Rusijos istorijos
5 (100%) 1 vote

Rusijos istorijos

Rusijos istorijos konspektas

I. Gentys iki 862 m.

1. Iki 862 m.

Kaukazo kalnuose siautėja vėjas – Borėjas, o už kalnų šalis – Hiperborėja. VI – VII a. Persijoje, Persepolyje knyga – Avesta (12 t. Karvių odos pergamentas), kurioje užrašyta, iš šiaurės atėjusių Arijų sakytinė literatūra ir ist. Jie gyveno šiaurėje, o virš jų galvų švytėjo pašvaistės. Hiperborėja – Rusia. Avestos nebėra, nes Aleksandro Makedoniečio kariai išplėšė Persepolį ir knyga dingo, tačiau buvo atgaminta 25%. Istorinės Slavų šaknys einaį niekur. Pirmas XII a. rašytinis Nestoro veikalas mus pasiekė tik XIV a. „Praėjusių laikų pasakojimas“. Pasakojama, kad gyveno Slavai, kuriuos pavergė Variagai – Normanai ir uždėjo duoklęs. 862 m. Slavai sukilo ir išvarė Variagus, bet pasidarė blogiau gyventi, todėl siuntė pasiuntinius pas Variagų gentį – Rusus ir prašė atvykti, padaryti tvarką. Atėjo 3 Rusų broliai: Riurikas – Erelis, Truvoras ir Sineūsas. Riurikas valdė šiaurės Slabus – Ladoga. Po metų kiti du mirė. Dar manoma, kad brolių nebuvo, o Riurikas atėjo su kariuomene. Po Neginčijamas dalykas – Riurikaičių dinastijos įsteigimas 862 m. Riurikas mirė 879 m., palikdamas mažametį sūnų Igorį giminaičiui Olegui, iškyla Olegas.

II. Kijevo Rusia (882 m. – 1132 m.).

2. IX a. pabaiga.

Kijevo valstybė įsteigta Didžiojo Naugardo kunigaikščio Olego, 882 m. užėmė rytų slavų polianų gyvenamą Kijevą, pastatė pilį, sustiprino miestą ir padarė sostine. Karo žygiais Olegas į Kijevo valstybę įjungė rytų slavus – drevlianus, severiečius ir radimičius. Kitos slavų giminės, nukariautos tik Olego įpėdinio Igorio, kuris įjungė tivercus ir uličius, pasiekdamas Juodosios jūros pakraščius. Olegas valdė iki 912 m. Svarbiausias Olego rūpestis – išsivaduoti iš Chazarų kaganato valdžios ir padaryti priklausomas nuo Kijevo kai kurias rytų slavų gentis. Taip pat ginti valstybės sienas nuo išorės priešų, garantuoti Rusiai naudingas prekybos sąlygas su Bizantija. Olegui pakluso šiaurės vakarų Rusios gentys – slovėnai, krivičiai, mėria – ir mokėjo duoklę. Novgorodiečiai mokėjo duoklę variagams – “dėl taikos”. Olegas rankose laikė žemes nuo Ladogos iki Dniepro žemupio. Jis nugalėjo stambiausią valstybę – Bizantiją. 904 m. Bizantiją puolė rosai-dromitai, juos sumušė Bizantijos karvedys Joanas Radinas. 907 m. Olego žygis prieš Konstantinopolį, paėmė didžiulius turtus. Bizantijos imperatoriai Levas VI ir Aleksandras užmokėjo pasakišką kontribuciją. Rusios pasiuntiniai gavo teisę į neribotą išlaikymą Bizantijos, o Konstantinopolyje besilankantys pirkliai 6 mėnesių išlaikymą, teisė prekiauti be muitų. 911 m. sudaryta nauja sutartis, Rusai gavo dar didesnių nuolaidų.

