1991 = 462, 1992 = 399, 1993 = 354 (2 vieta pasaulyje; 11,5 proc. pasaulio), 1994 = 316 ir eksportas mln.t: 1993 = 127 (2 vieta pasaulyje; 9 proc. pasaulio; eksportas tolimojo užsienio šalis 80, „išvežimas“ į artimojo užsienio šalis 47), 1994 = 123; gavyba pagal reglonus 1993 proc.: Tiumenės sritis 67, Tatarstanas 8, Baškortostanas 6; didžiausi naftos gavėjai 1993 proc.: “LUKoil“ 14, “Surgutneftegaz“ 11, “JUKOS (Ju-įanskneftegaz)“ 9, “Nižnevartovskneftegaz“ 7, “Nojabrskneftegaz“ 7, “Tatneft“ 7; perdirbama 63 proc. išgautos naftos.
Benzino gamyba mln.t: 1992 = 35, 1993 = 30 (3 vieta pasaulyje); didžiausi naftos perdirbimo kombinatai 1992, perdirbta laftos mln.t: Dzeržinskas (Nižnij Novgorodo sritis) 19, Omskas 19, Angarskas 17, Kirišiai 15, Riazanė 13, Jaroslavlis 12, Permė 12; naftotiekiai iš gavybos rajonų Į vakarus (“Družba“).