Rusija5
5 (100%) 1 vote

Rusija5



RUSIJA

Parašė: Mantas Vasaris Xd

OFICIALUS PAVADINIMAS – Rusijos Federacija (Rossiiskaja Federacija). Senovinis pavadinimas Rusia (Rusj; Rusų žemė – Russkaja Zėmlia: Kijevo Rusia, Mažoji Rusia, Baltoji Rusia) nuo IX a., Rusija (Rossija) nuo XV a., Rusijos imperija 1721-1917; 1917-1991 Rusija dažnai buvo vadinama visa SSRS teritorija.

Sostinė – Maskva (Moskva), Rusijos sostinė 1462-1712 ir nuo 1991; 1712-1918 Rusijos sostinė buvo Peterburgas (dabar Sankt Peterburgas); 1922-1991 Maskva buvo SSRS ir Rusijos SFSR sostinė.

BENDROSIOS ŽINIOS. Rusijos dalis pasaulyje proc. pagal: eksportą 1,1: bendrąjį produktą 1,7; gyventojų skaičių 2,7; teritorijos dydį 11,4.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS – Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, du trečdaliai Azijoje); ištįsusi iš vakarų į rytus, šalies ilgis iš vakarų į rytus 9700 km, plotis iš šiaurės į pietus 4000 km: vakaruose prie Baltijos jūros visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis – Kaliningrado (Kaliningrad: Konigsberg; Karaliaučius; dar Rytprūsiai, Mažoji Lietuva) sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos; sausumos siena su 14 valstybiu (iš šiaurės prieš laikrodžio rodyklę): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja: dažniausiai priskiriama Europai (sostinė Maskva yra Europoje) arba Azijai (didesnė šalies dalis yra Azijoje; Tuvos sostinėje Kyzyle yra geografinis Azijos centras).

Europa – Azija. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos sąlyginės ribos dalis (iš šiaurės pagal laikrodžio rodyklę): Uralo kalnu rytiniais šlaitais (60° rytu ilgumos), Kaspijos jūra. Kumos ir Manyčo įduba, Juodąja jūra.

PLOTAS -17075400 kv.km (didžiausia pasaulyje valstybė), 70 proc. šalies teritorijos užima lygumos.

Rytų Europos arba Rusijos lyguma europinėje dalyje (didžiausia Europoje) – geologijos požiūriu atitinka Rytu Europos platformą, buvo keturi ledynmečiai; daug aukštumu ir iškilusiu lygumos daliu: Timano kalvagūbris (Timanskij kriaž) – senu suirusiu kalnu liekana, Šiaurinės skliautakalvės (Severnije uvali) – Volgos ir šiaurės Dvinos vandenskyra, Valdajaus, Smolensko ir Maskvos, Vidurio Rusijos aukštumos – Volgos, Vakaru Dvinos (Dauguvos), Dnepro ir Dono vandenskyra bei Kursko magnetinė anomalija Vidurio Rusijos aukštumoje, Pavolgio aukštuma – su atskirais pakilmais, vadinamaisiais Žiguliu, Gyvačiu ir kitais kalnais, Bendrasis Syrtas – Volgos ir Uralo vandenskyra; žemumos ir reljefo pažemėjimai: Pečioros žemuma, zandrinė Meščioros žemuma bei Okos ir Dono lyguma, plokščia Pakaspijo žemuma.

Pelkėta Vakarų Sibiro lyguma (didžiausia Azijoje) tarp Uralo kalnu ir Vidurio Sibiro plokščiakalnio; žemumos ir lygumos Šiaurės Sibire ir upiu slėniuose: Šiaurės Sibiro, Janos ir Indigirkos, Kolymos, Anadyrio ir Penžinos, Paamūrės žemumos; Vidurio Jakutijos bei Zejos ir Burėjos lygumos; neaukštas Vidurio Sibiro plokščiakalnis tarp Jenisejaus ir Lenos.

