Rusijos federacija
5 (100%) 1 vote

Rusijos federacija

Rusijos Federacijos ekonominės geografijos referatas

Parašė: T. Petrokas

Bendrosios žinios:

Oficialus pavadinimas – Rusijos Federacija. Sostinė – Maskva. Antras pagal dydį miestas Sankt Peterburgas. Rusijos Federacija sudaro 20 autonomiškų respublikų ir daugiau kaip 50 sričių. Gyventojų skaičius šalyje apie 148,5 mln. , sostinėje apie 9 mln. Rusijos Federacija pradėjo egzistuoti 1991m suskilus Sovietų Sąjungai. Šalis ypač turtinga žemės ūkio ištekliais. Ji turi gausias mineralų atsargas, neblogai išplėtota pramonė.

Plotas – 17075400 km² ( didžiausia valstybė pasaulyje)

Gyventojai – 148,5 mln.

Vidutinis gyventojų tankumas 9 žm./1 km²

Sostinė – Maskva ( įkurta XII a.)

Kalbos rusų, etninių mažumų kalbos

Piniginis vienetas rublis

Svarbiausi verslai – aptarnavimo paslaugos, pramonė

Daugiausia eksportuojama – nafta, dujos

Daugiausia importuojama – mašinos, technikos įrenginiai

Didžiausias ežeras – Baikalas

Ilgiausia upė – Lėna 4400km

Rusijos dalis pasaulyje procentais pagal: Eksportą 1,1;

Bendrąjį produktą 1,7;

Gyventojų skaičių 2,7;

Teritorijos dydį 11,4.

Administracinis suskirstymas:

22 respublikos (Čečėnija ir Tatarstanas nepasirašė federacinės sutarties); 6 kraštai – Altajaus, Chabarovsko, Krasnodaro, Krasnojarsko, Primorės, Stavropolio, 49 sritys – įskaitant Kaliningradą, 2 miestai – Maskva ir Sankt Peterburgas, 10 autonominių apygardų.

Geografinė padėtis:

Eurazijos žemyno šiaurėje (Jos teritorija užima vieną dešimtąją visos žemės rytulio sausumos – viena trečdalį Azijos, du penktadalius Europos). Šalies ilgis – 9700 km, plotis – 4000 km

Rusijos Federacijos sausumos siena ribojasi su 14 valstybių( nuo Lietuvos pagal laikrodžio rodyklę įskaitant ir Kaliningrado sritį): Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Norvegija, Šiaurės Korėja, Kinija, Mongolija, Kazachstanu, Azerbaidžanu, Gruzija, Ukraina, Baltarusija, Lenkija.( Kaliningrado sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos). Sostinė Maskva yra Europoje.

Europa – Azija. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos dalis kuriuos atskiria Uralo kalnų rytiniai šlaitai.

Klimatas:

Iš šiaurės į pietus: žiemą didžioji šalies dalis ,atvira“ šaltoms šiaurinėms oro masėms; žiemą vyrauja Sibiro arba Azijos anticiklonas rytuose ir “nardantys“ ciklonai europinėje dalyje; šaltos ir labai šaltos žiemos didesnėje dalyje, sniego dangos trukmė nuo 5-6 mėnesiu europinėje dalyje, iki 9 mėnesių Sibiro Šiaurėje, dažna stipri pūga, smarkus ir gūsingas vėjas jūrų pakrantėse, pučiantis nuo kalnagūbrio (Novorosijsko, Naujosios Žemės); vidutinis metinis kritulių kiekis Astrachanėje 163 mm (sausringiausia Europos vietovė); žemiausia oro temperatūra Narjan Mare -51 °C (žemiausia Europoje); vidutinė žiemos temperatūra Prano Juozapo Žemėje -24 °C (šalčiausios žiemos Europoje).