3. X a. Pradžia.

Olegas mirė 912 m. Kijevo kunigaikščiu tapo Igoris, tęsė ankstesnę Kijevo politiką santykiuose su Bizantija. 944 m. žygiavo prieš Konstantinopolį. Mūšis neivyko, pasirašyta sutartis, tačiau prekyba apmokestinta. Numatytas teismo kelias konfliktams tarp rusų ir bizantiečių spręsti. Nestoras pasakoja, kad 945m. Igoris žuvo. Žmonos Olgos (talentinga politikė, siekė gerų santykius su Bizantija) kerštas drevlianams buvo baisus. Šventa pareiga. Olgos kelionė į Konstantinopolį. Manoma, kad Olga Konstantinopolyje krikštijosi. Naujajai religijai priešinosi Olgos sūnus Sviatoslavas. Sviatoslavas išstūmė motiną iš politinio gyvenimo. Sviatoslavo valdymas – grobikiška užsienio politika. Sviatoslavo pirmtakai nepalietė tik vienos slavų genties – viatičių. Sviatoslavas paėmė svarbiausią chazarų miestą prie Dono – Bielaja Vėža. 968 m. Sviatoslavas nusiaubė Volgos bulgarų sostinę Bulgarą. Grįždamas nugalėjo Viatičius ir uždėjo jiems duoklę. 967 m. užkariavo Bulgariją ir pasiliko gyventi Perejaslavce prie Dunojaus. Rusia liko be valdovo. Iš stepės atėjo pečenegai. Olga su Sviatoslavo vaikais užsidarė Kijeve. Sviatoslavas grįžo, bet ne ilgam sulaukė kol Olga numirė 969 m. Sūnų Jaropolką pasodino Kijeve, sūnų Olegą – drevlianų žemėje, Novgorodę – Vladimirą. Sviatoslavas išvyko į Bulgariją visam laikui, tačiau bulgarai nebenorėjo jo, o Bizantijos imperatorius Joanas Cimischija buvo nusistatęs prieš Sviatoslavą. Sviatoslavas įveikė bulgarus ir bizantiečius, ir patraukė link Konstantinopolio, griaudama visa aplinkui. Bizantijos imperatorius nutarė išvyti Sviatoslavą iš Bulgarijos. Kunigaikštis priverstas prašyti taikos. 972 m. stojęs prieš pečeniegus Sviatoslavas žuvo. Jarapolkas stojo prieš Olegą ir nugalėjo jį. Olegas bėgo į

savo miestą ir žuvo. Vladimiras pabėgo pas variagus, palikęs Novgorodą. Jarapolkas pasiuntė į Novgorodą posadniką ir ėmė valdyti vienas visą Rusią. Po trijų metų Vladimiras grįžo su variagais ir išvarė Jarapolko posadnikus. Jis surinko didelę kariuomenę prieš Polocką, užmušė kunigaikštį Rogvoldą, du jo sūnus ir vedė Rognedą. 980 m. Vladimiras įsitvirtino Kijeve. Bizantija X a. pabaigoje pergyveno krizę – pilietinis karas leido vakarų bulgarams pradėti karą. Imperatorius Vasilijus II kreipėsi į Vladimirą. Vladimiras paprašė imperatoriaus sesers Anos rankos. 987 m. Vladimiras padėjo Vasilijui II nuslopinti sukilusius feodalus. Imperatorius atsisakė vykdyti pažadą. Vladimiras nutarė užgrobti
svarbiausią bizantiečių tvirtovę šiaurinėje juodosios jūros pakrantėje – Chersonesą. Ana turėjo išvykti pas Vladimirą. 988 m. Vladimiras įsakė išgriauti 6 dievų panteoną. Panteono vietoje buvo pastatyta švento Vasilijaus cerkvė. 989 m. pradėta statyti Dievo Motinos cerkvė. Tuo rūpinosi kunigaikštienė Ana.

4. Jaroslavas Išmintingasis ir XI a. pradžia.

Jaroslavas – pirmasis Rusijos istorijoje maištingas sūnus. Būdamas Novgorodo kunigaikščiu, sumanė nebeduoti Kijevui duoklės. Supykęs tėvas Vladimiras ėjo prieš jį su kariuomene. Jaroslavas pabėgo į Švediją. Vladimiras mirė 1015 m. Jauniausi Vladimiro vaikai – Borisas ir Glebas. Vladimiras, Borisą laikė prie savęs, norėjo perduoti sostą. Prieš Vladimirą nusiteikė ir Sviatopolkas. Kijevo gyventojai pažino Sviatopolką Kijevo kunigaikščiu. Sviatopolkas nužudė Borisą, Glebą ir tretįjį brolį Sviatoslavą. Jaroslavas atvyko į Novgorodą su variagais, kurie pradėjo plėšikauti ir kitaip smurtauti. Novgorodo gyventojai juos išžudė. Jaroslavas maišto prieš variagus organizatorius liepė nužudyti. Gavęs žinią iš sesers, kad mirė tėvas ir kad nužudyti broliai, jis atsiprašė novgorodiečių. Jaroslavo kariuomenei vadovavo Eimundas, Norvegijos valdovo Ringo sūnus. Sviatopolkas pasikvietė pečeniegus. Priešininkai 3 mėnesius stovėjo vienas prieš kitą skirtinguose Dniepro krantuose. Novgorodiečiai smogė Sviatopolkui. Sviatopolkas pabėgo pas savo uošvį Boleslovą, Lenkijos valdovą, o Jaroslavas įžengė į Kijevą.