Kalnų daugiausia šalies pakraščiuose: Chibinai Kolos pusiasalyje, Didžiojo Kaukazo šlaitai europinės dalies pietuose, Altajus, Sajanai, Pabaikalės kalnai, Stano kalnynas ir Stano kalnagūbris pietuose, Sichotė Alinis, Džugdžūras, Kolymos, Koriaku ir čiukčių kalnynai rytuose; Čerskio ir Verchojansko kalnagūbriai Rytų Sibire; Uralo kalnai tarp Europos ir Azijos.

Miškai užima 42, dirbamoji žemė 8 (9 proc. pasaulio: turtingi humusu juodžemiai europinės dalies pietuose, dar Vakarų Sibiro juodžemiai), pievos ir ganyklos 5, statiniai ir keliai 2 proc. salies teritorijos.

Šiaurės jūru kelias – jungia Rusijos europinę dalį su Tolimaisiais Rytais ir Rusijos Šiaure per Arkties vandenyno jūras; ilgis nuo Karos Vartu iki Providėnijos 5600 km, svarbiausia Arkties ekspediciju bazė Archangelskas; navigacijos trukmė 2-4 mėnesiai per metus, dar ledlaužiai.

Pakrantės. Daug jlankų ir užutekių jūrų pakrantėse: Kolos pusiasalio fiordai, didžiųjų upių estuarijos-įlankos: dideli pusiasaliai giliai įsirėžę j jūras, didžiausi pusiasaliai tūkst.kv.km: Taimyro 400, Kamčiatkos 370, Gydano 150. Jamalo 120, Kolos 100, Čiukčių 50.

Daug salų, dažnai salos ir salynai skiriajūras; didžiausios salos kv. km.: Naujoji Žemė 82179 – laikoma branduolinių atliekų kapinynu, dvi salos Šiaurinė 48904 ir Pietinė 33275, Sachalinas 74060 – japoniškai Karafuto, pietinė dalis 1905-1945 priklausė Ja-ponijai, Naujojo Sibiro 38000 – sudaro Anžu 29000, Liachovo ir De Longo salynai, Šiaurės Žemė 37000 – sudaro Spalio Revoliucijos 14200, Bolševiko 11312, Komjaunuolio 9200, Pionieriaus ir mažesnės salos, Prano Juozapo Žemė 20720 – sudaryta iš 85 salų, šiauriausias taškas Flygelio iškyšulys Rudolto saloje, Kurilai 14765 – jskaitant ginčytinas su Japonija Kunaširą ir Iturupą bei mažesnes Habomaju ir Sikotaną, Vrangelis 7300, Kolgujevas 5200, Vaigačas 3400, Komandorai 1848.

KLIMATAS – iš šiaurės į pietus: arkties, subarkties ir vidutiniu platumu (pereinantis iš jūrinio į žemyninį Kaliningrado srityje, vidutiniškai žemyninis europinėje dalyje, žemyninis Vakarų Sibire, ryškiai žemyninis Rytų Sibire, musoninis Tolimuosiuose Rytuose); žiemą didžioji šalies dalis ,atvira“ šaltoms šiaurinėms oro masėms; žiemą
vyrauja Sibiro arba Azijos anticiklonas rytuose ir “nardantys“ ciklonai europinėje dalyje; šaltos ir labai šaltos žiemos didesnėje dalyje, sniego dangos trukmė nuo 5-6 mėnesiu europinėje dalyje iki 9 mėnesių Sibiro Šiaurėje, dažna stipri pūga (purga); bora – smarkus ir gūsingas vėjas jūru pakrantėse, pučiantis nuo kalnagūbrio (Novorosijsko bora, Naujosios Žemės bora); vid. metinis kritulių kiekis Astrachanėje 163 mm (sausringiausia Europos vietovė); žemiausia oro temperatūra Narjan Mare -51 °C (žemiausia Europoje); vid. žiemos temperatūra Prano Juozapo Žemėje -24 °C (šalčiausios žiemos Europoje).