“Šalčio polius“ – Oimiakono ir Verchojansko dubumose (Jakutija) susidaro “šalčio ežerai“, žiema be atlydžiu trunka iki pusės metų, oro temperatūros inversija (kopiant aukštyn temperatūra kyla); absoliutus oro temperaturos minimumas °C: Oimiakonas -71°C, kitais duomenimis -77°C, Verchojanskas -70°C (žemiausios Šiaurės pusrutulyje); pačios žemiausios ir pačios aukščiausios oro temperatūrų skirtumas Verchojanske 107°C (didžiausias pasaulyje). Daugiametis įšalas (dar vadinamas: amžinasis įšalas, kriolitozona) – uolienos, kurių temperatūra ilgai būna žemesnė negu 0 °C, daugiamečio įšalo zona užima 10,5 mln. km² plotą – Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, šiaurinėje Vakarų Sibiro dalyje ir europinės dalies Užpoliarėje; amžinojo įšalo storis Rytų Sibire siekia 600 m, daugelyje vietų ir vasarą dirva atitirpsta tik iki 1 m gylio.

Sibiras.

Neaprėpiama Sibiro teritorija plyti šiaurinėje Rusijos dalyje, ji driekiasi nuo Uralo kalnų vakaruose iki tolimiausios Aliaskos kampelio rytuose. Nors Sibiras apima beveik 80 procentų Rusijos žemių, tačiau retai gyvenamas. Tai bene didžiausias regionas pilnas įvairių naudingų iškasenų. Pradedant nafta, akmens anglimis, gamtinėmis dujomis, baigiant įvairiais metalais, geležimi, auksu… Ten randama deimantu, platinos… Ten susidariusi unikali gamta nepavaldi žmogui. Tačiau dėl iškasenų statomos šachtos, įdiegiami dujotekiai, statomi naftotekiai. Vis daugiau ir daugiau gamtos išteklių randama Sibire, gal todėl, kad jis sunkiau prieinamas ir nepritaikytas žmogaus gyvenimui tačiau drąsiai galime teikti, kad tai yra Rusijos lobis.

Gamtinės zonos:

Iš šiaurės į pietus septynios gamtinės zonos: arkties dykumų, tundros, miškatundrės, miškų, miškastepių ir stepių, pusdykumių, drėgnųjų subtropikų; miškų zona skirstoma į tris dalis: taigos, mišriųjų ir plačialapių miškų (tik europinėje dalyje), musoninių miškų (tik Tolimuosiuose Rytuose).

Tundra užima 12 procentų šalies teritorijos; Arkties vandenyno pakrantėje, šilčiausio mėnesio temperatūra neviršija +10 °C,

kritulių nedaug, amžinasis įšalas; bemiškė – auga samanos, kerpės, uogienojai (girtuoklės, bruknės, mėlynės), grybai, beržai keružiai, “žydinti“ tundra; šiaurės elniai, poliarinės lapės, lemingai, baltosios kurapkos, poliarinės pelėdos; Didžiosios žemės ir Mažosios žemės tundra Pečioros baseine, Didžioji Kolos pusiasalio tundra, Taimyro tundra.

Taiga užima trečdalį šalies teritorijos; Vakarų Eurazijos ir Rytų Sibiro taiga; eglės, kėniai ir pūšys Rytų Europoje, eglės, Sibiro maumedžiai ir kedrai Vakarų Sibire, Sibiro ir Daurijos maumedžiai, Sibiro eglės, kedrai Rytų Sibire, Alano eglės, baltažieviai kėniai Tolimuosiuose Rytuose; brangiakailiai žvėreliai (sabalai, voverės, kiaunės, Sibiro šeškai), kedro riešutai.

“Vidutinių platumų džiunglės“ arba Primorės taiga (kartu auga ir gyvena augalai bei gyvūnai, būdingi taigai ir pietiniams miškams); maumedžiai, eglės, beržai, Korėjos kedrai ir Korėjos pūšys, Mandžiūrijos riešutmedžiai, Amūro liepos, uosiai, klevai, daug lianų, ženšeniai; Usūriniai tigrai, dėmėtieji ir taurieji elniai, juodieji lokiai, Usūriniai briedžiai; dar Usūriniai šunys.

Miškai užima 42, dirbamoji žemė 8 (9 proc. pasaulio: turtingi humusu juodžemiai europinės dalies pietuose, dar Vakarų Sibiro juodžemiai), pievos ir ganyklos 5, statiniai ir keliai 2 proc. salies teritorijos.

Vidaus vandenys:

Apie 120 tūkstančių upių, visas ilgis 2,3 mln. km; daug Sibiro ir kai kurios europinės dalies upės teka į šiaurę; ampalas – išsiliejęs į paviršių ir sušalęs vanduo dažniausiai Sibiro upėse, ledo storis šiaurinėse upėse iki 2 m, dideli potvyniai (Lenos 10 m, Žemutinės Tunguskos 25 m), ledų sangrūdos; Lenos (30 tūkst. km²) ir Volgos deltos (19 tūkst. km²), Obės estuarija (įlanka).