1018 m. Boleslovas kartu su Sviatopolku stojo prieš Jaroslavą, kuris pralaimėjo ir pabėgo į Novgorodą. Boleslovas ėmė valdyti Kijevą. Rusai ėmė mušti lenkus. Boleslovas grįžo į Lenkiją. 1019 m. įvyko kruvinas mūšis. Sviatopolkas pabėgo ir mirė. 1023 m. prieš Jaroslavą ėjo brolis Mstislavas, kuris buvo pasikvietęs chazarus. Mstislavas sumušė variagus. Jaroslavas pabėgo į Novgorodą, tačiau Mstislavas daugiau kariauti neketino. Mstislavas išsirinko sostinę Černygovą ir pastatė šv. Spaso cerkvę. 1036 m. Mstislavas mirė. Jis nepaliko vaikų – jo žemės atiteko Jaroslavui. Pskovą valdė brolis – Sudislavas. 1052 m. Jaroslavas pasodino savo sūnų Iziaslavą Novgorode. 1038 ir 1040 m. Jaroslavas žygiavo prieš jotvingius ir Lietuvą ir privertė juos mokėti duoklę. Jaroslavas susitaikė ir susigiminiavo su Lenkijos karaliumi Kazimieru, išleidęs už jo savo seserį. Jaroslavas 1043 m. pasiuntė prieš Bizantiją, tačiau pralaimėjo ir po trijų metų pasirašė sutartį su Bizantija. Aklieji buvo paleisti kartu su kitais belaisviais, o Konstantinas Monomachas išleido savo dukterį už Jaroslavo sūnaus Vsevolodo. Dukterį Jelizavetą Jaroslavas išleido už Norvegijos karaliaus Haroldo, duktė Ana ištekėjo už Prancūzijos karaliaus Henriko I. 1037 m. jis sumušė pečeniegus. Jaroslavas kovojo prieš pagonybę ir įvairius religinius prietarus. Jaroslavo laikams priskiriami pirmieji 17 “Rusų tiesos” straipsnių. Mirė Jaroslavas ant mylimo sūnaus Vsevolodo rankų 1054 m., palaidotas šv.Sofijos sobore marmuriniame karste.

5. Politinė Rusios raida 1054-1132 m.

Jaroslavas Išmintingasis paliko 5 sūnus ir anūką Rostislavą, kuris buvo nunuodytas, kovodamas dėl valdžios, o sūnus Viačeslavas greitai mirė. Iziaslavas, Sviatoslavas, Vsevolodas ir Igoris – keturi Jaroslavičiai. Jaroslavas Išmintigasis visą Rusią buvo padalinęs tarp sūnų. Iziaslavui paliko Kijevą. Jaroslavičiai Polocko kunigaikštystę nukariavo, o kunigaikštis Vseslavas įkalintas Kijeve. 1068 m. Rusios žemes užpuolė polovcai. Iziaslavas, Sviatoslavas ir Vsevolodas stojo prieš, bet buvo sumušti. Kijevo gyventojai sukėlė maištą, o Iziaslavas pabėgo į Lenkiją. Vseslavas vedė kijeviečius prieš Iziaslavą ir Boleslvą. Iziaslavas vėl įsitvirtino soste. Rusai ėmė žudyti lenkus. Boleslovui teko grįžti į Lenkiją. Iziaslavas išvijo Vseslavą iš Polocko ir pasodino sūnų Mstislavą, o kai šis numirė – sūnų Sviatopolką. Vseslavas sukiršino Jaroslavičius. Sviatoslavas išvijo Iziaslavą iš Kijevo. 1076 m. jis mirė. Geraširdis Vsevolodas leido Iziaslavui grįžti į Kijevo sostą. Tačiau sūnėnai Olegas Sviatoslavičius ir Borisas Viačeslavičius stojo į kovą prieš Iziaslavą. 1078 m. mūšyje netoli Černygovo Iziaslavas sumušė juos, bet pats žuvo. Didžiuoju kunigaikščiu tapo Vsevolodas. Vsevolodolo sūnus Vladimiras Monomachas – garsus karvedys, išsilavinęs žmogus, Černygovo kunigaikštis. Jis vedė Anglijos karaliaus Haroldo dukterį Gita. Jiems gimė Mstislavas. 1093 m. tėvas mirė, sūnus neužėmė jo vietos. Kijeve pradėjo viešpatauti Sviatopolkas. Polovcai pradėjo kariauti. Sviatopolkas pasikvietė Vladimirą Monomachą, o šis – brolį Rostislavą, tačiau Rostislavas paskendo, o kariauti nesisekė. 1097 m. Liubeče susirinko Sviatopolkas, Vladimiras, Olegas ir dar keletas kunigaikščių ir susitarė: tegu kiekviena giminė valdo savo tėvonijas: Sviatopolkas – Kijevą, Vladimiras – Perejaslavlį, Smolenską, Rostovą, Vladimiro sūnus Mstislavas – Novgorodą, Olegas su broliais – Černygovą. 1113 m. balandįmirė Sviatopolkas. Kijeviečiai tik Monomachą norėjo matyti naujuoju kunigaikščiu. 1125 m. Monomachas mirė. Jo vieton stojo sūnus Mstislavas, jo valdymas panašus į tėvo, 1132 m. jis mirė. Prasidėjo valstybės
– 1505 m. (Ivano III mirtis) – Maskvos valstybės susikūrimo istorija.