“Šalčio polius“ – Oimiakono ir Verchojansko dubumose (Jakutija) susidaro “šalčio ežerai“, žiema be atlydžiu trunka iki pusės metų, oro temperatūros inversija (kopiant aukštyn temperatūra kyla); absoliutus oro temperaturos minimumas °C: Oimiakonas -71, kitais duomenimis -77, Verchojanskas -70 (žemiausios Šiaurės pusrutulyje); pačios žemiausios ir pačios aukščiausios oro temperatūrų skirtumas Verchojanske 107°C (didžiausias pasaulyje). atmosferos slėgis Agatoje Sibire 1084 mb (vietovės aukštis 262 m v.j.l., 1968 12 31 – aukščiausias pasaulyje)

Daugiametis jšalas (dar vadinamas: amžinasis jšalas, kriolitozona) – uolienos, kurių temperatūra ilgai būna žemesnė negu 0 °C, daugiamečio įšalo zona užima 10,5 mln. kv. km plotą (daugiausia pasaulyje. 61 proc. šalies teritorijos) – Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose (išskyrus Primorę, Kamčiatkos pietinę dalj ir kai kurias kitas teritorijas), šiaurinėje Vakarų Sibiro dalyje ir europinės dalies Užpoliarėje; amžinojo įšalo storis Rytų Sibire siekia 600 m, daugelyje vietų ir vasarą dirva atitirpsta tik iki 1 m gylio.

VIDAUS VANDENYS. Apįe 120 tūkst. upių, visas ilgis 2,3 mln. km; daug Sibiro ir kai kurios europinės dalies upės teka į šiaurę; ampalas – išsiliejęs j paviršių ir sušalęs vanduo dažniausiai Sibiro upėse, ledo storis šiaurinėse upėse iki 2 m, dideli potvyniai (Lenos 10 m, Žemutinės Tunguskos 25 m), ledų sangrūdos; Lenos (30 tūkst. kv. km) ir Volgos (19 tūkst. kv. km) deltos, Obės estuarija (įlanka).

Ežerų kraštas Karelija (ežeringumas 18 proc.); sūrieji Žemutinio Pavolgio ežerai Baskunčiakas ir Eltonas (kasama valgomoji druska); gilus tektoninis Baikalo ežeras.

Pelkės užima 10 proc. šalies teritorijos; Vakarų Sibiro lygumos pelkynai (apie 1 mln.kv.km – didžiausias pasaulyje “pelkynas“, Vasiuganės pelkės); Karelijos, Mezenės ir Pečioros pelkės.

Ledynai užima 60 tūkst.kv.km plotą (94 proc. salų ledynai ir 6 proc. kalnų ledynai).

GAMTINĖS ZONOS. Iš šiaurės į pietus septynios gamtinės zonos: arkties dykumų, tundros, miškatundrės, miškų, miškastepių ir stepių, pusdykumių (Pakaspijys), drėgnųjų subtropikų (siauras ruožas į pietus nuo Tuapsės Juodosios jūros pakrantėje); miškų zona skirstoma į tris pazones: taigos, mišriųjų ir plačialapių miškų (tik europinėje dalyje), musoninių miškų (tik Tolimuosiuose Rytuose).

Tundra (suomiškai tunturi – bemiškė aukštuma) užima 12 proc. šalies teritorijos; Arkties vandenyno pakrantėje, šilčiausio mėnesio temperatūra neviršija +10 °C, kritulių nedaug, amžinasis įšalas; bemiškė – auga samanos, kerpės, uogienojai (girtuoklės, bruknės, mėlynės), grybai, beržai keružiai, “žydinti“ tundra; šiaurės elniai, poliarinės lapės (pesecas), lemingai, baltosios kurapkos, poliarinės pelėdos; Didžiosios žemės ir Mažosios žemės tundra Pečioros baseine, Didžioji Kolos pusiasalio tundra, Taimyro tundra.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1300 žodžiai iš 4139 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.