Ežerų kraštas Karelija (ežeringumas 18 procentų ); sūrieji Žemutinio Pavolgio ežerai Baskunčiakas ir Eltonas (kasama valgomoji druska); gilus tektoninis Baikalo ežeras.

Pelkės užima 10 procentų šalies teritorijos; Vakarų Sibiro lygumos pelkynai (apie 1 mln. km² – didžiausias pasaulyje “pelkynas“, Vasiuganės pelkės); Karelijos, Mezėnės ir Pečioros pelkės.

Ledynai užima 60 tūkst.km² plotą (94 procentai salų ledynai ir 6 proc. kalnų ledynai).

Geografiniai ekstremumai:

Ilgiausios upės: Amūras su Argūne-4444 (Amūras 2824, Argūnė 1620),

Lėna 4400,

Obė su Katune 4338 (Obė 3650, Katunė 688),

Irtyšius 4248,

Jenisėjus su Mažuoju Jenisėjumi 4102 (Jenisejus 3487, Mažasis Jenisejus 563),

Volga 3530 (ilgiausia Europoje),

Žemutinė Tunguska 2989,

Viliujus 2650,

Išimas 2450,

Uralas 2428, Didžiausi ežerai (km²): Kaspijos jūra 37001 (didžiausias pasaulyje, skalauja Rusijos, Kazachstano, Turkmėnistano, Irano ir Azerbaidžano krantus),

Baikalas 31499,

Ladoga 17703 (didžiausias Europoje; 660 salų – ir Valamo sala),

Onega 9720 (mediniai pastatai Kižų saloje),

Taimyras 4560,

Chanka 4190 (ir Kinijoje),

Čiudo ir Pskovo arba Peipu 3555 (ir Estijoje),

Čianai 2600 (sūrusis, priklausomai nuo vandens lygio, nuo 1990 iki 2600),

llmenis 2090 (priklausomai nuo vandens lygio, nuo 733 iki 2090),

Belojė (Baltasis) 1290,

Giliausias ežeras Baikalas 1620 m (giliausias pasaulyje);

Didžiausi tvenkiniai (dirbtiniai ežerai arba marios) (km²): Samaros 6450 (didžiausias pasaulyje),

Bratsko 5426,

Rybinsko 4580,

Volgogrado 3117,

Timliansko 2700,

Krasnojarsko 2130;

Didžiausi pusiasaliai tūkst.km²: Taimyro 400,

Kamčiatkos 370,

Gydano 150,

Jamalo 120,

Kolos 100,

Čiukčių 50.

Didžiausios salos km²: Naujoji Žemė 82179 – laikoma branduolinių atliekų kapinynu, dvi salos Šiaurinė 48904 ir Pietinė 33275,

Sachalinas 74060,

Naujojo Sibiro 38000 – sudaro Anžu 29000, Liachovo ir De Longo salynai,

Šiaurės Žemė 37000 – sudaro Spalio Revoliucijos 14200,
Bolševiko 11312, Komjaunuolio 9200, Pionieriaus ir mažesnės salos,

Prano Juozapo Žemė 20720 – sudaryta iš 85 salų.

Aukščiausi kalnai m: Elbrusas 5642 (Rusija – Gruzija),

Belucha 4506;

Aukščiausi statiniai m: Ostankino televizijos bokštas 534,

Maskvos universitetas 240,

Maskvos “Ukrainos“ viešbutis 198.

Miestai:

Miestų gyventojų dalis procentais: 1979 -69,1989 – 74,1993 – 73;

Didžiausi miestai, mln. žmonių: Maskva apie 8,77

Sankt Peterburgas apie 4,46

Nižnij Novgorodas apie 1,44,

Novosibirskas 1,44,

Jekaterinburgas 1,36,

Samara 1,23.

Valstybinė kalba:

Valstybinė kalba- rusų, priskiriama tarpnacionalinio bendravimo kalboms, oficiali JTO kalba; rusiškai kalba rusai ir kai kurios nacionalinės mažumos (rusakalbiai).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1315 žodžiai iš 4331 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.