6. XII a. antra pusė.

Jo brolis Jurijus Vladimirovičius Dolgorukis pradėjo kovą prieš – Jarapolką Vladimirovičių. Jurijus tris kartus buvo paėmęs Kijevą ir 1157 m. mirė Kijeve. Kijevą toliau valdė iš eilės keletas kunigaikščių, o Dolgorukio sūnus Andrejus Bogoliubskis, Rostovo – Suzdalės kunigaikštis, 1169 m. užėmė Kijevą, bet atidavė jį vyriausiam kunigaikščiui. Šiaurėje, Bogoliubskis susikūrė nepriklausomą padėtį. Prasidėjo perėjimas nuo gimininių santykių prie valstybinių.

7. Haličo – Volynės kunigaikštystė.

Turtingiausios žemės – Volynė ribojosi su Lenkija ir Polovcų stepėmis. Nuo Kijevo Rusios Volynę skyrė Haličas. Kunigaikštis Vladimiras 988 m. pradėjo statyti sostinę – Vladimirą. Po Jaroslavo Išmintingojo mirties dėl šių žemių prasidėjo kova. Ji ypatingai aštri buvo XII a. Haličo kunigaikštis Vladimirko ėmė ruoštis užkariauti Kijevą, tačiau staiga mirė. Jo sūnus Jaroslavas užėmė sostą, grąžino pasiuntinį. Kijeviečiai suprato, kad Haličo soste sėdi didelis politikas. Valdant Jaroslavui Osmomyslui, Haličo kunigaikštystė praturtėjo, įgijo autoritetą Europoije. Jo kariuomenė ėmė Kijevą, kovojo prieš Vengriją, jo prisibijojo net Bizantija. Jaroslavo sūnus Vladimiras su savo motina stojo prieš tėvą ir pabėgo į Lenkiją. Jaroslavas prakeikė juos ir vedė moterį, vardu Natalija. Tačiau bojarinai palaikė Vladimiro ir kunigaikštienės Olgos pusę. Jie suėmė Jaroslavą, ant laužo sudegino Nataliją. Jaroslavas sostą paliko Natalijos sūnui Olegui, kuris buvo išvarytas, o į sostą pakviestas Vladimiras, tačiau jis taip pat nepatiko. Jis pabėgo į Vengriją, o Vengrijos karalius uždarė jį į kalėjimą, o sūnų Andrejų pasiuntė į Haličą. Vladimiras pabėgo pas Vokietijos imperatorių Fridrichą Barbarosą, liepė lenkams padėti Vladimirui atgauti Haličą. 1199 m. Vladimiras mirė. Po to Haličą užgrobė Lenkijos palaikomas Volynės kunigaikštis Romanas Mstislavičius. Tai buvo trečias Vladimiro Monomacho giminės atstovas. Volynė išsikovojo pagarbą ir autoritetą Europoje. Romanas kalaviju plėtė valstybės ribas, žygiuodamas prieš Lietuvą, lenkus, polovcus ir Kijevą. Sujungė Haličą ir Volynę. Kijevas trumpam prijungtas. Romano pasiuntinius ir pirklius mielai priimdavo Konstantinopolyje, Lenkijoje, Vokietijoje. Jis priėmė Bizantijos imperatorių Aleksejų III Angelą, kai

Konstantinopolį užpuolė kryžiuočiai. Romaną vadino karaliumi, o rusų metraščiai – visos Rusios patvaldžiu. 1205 m. Romanas Mstislavičius apsupo Liubliną. Lenkai pasiūlė derybas ir parengė pasalą, kurios metu Romanas Mstislavičius žuvo. Kunigaikštienei Anai teko bėgti su vaikais į užsienį. Černygovo kunigaikščiai pradėjo valdyti, ėmėsi represijų. Buvo nužudyta 500 bojarinų. Vengrijos karalius Andrejus II atsiuntė kariuomenę. Kunigaikščiai areštuoti. Vengrijos karalius Andrejus II ir lenkų kunigaikštis Leško pasidalino Galičo-Volynę. Vengrijai teko Haličas, o Lenkijai – Peremyšlis. 1211 m. Į Haličo sostą pasodintas mažametis Danilas Romanovičius. Bojarinas Vladislovas Kormiličius išvijo jį ir ėmė valdyti pats. 1221 m. suaugęs Danilas, vedęs Novgorodo kunigaikščio dukterį ir jo padedamas atgavo tėvoniją. Tačiau kova su bojarinais tęsėsi. Keletą kartų jie bandė nužudyti Danilą. Jam padėjo ištikimas jo brolis Vasilko. Kova nurimo 1234 m. Broliai sudarė sutartį valdyti dviese. Haličą valdys Danilas, o Volynę – Vasilko. Danilas sustiprino karines pajėgas. apildęs 1239 m. jis užgrobė Kijevą. 1245 m. šiaurinėse Haličo žemėse Danilas sumušė jungtines Černygovo, lenkų, vengrų pajėgas. Netrukus jis pradėjo kovą prieš Mindaugą. Kartu Danilas rūpinosi ekonominiu savo krašto kilimu, atsinaujino prekybą su Bizantija, Vokietija, Roma. Jis statė naujus miestus – Cholmą ir Lvovą, rėmė architektus, menininkus, muzikantus. 1255 m. Romos popiežius pasiūlė Danilui karaliaus karūną ir pagalbą kovoje prieš Batu. Danilas karūnavosi. 1261 m. Burundajaus vadovaujami totoriai užpuolė Danilo valdas. Danilas 1264 m. mirė. Netrukus mirė ir brolis. Po Danilo mirties Galičo sostas atiteko sūnui Švarnui, tačiau Švarnas mažai rūpinosi reikalais, nes buvo Lietuvos valdovas. Po Švarno mirties 1269 m. Haličą pradėjo valdyti jo brolis Levas. Levas užmušė Vaišelgą tačiau nelaimėjo. Lenkai sumušė Levo kariuomenę. O 1281 m. patys įsiveržė į Haličo žemes. XIV a. Haličo-Volynės kunigaikštystę pasidalino Lenkija, Vengrija ir Lietuva.

8. Vladimiro Suzdalės kunigaikštystė.

Suzdalės kraštas XI a. Kijevo Rusios valstybės užkampis, priedas prie Pietinio Perejaslavlio valdų. Tačiau XII a. pradžioje Vladimiras Monomachas 1108 m. ant Kliazmos kranto įkūrė miestą – Vladimirą prie Kliazmos. Jurijus Dolgorukis, Monomacho sūnus, pirmasis Suzdalės kunigaikštis. Jurijus Dolgorukis statė miestus, palaikė kolonizaciją, bet neatsisakė minties užimti Kijevo sostą. Po sėkmingų mūšių jis pakvietė kunigaikštį Sviatoslavą Olgovičių paviešėti į Maskvą. 1147 m. Maskvos įkūrimo metai. , o Jurijus Dolgorukis įkūrėjas. Jurijus Dolgorukis atėmė šią valdą iš Kučkos paveldėtojų. 1155 m. Jurijus Dolgorukis Bogoliubskis tapo didžiuoju Kijevo kunigaikščiu,
tačiau jau 1157 m. jį nunuodijo. Andriejus Jurjevičius perkėlė kunigaikščio sostą į Vladimirą. Vladimiras išpuoštas puikiais pastatais. Andriejus buvo labai griežtas, žiaurus žmogus ir pamaldus. Pamotę su vaikais išvijo iš jos valdos, brolių neprisileido, su bojarinais nesitardavo. 1168 m. Andriejus pasiuntė į Kijevą kariuomenę, miestas apiplėštas ir sudegintas. 1174 m. Žiauriai nužudytas. Dvejus metus vyko kova dėl valdžios. 1176 m. kunigaikščiu tapo Vsevolodas Didysis Lizdas, jaunesnysis Jurijaus Dolgorukio sūnus. Išauklėtas Graikijoje, Vsevolodas vedė osetinų kunigaikštytę Mariją ir susilaukė daugybės vaikų (sūnūs buvo 8).

9. XIII a.

Vsevolodas sustiprino Suzdalę. Kunigaikštystės reikšmė labai išaugo. 1211 m. Vsevolodas sostą perdavė sūnui Konstantinui. Jis norėjo, kad sostine taptų Rostovas, kilo konfliktas. Tėvas sušaukė pirmą kartą Rusios istorijoje soborą (sovet vseja zemli), dalyvavo bojarinai iš visų žemių. Įpėdinis antrasis sūnus Jurijus, kuriam prisiekė soboras. Tarp Konstantino ir Jurijaus karas. Konstantinas tapo didžiuoju kunigaikščiu, bet greitai numirė. Sostas atiteko Jurijui Vsevolodovičiui. 1236 m. pasirodė mongolai. Kunigaikštis Jurijus 1238 m. žuvo kartu su daugeliu savo bojarinų. Į Vladimirą atvyko brolis Jaroslavas Vsevolodovičius. Mongolai atsiuntė saracėną, kuris ėmė iš kiekvienos šeimos vieną sūnų, surašė gyventojus ir apdėjo mokesčiais. Jaroslavas Vsevolodovičius iš Batu gavo ir Kijevą. 1246 m. Jaroslavas pakviestas pas chano motiną, susirgo numirė. Sostas atiteko broliui Sviatoslavui Vsevolodovičiui. 1247 m. Batu atsiuntė žmogų pas Aleksandras Jaroslavovičių, jam atiduotas Kijevo sostas. 1252 m. nuvyko pas Batu sūnų Sartaką, jie susidraugavo. Sartakas suteikė Aleksandrui Vladimiro sostą. Andriejus gavo valdyti Suzdalę. 1255 m. numirė Batu. Jo brolis Berke nužudė Sartaką ir užėmė valdžią ir pravedė Rusioje antrą gyventojų surašymą. Chano žmonėms novgorodiečiai davė dovanų ir surašymo atsisakė. 1259 m. Aleksandras Nevskis atvyko į Novgorodą su juo surašinėtojai, prasidėjo neramumai, bet gyventojai surašyti. Novgorode sūnus Dmitrijus. turėjo duoti duoklę chanui. 1262 m. kilo nepasitenkinimas chano mokesčių rinkėjais. Aleksandras Nevskis įkalbėjo Berke atleisti rusams už maištą. 1263 m. Aleksandras mirė. Jaroslavas Jaroslavičius tapo kunigagaikėiu su chano palaiminimu. 1270 m. Novgorode maištas. Jaroslavas gryždamas iš Ordos 1272 m. mirė. Didžiuoju kunigaikščiu tapo Vasilijus Jaroslavičius Mizinas. Konfliktas su Aleksandro Nevskio sūnumi Dmitrijumi, kuris įsitvirtino Novgorode. 1273 m. Vasilijus įsitvirtino Novgorode. 1275 m. trečiasis gyventojų surašymas. Grįžęs iš Ordos Vasilijus mirė. Dmitrijus Aleksandrovičius užėmė Vladimiro žemę. O Andriejus Aleksandrovičius Ordoje gavo teisę į Vladimirą. Dmitrijus išvyko į užjūrį. Andriejus užėmė Vladimirą. Nogajus, norėdamas pakenkti Aukso ordai, Dmitrijui suteikė kariuomenę ir jis laimėjo. 1292 m. Chanas Tochta pasiuntė didžiulę kariuomenę. 1294 m.- Dmitrijus Aleksandrovičius numirė. Kunigaikščiu tapo Andriejus Aleksandrovičius. 1300 m. Andriejus sugriovė Švedų Landskronos tvirtovę. 1304 m. Andriejus Aleksandrovičius mirė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2786 žodžiai iš 9258 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.